Keturi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos dešimtmečiai

Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pradžia – 1981 metai, kai prie Stasio Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos įkuriamas vaikų muzikinio ugdymo skyrius, o mokyklos vadovybė įpareigojama organizuoti naujos mokyklos steigimą. 1983 metų sausio 1 dieną atidaroma meno mokykla-internatas, 1985 m. jai suteikiamas kompozitoriaus Eduardo Balsio vardas, o nuo 1993-iųjų ji tampa gimnazija.

Šioje Vakarų Lietuvos regiono menų gimnazijoje mokosi išskirtinių gabumų menams turintys vaikai, 6–19 metų moksleiviams taip pat suteikiamas pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas. Mokykloje yra Bendrojo ugdymo, Muzikos ir Dailės skyriai, juose mokosi vaikai iš Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Šilutės, Plungės, Šiaulių, Naujosios Akmenės, Jurbarko, Tauragės, Smalininkų, Telšių, Mažeikių, Kartenos, Skuodo, Endriejavo, Priekulės, Gargždų, Nidos, Juodkrantės, Vilniaus. Į Muzikos ir Dailės skyrius priimama konkurso tvarka, juose veikia parengiamosios klasės. Baigdami gimnaziją mokiniai laiko pasirinktos meno šakos ir brandos egzaminus, suteikiančius galimybę absolventams stoti į aukštąsias mokyklas.

Šiuo metu dailės ir muzikos mūzos globoja pusę tūkstančio vaikų, juos moko beveik pusantro šimto pedagogų.

Esame įsikūrę daugiau kaip 400 metų skaičiuojančio Gedminų dvaro teritorijoje, puoselėjame išlikusį renovuotą dvaro pastatą, saugome šimtametį ąžuolą. Paradiniai senojo dvaro rūmų laiptai, kitos detalės, primenančios buvusį grožį ir tvarką, dabartyje kuria menišką, išskirtinę mokyklos aplinką visais metų laikais. Viduje – Regimanto Midvikio bronzinės skulptūros, Angelinos Banytės monumentalios freskos.

Mokykla nuo pat pradžių gyveno kaip viena šeima, kolektyvas buvo švelniai vadinamas rožynu – pagal pirmojo direktoriaus Alberto Rožės pavardę. Po gimnazijos skliautais tebesklando legendos apie naktinius mokytojų ir mokinių žygius prie jūros; apie tai, kaip direktorius su mokiniais žaisdavo futbolą, o pavaduotoja Irena Abromaitytė rūpindavosi ne tik muzikiniais, bet ir labai praktiškais, buitiniais pirmųjų mokinukų reikalais; apie įspūdingus dailininkų vasaros plenerus, kur būdavo ne tik piešiama, bet ir vykdavo šilti ir jautrūs pokalbiai bei susitikimai.

Daugiau kaip dvidešimt metų gimnazijai vadovaujantis (nuo 1999 m.) Gintautas Misiukevičius sako: „Kartu su besikeičiančiu gyvenimu keitėsi ir mokykla, jos vidaus ir išorės estetinis vaizdas, modernėjo ugdymo procesas, darbo santykiai... Kai pradėjau dirbti, buvo daugiau bendruomeniškumo, atsakomybės, pareigingumo, motyvacijos. Laikui bėgant ima labiau dominuoti teisės, o ne pareigos, ryškėja atsakomybės stoka, į daug ką žvelgiama per finansinę prizmę. Tačiau visais laikais džiugino ir tebedžiugina gyva meniška mokyklos dvasia.“

BERNIUKŲ MOKYKLA

Iki 1990 m. į mokyklą buvo priimami tik berniukai. Sidabriniais balsais klausytojus žavėjo jos berniukų choras, vadovaujamas tuomečio mokyklos direktoriaus Alberto Rožės.

