„Už kiek opiumas liaudžiai“ arba už kiek juos nupirko...?
Kai FBooke perskaičiau poeto Antano Jonyno „postą“, kuriame jis ragina atstatydinti Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentą Joną Staselį, palaikiau tai kvailoku ir dėmesio nevertu pokštu, nes tokių primityvių propagandinių rašinėlių soc. tinkluose galima rasti apsčiai. Kai penktadienio (2025-12-12) rytą gavau LMS prezidentės prof. Audronės Nekrošienės laišką apie tai, kad LMKA iš tiesų svarsto J. Staselio atstatydinimą dėl to, kad jis, būdamas LRT Tarybos Turinio komiteto pirmininku iškėlė tam tikrų klausimų LRT gen. direktorei, galutinai įsitikinau, kad esame gilioje ne tik demokratijos, bet žiniasklaidos bei viešojo valdymo krizėje, kurią šiuo atveju sukėlė realiai jau daugiau kaip dešimtmetį trunkantis visuomeninio transliuotojo ideologinis-politinis užvaldymas, kuris pasireiškia ne tik neskaidriu, drįstu sakyti, nusikalstamu viešųjų finansų valdymu (ką nustatė ir Valstybės kontrolės auditas), bet ir vienpusiškos, tendencingos informacijos sklaida. J. Staselis, vykdydamas visų pirma LRT Tarybos turinio komiteto pirmininko pareigas (o ne LMKA Prezidento pareigas) pateikė dalykišką paklausimą LRT gen. direktorei - kokiu pagrindu, kieno sprendimu transliuojami LRT eteryje pranešimai „Šalin rankas“ ir kiek eterio laiko užėmė šie pranešimai, ar buvo įvertintos reputacinės rizikos bei galimi interesų konfliktai. Kitaip tariant, Jonas Staselis tiesiog vykdė tas prievoles, kurios priskirtos LRT Tarybos Turinio komitetui. To pakako, kad socialiniuose tinkluose p. Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės rėmėjai (vienas iš jų – Rimvydas Valatka) sukeltų neregėtą isteriją, klykdami, kad „baisusis“ Jonas Staselis su visa LRT taryba ketina cenzūruoti LRT turinį ir užvaldyti LRT. Isterijos kurstytojams tenka priminti vieną labai elementarią teisinę aksiomą, kad LRT tarybos nario, kaip ir LR Seimo nario mandatas yra laisvas ir joks į šią poziciją delegavęs subjektas negali daryti LRT Tarybos nariui jokio spaudimo. Jei toks būtų daromas, tai būtų neteisėta. Kalbantiems apie cenzūros „grėsmę“ (visų pirma ryškiausiam p. Monikos choro solistui R.Valatkai) tenka pasiūlyti pavartoti atmintį stiprinančių preperatų, nes jie matyt pamiršo būtent prie p. Monikos valdymo atsiradusią realią cenzūrą, kai LRT etikos inspektorė puolė persekioti žurnalistą Virginijų Savukyną už tai, kad jis savo FBooko paskyroje kaip pilietis pasinaudojo savo šventa Konstitucine teisę kritikuoti valdžios pareigūnus! Priminsiu, kad šis V. Savukyno persekiojimas baigėsi gėdingu LRT pralaimėjimu teisme. Po tokio skandalingo atvejo normalioje visuomenėje LRT direktorė būtų atstatydinta arba pati atsistatydintų. Tačiau V. Savukyno persekiojimo atvejis nebuvo vienintelis. Dar primintinas ir žurnalistės, VU docentės Jolantos Mažylės persekiojimas universitete, kurį tiesiogiai „kuravo“ pati LRT gen. direktorė. Tarsi to būtų maža, paskelbus Valstybės kontrolės audito išvadas ir Valstybės kontrolierei p. Irenai Segalovičienei viešai nesyk pabrėžus, kad nustatyti trūkumai bei pažeidimai LRT veikloje yra esminiai ir sisteminiai, LRT pradėjo beprecedentę propagandinę kampaniją (už mokesčių mokėtojų pinigus), manipuliuojant faktais, bauginant visuomenę tariamais valdančiosios koalicijos politikų ketinimais užvaldyti LRT, be kita ko transliuojant viešus ir esminiai klaidinančius LRT gen. direktorės pareiškimus, menkinančius Valstybės kontrolės audito išvadas, tai pat klaidinančius aiškinimus apie naująjį LRT įstatymo projektą, numatantį slaptą LRT Tarybos balsavimo procedūrą atleidžiant iš pareigų LRT gen. direktorių. Nežinau, kas konkrečiai daro spaudimą LMKA tarybai imtis tokio absurdiško ir jokio teisinio pagrindo neturinčio klausimo dėl J. Staselio atstatydinimo, bet jeigu tai įvyktų, tai reikštų, kad LMKA yra moraliai ir teisiškai bankrutavusi. Klausiu, ar Lietuvos muzikų sąjunga, kaip LMKA narė, nori šio bankroto??
