GENIUS LOCI — KLAIPĖDA

Klaipėda — ne miestas ir ne uostamiestis, o šviesieji dangaus vartai į pasaulio vandenyną. Likimo žvaigždė, reikalaujanti iš lietuvių daugiau jėgos ir stipresnio charakterio negu gyvenant kitur Lietuvoje. Tačiau Klaipėdos stiprumas — tai ir jos lengvumas.

Įžengei į Rytprūsių Lietuvą, Mažąja Lietuva vadinama, ir išsyk pajunti, kad šviesos čia daugiau, vėjų čia daugiau. Ir rytais čia lengviau alsuoti, ir vakarais lengviau svajoti. Ilgesingas čia žmogaus gyvenimas, jis ilgesnis už nugyventus metus.

Daugiau nei 700 istorijos metų skaičiuoja miestas, o lietuviška valstybė jame suskaičiuoja mažiau nei 100 metų. Tad nėra ko stebėtis, kad už Klaipėdą mums teko gerokai pakovoti. Ir todėl lieka pareiga tvirtinti miesto tapatybę, o mums patiems savyje auginti Klaipėdą.

Laimė, kad žmonių likimas, lietuvininkų kūryba Klaipėdos krašte alsuoja šimtmečius.

***

Ievos Simonaitytės (Ėvės Simonait) indėlis į Lietuvos aruodus — nepranokstamas Mažosios Lietuvos, lietuvininkų gyvenimo įprasminimas. Jos kūryboje sudėtas vaizdinis-žodinis Rytprūsių likimas. Kovingoji Ėvė sukūrė klasikos pavyzdžius, be kurių neįmanoma nacionalinė kultūra, be kurių neatsiranda nė valstybė.

Classicus — tai „pavyzdinis“, visus laikus į daiktą suimantis gyvenimo antspaudas. Literatūra turi reikalo su dailiuoju žodžiu, ir ne veltui pasakyta, kad „pradžioje buvo Žodis“. Tikra literatūra paženklinta didžia privilegija — su kalba ir nuo kalbos prasideda mūsų pasaulis. Mūsų genius loci — vietovę sauganta dvasia.

***

Bet ne juokais ir Faustas ištaręs: „Pradžioje buvo veiksmas“. Mums šiuolaikinės, modernios Klaipėdos pasaulis prasidėjo veiksmu ir kova. Lietuviams valanda išmušė 1923 metų sausį, kuomet reikėjo ryžtis fiziniam, kūno žygiui į Klaipėdą, žygiui pas lietuvininkus. Visiems, kas tuomet sprendė ir rizikavo, mes tariame atviros širdies padėką. Mes kuriame ir kursime jų gyvybės vertus atminimo ženklus — paminklus, romanus, operas, pjeses, filmus. Tų kūrinių herojai bus Ernestas Galvanauskas, Jonas Polovinskas-Budrys, Vincas Krėvė, Mykolas Kalmantas-Bajoras. O taip pat prūseliai, Rytprūsių lietuvininkai Martynas Jankus, Erdmonas Simonaitis, Vilius Gaigalaitis, Adomas Brakas, o ir daugelis, šimtai kitų.

***

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pagavo aukšto meno bangą. Jau ne pirmus metus jis rengia puikiausią klasikinės ir šiuolaikės muzikos „Klaipėdos festivalį“. Šiemet, minint Vakarų krašto Lietuvoje šimtmetį, istorijų opera „Klaipėda“ suskambės kaip padėka dangui ir žemei, kūrybai, žmogui ir tautai. Tai bus dar vienas genius loci įprasminimas. Istorijų opera bus ir žmonijos tradicijos liudijimas, sakantis, kad mes gyvenime su savaisiais, dėkojame jiems, kad jie buvo -- lieka su mumis.