Nuo 1963 m. Klaipėdos 2-ojoje muzikos mokykloje (dabartinė J. Kačinsko muzikos mokykla) veikė berniukų choras „Gintarėlis“, kuriam nuo įkūrimo vadovavo tas pats Albertas Rožė. Vilniaus berniukų choras „Ąžuoliukas“ jau buvo įsteigęs savo muzikos mokyklą, apie tokią įstaigą svajota ir Klaipėdoje. Kai ši idėja subrendo, 1981 m. buvo nuspręsta uostamiestyje atidaryti vidurinę meno mokyklą, kurioje mokytųsi tik berniukai ir čia būtų auginami būsimieji dirigentai, chorų vadovai, vargonininkai, kitų specialybių muzikai. Būsimame dailės skyriuje planuota nedubliuoti kitose meno mokyklose dėstomų disciplinų, specializuotis architektūros, landšafto arba dizaino srityse. Mokyklos idėjos iniciatoriai buvo aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras Henrikas Zabulis, Klaipėdos fakultetų prorektorius Vytautas Jakelaitis ir Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys.

A. Žalys, su bendražygiais siekęs, kad Klaipėda taptų harmoningu miestu, suteikė galimybę naują išskirtinę mokyklą kurti vieno didžiausių ir gražiausių Klaipėdos krašto dvarų – Gedminų dvaro – teritorijoje. Dvarvietė sovietmečiu buvo suniokota, o vienintelis išlikęs centrinių rūmų pastatas reikalavo skubios restauracijos. 1978 m. apgriuvusius dvaro rūmus buvo nuspręsta rekonstruoti ir pritaikyti mokymo įstaigai (rekonstrukcijos autorė – architektė S. Simonavičiūtė). Po rekonstrukcijos 1983 metais pastato šeimininkais tapo muzikuojantys Klaipėdos ir Žemaitijos krašto vaikai bei jų pedagogai. Dvare ir priestate vykdavo pamokos, bendrabutyje gyveno ne tik iš tolimesnių apylinkių atvykę mokiniai, bet ir jauni mokytojai, gavę paskyrimus dirbti šioje įstaigoje.

Su didžiausia pagarba prisimenami pirmieji mokyklos kūrėjai: direktorius Albertas Rožė, ant kurio pečių gulė statybų ir įkurtuvių rūpesčiai, kolektyvo formavimas ir ugdomojo darbo organizavimas, bendrojo lavinimo mokytojos Marija Katilienė, Danutė Žitkevičienė, Milda Nikitina, Aldona Varpiotienė, Birutė Kaušienė, fortepijono mokytojos Nina Katkova, Irena Abromaitytė, Rasa Jautakytė, Jolanta Patamsytė, solfedžio mokytojos Donata Ūsaitė, Marija Stanevičiūtė. Auganti mokykla kiekvienais metais priimdavo naujų pedagogų, jų ieškodavo pats direktorius Albertas Rožė, nes reikalavimai buvo dideli, čia galėjo dirbti tik geriausieji!

1981 m., kai mokykla dar buvo statoma, pirmieji dvidešimt penki mokinukai jau pradėjo savo mokslus. Bendrojo lavinimo pamokos vykdavo tuometėje 7-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė Simono Dacho progimnazija), mokytis muzikinių dalykų visi keliaudavo į S. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą (dabartinė S. Šimkaus konservatorija). Vėliau muzikos pamokos vykdavo Statybininkų prospekte šalia rekonstruojamų dvaro rūmų pastatytame bendrabutyje, o bendrojo lavinimo dalykai „glaudėsi“ 8-ojoje vidurinėje mokykloje.

Pirmiausia mokykloje buvo įsteigtas Chorinio dirigavimo ir fortepijono skyrius. Dvejus metus visi vaikai būdavo mokomi skambinti pianinu ir dainuoti chore ir tik tada pedagogai galėdavo spręsti, koks instrumentas labiau tinka vienam ar kitam vaikui.

1983 m. restauravus senąjį dvarą, įvyko oficialus meno mokyklos-internato atidarymas. Po dvejų metų, 1985-aisiais, mokyklai suteikiamas Eduardo Balsio vardas. Iškilmėse dalyvavo nemažai garbių svečių: kompozitoriaus žmona Ada Balsienė, duktė Dalia Balsytė, sūnus Audrius Balsys, muzikologė Onutė Narbutienė, Kompozitorių sąjungos valdybos pirmininkas profesorius Vytautas Laurušas. Mokykloje ta proga koncertavo Raimundas Katilius, Valstybinis Čiurlionio kvartetas.