Puolimo prieš LMKA prezidentą Joną Staselį kampanija yra logiška išdava pastarųjų kelių mėnesių įvykių, kuriems impulsą davė Ingos Ruginienės vyriausybės formavimo peripetijos, kurių pirminės priežastys buvo energetikos ministerijos „dalybos“, Prezidento G. Nausėdos komandai supratus, kad pagal valdančiosios koalicijos sutartį ši svarbi ministerija gali atitekti „ne tiems“, kuriems planuota. Turiu pagrindą manyti, kad šioje dedamojoje pagrindinį elementą reikėtų ieškoti tarp tų įmonių, kurios (ar kuri) rėmė dabartinio Prezidento rinkimų kampaniją. Ant politinių „mainų“ stalo buvo padėta Kultūros ministerija ir tai tapo dingstimi opozicinėms Seimo partijoms per sau palankius įtakingus asmenis arba net narius (tame tarpe - Nacionalinio muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas) surežisuoti spektaklį pavadinimu „Kultūros asamblėja“, sumanipuliuoti tariama „antisemitizmo“ korta, o turint realiam palankume svarbiausius informacinius-propagandinius išteklius su LRT priešaky, pradėta propagandinė kampanija davė savo vaisius – chaosas valstybėje sukeltas, visuomenė sukiršinta, net buvę neutralūs ir politiškai neangažuoti intelektualai bei meno žmonės kaip „brandžiu“ sovietmečiu buvo įtikinti, gal juoda yra balta ir atvirkščiai. Iš ne vieno tokio pažįstamo intelektualo teko girdėti net tokį paranoišką naratyvą, kad nūnai valdžioje kriminalinės partijos. Kai jų paklausdavau, kodėl neprotestavote 2020-ais, kai Seimo pirmininke tapo už korupcija realiai (ne antraštėmis) nuteistos partijos pirmininkė, rišlaus atsakymo nesulaukdavau. Iš viso šito jovalo kyšo viena nemaloni tiesa, kad didelė dalis mūsų intelektualų, šaldami protestų mitinguose, apskritai neturi jokios nuovokos, kas yra Konstitucija, kas yra demokratiniai rinkimai ir kokios yra konstitucinės valdžios formavimo stadijos, jei po įvykusių rinkimų, kuomet jau sudaryta koalicine vyriausybė, mojuoja plakatėliais, jog „mes nenorime šito ar ano ministro, mes nenorime šitos ar anos partijos koalicijoje“. Pasakykite sąžiningai, ar nors vienoje normalioje valstybėje po įvykusių parlamentų rinkimų teko matyti mitingus su panašaus pobūdžio reikalavimais??? Išlenda ir kita, daug kam nepatogi tiesa, kad visų šių akcijų tikrasis tikslas ir turinys buvo kvestionuoti teisėtus 2024 metų Seimo rinkimų rezultatus, nes kaip ir 2016-ais, laimėjo ne tie... Gerai pamenu, kaip 2016-ųjų rudenį minėtasis Rimvydas Valatka iš LRT eterio klykavo, kad tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra „visiškas politinis nulis“ (beveik tiksli citata), tik tas „politinis nulis“ atpirmininkavo visą 2016-2020 Seimo kadenciją, nepaisant R. Valatkos rūstybės. Tačiau šiandien pasaulis gyvena visiškai kitoje geopolitinėje situacijoje nei 2016-ais, todėl tie, kurie kelia chaosą ir kiršina visuomenę turėtų prisiminti, kad iš to laimi visų pirma Lietuvos priešai, nebent šio spektaklio režisieriai ir pagrindiniai aktoriai tai puikiai suvokia ir daro sąmoningai.
Dar keli sakiniai apie Lietuvos muzikų sąjungą ir LRT. LMS tapo realiai „persona non grata“ LRT eteryje dėka vieno „iškilaus“ politiko, kuris yra nuolatinis LRT eterio svečias. Nepaisant to, LRT gen. direktorė turėjo tiek „drąsos“, o tiksliau cinizmo, kad parašė Muzikų sąjungos Prezidentei laišką... prašydama paramos LRT „kovoje už laisvą žodį“... tik pamiršo pridurti, kad LRT laisvasis žodis skirtas tik pačiai LRT ir jos politiniams patronams, „laisvo žodžio“ pagrindą sudaro iki gyvo kaulo įkyrėjusi vienos politinės krypties propaganda, buki serialai, žemiausio lygio viktorinos ir šou a la „Stonkus tiesiogiai“, ir kad šis „laisvasis žodis“ vėl kainuos mokesčių mokėtojams 80 mln. Eurų, maždaug dvigubai tiek, kiek kainuoja vienos svarbiausių strateginių valstybės institucijų - Valstybės saugumo departamento išlaikymas... Tad atsakykite gerbiamosios muzikės ir gerbiamieji muzikai sau sąžiningai – ar turi LRT tarybos nariai (žinant minėtą LRT kainą) teisę bent paklausti visagalės p. Monikos apie LRT turinį ir kaip tai formuojama, ir už kiek??
Ta proga prisiminiau vieną jau klasika tapusios literatūros frazę – „už kiek opiumas liaudžiai“, kurią ištarė daugeliui gerai žinomas personažas Ostapas Benderis. Prisiminus šią frazę man kilo kitas klausimas, už kiek kultūros politikos ir propagandinių kanalų ostapai nupirko LMKA ir už kiek nupirko ostapus?