1984 m. tėvų pageidavimu buvo įkurtas Pučiamųjų instrumentų skyrius, berniukai pradėjo mokytis fleitos, klarneto, trimito, saksofono, nuo 1989 m. – tūbos, obojaus, fagoto specialybių. Skyriui 1886–1992 vadovavo Vidmantas Bėkša.

1985 metais įsteigtas Dailės skyrius. Pirmieji šio skyriaus mokiniai buvo priimti į šeštą klasę (šiuo metu dailės mokoma nuo pirmos klasės). Pirmasis Dailės skyriaus vadovas – Laisvūnas Kavaliauskas (1989–1996 m.).

Pedagogai prisimena, kaip nelengva, bet įdomu buvo mokyti, ugdyti vis augantį berniūkščių būrį, kuriems kartais labiau rūpėdavo žaidimai negu muzika ar dailė...

POKYČIŲ DEŠIMTMEČIAI

1991-ieji – istorinių pokyčių metai ir šalyje, ir mūsų gimnazijoje. Sausį palaikyti Lietuvos parlamento gynėjų buvo nuvykę mūsų moksleiviai pianistai Tomas Daukantas ir Jovaras Čivas (mokytoja I. Abromaitytė), jie grojo Seimo rūmuose.

Tų pačių metų rugsėjo 1-ąją į mokyklą buvo priimtos pirmosios mergaitės! Dešimties metų jubiliejaus proga gruodžio mėnesį mokyklos salėje buvo sumontuoti vargonai (juos pastatė vargonų meistras Jurijus Kriačko iš Žemutinio Naugardo). Kodėl vargonai? Galbūt dėl to, kad negęstantis šio instrumento garsas padeda vokalui, tad choro repeticijos taip pat dažnai vykdavo su vargonų pritarimu. Tuo metu Eduardo Balsio mokykla buvo vienintelė Lietuvoje, kurioje vaikai galėjo mokytis groti vargonais. Klaipėdoje tikėta, kad taip atsiras ir dar viena miesto koncertinė erdvė.

Pirmoji vargonų mokytoja Jelena Pazauc (1985–2007 m.) prisimena, kad pradžioje norinčių groti buvo daug, vienu metu ji turėjo net penkiolika mokinių. Vėliau, 2007–2014 m., vargonavimo mokė profesorius Gediminas Purlys. Nuo 1992-ųjų vargonų klasė tapo fakultatyvu, instrumento paslapčių daugiausia mokydavosi devintos ar dešimtos klasės chorvedžiai ir pianistai. Čia vargonų „liga“ susirgo ir dr. Vidas Pinkevičius, šiandien dirbantis Vilniuje.

Nuo 1992 m. mokyklai pradėjo vadovauti Vidmantas Bėkša (iki 1999 m.).

1993 m. Pranas Dovydaitis įkūrė Mušamųjų skyrių. Taip atsitiko, kad gimnazijoje atsirado vaikinukas, labai norėjęs išmokti groti būgnais... Tas mokinukas šiandien yra mušamųjų instrumentų maestro dr. Julius Žilinskas.

Tais pačiais 1993-iaisiais mokytojos Saulutės Domarkienės iniciatyva įsteigtas Styginių skyrius, vėliau atsirado poreikis sukurti ir mokyklos orkestrą. Gimnazijos styginių instrumentų orkestro užuomazga buvo 2000 m., kai mokytojas Gilvydas Bendoraitis sujungė smuikininkų ansamblį, violončeles ir altą. Nuo 2001 iki 2008 m. orkestrui vadovavo S. Domarkienė. Kolektyvas kartu su J. Gruodžio konservatorijos styginių orkestru koncertavo Klaipėdoje, Plungėje ir Kaune, dalyvavo tarptautiniame projekte „Jaunimas už vieningą Europą“ Lenkijoje. Tarptautiniam festivaliui „Skambanti banga“ parengė ir atliko A. Vivaldi koncertų smuikui ir styginių orkestrui ciklą „Metų laikai“, kartu su Kauno mišriu choru „Kamertonas“ (vad. K. Jakeliūnas) – W. A. Mozarto Karūnavimo mišias. Orkestras jau daug metų yra tarptautinio M. K. Oginskio festivalio Plungėje dalyvis.

Nuo 2008 m. iki 2018 m. orkestrui vadovavo Tomas Ambrozaitis. Kolektyvas parengė naujų programų kartu su choru „Gintarėlis“ (vad. J. Kubilius), Kretingos meno mokyklos smuikininkais, Kretingos kultūros centro mišriu choru, koncertavo Klaipėdoje, Kretingoje, Nevarėnuose (Telšių r.), Nidoje, Vilniuje, Sauėje (Estija), Hiutenfelde, Manheime (Vokietija). Nuo 2013 m. antruoju vadovu dirbo Aidas Strimaitis.

2015 m. kartu su S. Šimkaus konservatorija buvo įkurtas Jaunimo simfoninis orkestras, jis surengė ne vieną koncertą Klaipėdoje, dalyvavo tarptautiniame M. K. Oginskio festivalyje Plungėje. Nuo 2018 m. orkestrui vadovauja Aidas Strimaitis.

Berniukų dainavimo tradicijas tęsė gimnazijoje suburtas jaunuolių (vyrų) ansamblis, vadovaujamas Vytauto Saikausko. Kolektyvas yra laimėjęs prizinių vietų „Dainų dainelės“ konkursuose, koncertavo net Japonijoje.

Chorinio skyriaus pasididžiavimas – gimnazijos choras, vadovaujamas Zitos Kariniauskienės (1997–2021 m., chormeisteriai – Stanislava Kačinskienė, Elena Žilevičienė, Gintautas Misiukevičius). Jis yra 8 tarptautinių konkursų prizinių vietų laimėtojas, įrašė 2 garso kasetes, 4 kompaktines plokšteles, rengė prestižines programas su garsiais šalies atlikėjais, yra koncertavęs Čekijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje. Choras tris kartus atliko E. Balsio oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“ su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, parengė A. Vivaldi „Gloria“, M. K. Čiurlionio „De profundis“, G. Pergolesi „Stabat Mater“, dažnai koncertuoja gimnazijoje, Klaipėdos mieste. Nuo 2021 m. jam vadovauja Erlanda Tverijonienė (chormeisterės Kristina Ruzveltienė ir Audra Daukšė, koncertmeisteriai Aušra Valentienė ir Saulius Šiaučiulis).

KASDIENYBĖ IR ŠVENTĖS

Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija nuo pat savo veiklos pradžios kūrė unikalios Vakarų regiono mokyklos įvaizdį ir tradicijas.

Pirmosios mokinių kartos mena kalėdinius koncertus su mokytojų folkloro kolektyvu, kuriam vadovavo Giedra Jonušaitė. Gimnazijoje labai svarbus pirmokų koncertas, kai į sceną žengia vaikai, turėdami vos trijų mėnesių grojimo patirtį... Tas šventes nuo 1989 metų rengia ir veda mokytoja Lina Bėkšienė.

Kiekvienais metais gimnazija kviečia į kalėdinį koncertą. Jis tarsi vainikuoja mokinių ir mokytojų pasiekimus – pasirodo tų metų tarptautinių ir šalies konkursų laureatai. Esame įdomūs ir žinomi miesto kultūriniame gyvenime: Dailės skyriaus mokiniai savo darbais puošia miestą per Klaipėdos šviesų festivalį, Jūros šventę, muzikantai aktyviai dalyvauja Klaipėdos koncertų salės organizuojamo ciklo „Žaismingos muzikos orkestras“ renginiuose.

Gražios instrumentininkų iniciatyvos: 2005–2011 m. vykdavo Lietuvos pučiamųjų instrumentų konkursai „Jūros fanfaros“, organizuojami mokytojo eksperto Vidmanto Bėkšos. Mokytojo Juliaus Kurausko iniciatyva 2017–2019 m. gimnazijoje buvo rengiamas konkursas-festivalis „Žemaitėjės gitara“, į jį susirinkdavo trys dešimtys gitaristų iš Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos muzikos ir meno mokyklų.

Nuo 2017 m. kasmet vyksta fortepijono skyriaus mokytojų inicijuotas tarptautinis fortepijoninės muzikos festivalis „Šokančios rankos“ – siekiama muzikuojančius Vakarų Lietuvos vaikus suburti į smagius teatralizuotus edukacinius koncertus, vykstančius ne tik gimnazijoje, bet ir kitose Klaipėdos kultūrinėse vietose.

Styginių skyrius nuo 2002 m. organizuoja meistriškumo pamokas moksleiviams ir jų pedagogams „Skambančios Baltijos stygos“.

„Istoriją kuria žmonės“ – tokiu šūkiu besivadovaujantis Leidybos idėjų centras išleido solidžią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Joje paskelbtos 2272 Lietuvą garsinančių ir pasaulyje pripažintų žmonių biografijos. Džiaugiamės, kad mūsų gimnazijoje savo kūrybinį kelią pradėjo dvi knygoje aprašomos asmenybės: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Vilnius miesto operos, Kauno ir Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų scenose pagrindinius vaidmenis kuriantis „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas bosas Tadas Girininkas ir altininkė, Kauno styginių kvarteto narė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Eglė Lapinskė.

2018 metais Lietuva pažymėjo šimtąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Eduardo Balsio menų gimnazija – 35-erių metų sukaktį. Vasario 16-ajai skirtoje parodoje „Daiktų istorijos“ buvo eksponuojami šimtmečio senumo daiktai, kuriuos parodai paskolino gimnazijos mokinių tėvai, seneliai, mokytojai. Pavasarį vyko fortepijoninės muzikos festivalis „Šimtas šokančių rankų – Lietuvos šimtmečiui“. 35-mečio finalinis renginys visus sukvietė į gražią pavasario šventę gimnazijos parke, jubiliejinius metus vainikavo kalėdinis šimto eglučių parkas.

Kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtosioms gimimo metinėms paminėti 2019-aisiais gimnazija suorganizavo net 26 renginius. Svarbiausias jų – oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“ atlikimas Klaipėdos koncertų salėje ir Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Oratoriją atliko per šimtas alumnų, gimnazijos choro dainininkų, solistų ir instrumentininkų. Mokyklos archyve saugomi autentiški E. Balsio daiktai – marmurinė rašalinė, akiniai, fotoaparatas, liniuotė – jubiliejaus proga buvo iškeliavę į kompozitoriaus šimtmečio parodą Nacionalinėje dailės galerijoje.

JUBILIEJINIŲ METŲ RENGINIAI

Daugybė gražių renginių, koncertų, pergalių papuošė gimnazijos 40-metį. Kai kurie iš jų buvo svarbūs ne tik mokyklai, bet ir tapo Klaipėdos kultūros reiškiniais.

Dauguma gimnazijos muzikos pedagogų dirba ir profesionaliuose kolektyvuose – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos koncertų salės orkestruose, choruose. Dailės skyriaus mokytojai rengia personalines parodas miesto galerijose. Tačiau ne kasdien moksleiviai gali išgirsti savo mokytojus muzikuojančius arba pamatyti jų tapybos, keramikos darbus.

2023 m. sausio mėnesį toks renginys įvyko! Salė ošė, netilo mokinių plojimai mokytojams, dovanojusiems muzikavimo džiaugsmą. Koncerte pasirodė stygininkai, pūtikai, pianistai ir vokalistai.

Styginių skyrius minėjo ir savo jubiliejų – trisdešimtmetį. Ta proga norėjosi ko nors išskirtinio, prasmingo ir šventiško. Ir tai su kaupu pavyko! Smuikininkės, ilgametės gimnazijos pedagogės Saulutės Domarkienės ir Linos Marijos Songailės – dviejų kartų smuikininkių, mamos ir dukters, iniciatyva įvyko muzikos vakaras, žaižaravęs jaunyste, pavasario gaiva ir grožiu.

Balandžio 17 d. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salės scenoje griežė Eduardo Balsio menų gimnazijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventų jungtinis orkestras. Specialiai tik šia proga susibūręs kolektyvas atliko jaunatvišką, išmoningai parengtą programą. Į kamerinį orkestrą absolventus subūrė buvusi balsiukė – talentinga smuikininkė, gimnazijos mokytoja Lina Marija Songailė. Koncertas buvo skirtas gimnazijos Styginių instrumentų skyriaus įkūrimo 30-mečiui ir LMTA 90-mečiui paminėti. Skambėjo Ch. Dancla, W. A. Mozarto, Händelio–Aslamazyano, J. Naujalio, S. Joplino, A. Piazzollos kūriniai.

Koncertą simboliškai pradėjo Saulutė Domarkienė – jos iniciatyva gimnazijoje buvo įkurtas Styginių skyrius, o 2001 metais ir gimnazijos styginių instrumentų orkestras, kuriam smuikininkė vadovavo iki 2008 metų. Trumpą skyriaus istoriją pristatė koncertą vedusi gimnazijos devintokė smuikininkė Aurėja Simaitytė.

„Išgelbės menas šį pasaulį...“ Tokie žodžiai iš Roko Patapo sukurto filmo apie gimnazijos, Gedminų dvaro istoriją nuskambėjo kaip vakaro moto. Skoninga Klaipėdos koncertų salės scenografija, puikiai parengta vakaro programa, dailės mokytojų čia pat piešiami šaržai, Sauliaus Šiaučiulio improvizacijos, iki ašarų jautrūs virtualūs ir tiesioginiai sveikinimai... Ir mes patikėjom: išgelbės menas šį pasaulį!

Jubiliejiniame posėdyje, nors netrūko iškilmingumo, buvo šilta ir jauku. Susitiko čia kadaise dirbę kolegos, mokiniai, buvo prisiminti ir pagerbti anapilin išėjusieji. Prisiminimais dalijosi ir muzikinius sveikinimus dovanojo gimnazijos alumnai Teklė Baroti, Tadas Girininkas, Dovilė Kazonaitė, Vladimiras Tarasovas, Gustas Leskauskas.

Jubiliejiniais metais išleistas Mokinių kūrybos rinkinys (sudarytojos Jūratė Kavaliauskienė, Loreta Dargužienė, dizainerė Žana Vilks). Jame – daugiau kaip šimtas paskutinių dešimtmečių mokinių kūrybos darbų. Tai jau trečioji tokia knyga (2009 m. išleistas leidinys „Mokykla, kurią globoja mūzos“).

GEDMINŲ DVARO TRADICIJOS TĘSIAMOS

2003 m. leidykla „Libra Memelensis“ išleido knygelę „Trumpa Gedminų dvaro istorija“. Joje faktus apie vietovės istoriją, pavadinimo kilmę, dvaro kaip administracinio, ūkinio, kultūrinio centro raidą pateikė mūsų gimnazijos mokytojai Norbertas Stankevičius ir Justina Petreikienė. Mokyklos muziejus (veikė 2007–2017 m.) toliau rinko, kaupė žinias apie istorinę pastato praeitį, parengė dvaro kaip kultūrinio paveldo pristatymus mokyklos bendruomenei ir visiems, kas domisi Klaipėdos krašto istorija.

grožiu ir didybe dvaras atsiskleidė projekte „Gedminų dvaras gyvas ir kuriantis“ (2015). Čia veikėme visi – gimnazijos mokiniai, mokytojai, tėveliai. Kvietėme aplinkinius gyventojus, kaimyninių mokyklų mokinius tapti dalyviais, klausytojais ir stebėtojais įvairiausiuose renginiuose. „Meno diena parke“ tarsi atgaivino menamą dvaro gyvenimą: tapyba lauke, keramikos dirbtuvėlės, dvaro mados, senoviniai žaidimai, arbatėlė, meno kūrinių turgelis, pasivažinėjimas karieta... Kalėdiniu laikotarpiu tapome muzikinės misterijos „Senojo dvaro istorijos“ veikėjais. Misterijai buvo panaudotos gimnazistų parašytos istorijos, aktoriais tapo mokiniai ir mokytojai. Renginį režisavo Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, atrinkę dalyvius ir pusę metų jiems vedę aktorinio meistriškumo pamokas. Muziką sukūrė kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė.

dvaro tema „džiazuojame“ kiekvienais metais: su naujomis potekstėmis, idėjomis, naujais reginiais ir renginiais. Gimnazijos parke atgimė tradicinė Klaipėdos krašto Šv. Martyno šventė su švilpynių turgeliu ir kitomis lauko grožybėmis, renginyje „Žibintų šviesa Gedminų dvare“ mūsų tvenkinys sužibo mokinių padarytais žibintais (2016 m.)