Lietuviški akcentai tolimojoje Kosta Rikoje

„... strėlė reiškia klasterio užpildymą greitu chromatiniu judėjimu žemyn... be garso nurodytame diapazone uždengti baltus klavišus alkūne... užsimerkti, atsilošti ir liesti klavišus ieškant atsitiktinių garsų (vengti re natos!)... kilti iki aukščiausios natos… paimti „neregio“ pieštuką ir ieškoti garso re…d3 kartoti pagal nurodytą ritmą... atsimerkti ir padėti pieštuką...“ Tokios kompozitoriaus Algirdo Martinaičio tekstinės nuorodos ciklo „Pradžios ir pabaigos knyga“ dalies „Siloamo tvenkinys“ atlikėjui.Tai buvo vienas iš daugelio intriguojančių, postmodernizmo dvasia dvelkiančių IV tarptautinio festivalio-konkurso „Šimtmečio muzika“ pasirenkamųjų kūrinių.
Šiuolaikinė fortepijono muzika – labai dinamiška ir įvairi. Jos atlikėjai paprastai turi didelę interpretacijos laisvę, gali eksperimentuoti su tempu, dinamika, frazėmis ir stiliumi, norėdami suteikti kūriniams savitumo ir šiuolaikiškumo kartais naudoja vizualinius ir teatrinius elementus. Modernioji fortepijono muzika dažnai pasižymi sudėtinga faktūra, aštriais, intensyviais sąskambiais, tempais, akordų kaskadomis, neįprasta notacija, o tai iš pianisto reikalauja ypatingo virtuoziškumo ir ištvermės. Reikia daug laiko ir pastangų siekiant suprasti kompozicijos struktūrą, muzikinį plėtojimą, suvokti kūrinio prasmę. Atlikėjai dažnai susiduria su iššūkiais tokią muziką pristatydami publikai. Taigi, šiuolaikinės muzikos atlikimas reikalauja didelio pasirengimo ir analitinės galios, modernių komponavimo technikų – sonoristikos, aleatorikos, serialumo – įvaldymo. Atlikimo tendencijos nuolat kinta, jų įvairovę dažnai lemia ir geografinė vieta, kultūros skirtumai.
Tuo ir įdomus jau prestižiniu tapęs Tarptautinis festivalis-konkursas „Šimtmečio muzika“, kas dvejus metus rengiamas pakaitomis Lietuvoje ir Kosta Rikoje. III ir IV festivalius skiria penkeri metai – įprastą ritmą sutrikdė kovido pandemija.
IV festivalis-konkursas vyko 2023 metų lapkričio 27 – gruodžio 2 dienomis Kosta Rikos sostinėje San Chosė. Ilgalaikius Lietuvos ir Kosta Rikos atlikėjų ir kūrėjų ryšius įtvirtinęs renginys skirtas šiuolaikinės fortepijoninės ir kamerinės muzikos populiarinimui, Vakarų Europos ir Centrinės Amerikos kultūrinio ir muzikinio bendradarbiavimo plėtrai. Festivalyje pristatomos aktualiausios šiuolaikinės muzikos tendencijos, skirtingų nacionalinių mokyklų kūrėjai ir atlikėjai. Tai unikalios koncepcijos renginys ir vienas iš palyginti nedaugelio šiuolaikinės fortepijono muzikos konkursų pasaulyje.
Profesionalus grojimo meno mokymasis dažniausiai prasideda nuo ankstyvo amžiaus, ir tai yra nuolatinis procesas. „Sėkmė neateina pas mus, mes einame pas ją“, – mėgsta sakyti mokytoja ekspertė Ala Bendoraitienė, šio festivalio-konkurso sumanytoja, steigėja ir organizatorė. Ruošimąsi konkursui ji vertina kaip nepaprastai kruopštaus darbo, įkvėpimo, kūrybiškumo laikotarpį. Savo dėstymo metodikoje kartu su grojimo technikos abėcėle, kurią privaloma išmokti, ji didelį dėmesį skiria visapusiškam atlikėjo lavinimui: muzikalumo, muzikinio skonio, asmeninės raiškos, kūrybiškumo, klausos jautrumo ugdymui, technikos tobulinimui, gebėjimui tiksliai perskaityti muzikinį tekstą. Ala labai vertinadiscipliną, išprusimą, įsigilinimą į kūrinio turinį. Pasak A. Bendoraitienės, vyresniems mokiniams ar Kosta Rikos nacionalinio universiteto studentams (su jais dirba nuo 2008 m.) ji visada kalba apie tai, kaip svarbu klausytis įrašų, domėtis muzikine literatūra, fortepijono mokyklomis, nuolat tobulinti raiškos priemones.
Konkurso dalyviams, kaip visada, iš pateikto sąrašo reikėjo pasirinkti vieną Lietuvos ir vieną Centrinės Amerikos kompozitoriaus kūrinį. Kitus kūrinius leista rinktis savo nuožiūra, tačiau prioritetas – šiuolaikinė Lotynų Amerikos ir Baltijos šalių muzika.
Kūrinių pasirinkimo kriterijai labai įvairūs. Štai prof. Aleksandra Žvirblytė sako, kad su kiekvienu šiam konkursui ruoštu dalyviu ieškota repertuaro, kuris pirmiausia būtų jam pačiam įdomus, patrauklus, kurį būtų pajėgus kokybiškai atlikti. „Konkursinio repertuaro parinkimas – atskiras mokslas, tam tikrų jo dėsnių išmanymas suteikia galimybę atsiskleisti geriausioms atlikėjo savybėms“, – teigia profesorė. – Su parengtomis programomis nemažai koncertavome Lietuvoje, tai subrandino kūrinių interpretacijas, todėl konkurse jaunieji atlikėjai jautėsi pakankamai užtikrintai. Svarbu ir psichologinis pasirengimas – groti konkurse nėra tas pats kaip koncerte, nes iš baimės ką nors padaryti ne taip gali nesugebėti visiškai pasinerti į muziką.“
Konkurse populiariausi buvo kostarikiečių M. Camacho, M. Alfagüellio, L. Monge, M. Matarritos, E. Breneso-Soto, P. Alvarado ir lietuvių kompozitorių G. Kuprevičiaus, R. Šerkšnytės, A. Kubiliūno, M. Natalevičiaus, Z. Bružaitės, V. Bartulio, A. Martinaičio, B. Kutavičiaus, A. Remesos, V. Barkausko kūriniai.
Šiuolaikinėje muzikoje stiprus subjektyvumas: ryškus asmeninis stilius, estetika, idėjos, esančios už istorijos ir teorijos ribų. Kai kurios partitūros labai sudėtingos savo modernia notacija, jos kupinos dažnai neįprastų grafinių ženklų, kuriuos atlikėjas turi įminti, dešifruoti, išmokti atmintinai. Tokiu braižu ypač pasižymi kostarikietis kompozitorius Mario Alfagüellis, jo kūryba priskirtina provokatyviajam modernizmui-postmodernizmui. Į savo kūrinio atlikimo procesą jis stengiasi įtraukti ir klausytojus. Jie turi būti pasirengę kūrybiškai įsijausti į muzikinio laiko tėkmę, kurioje glūdi provokuojantis užtaisas. Tai reiškia, kad ši muzika yra amžina, bet nuolat kuriama konstrukcija.
Kosta Rikos kompozitoriaus Marvino Camacho nuomone, kūrėjui išgirsti kito žmogaus atliekamą savo muziką – visada magiškas įvykis. M. Camacho sako, kad jo stilius atliepia geografinės aplinkos daugiakultūriškumą, kuriame susilieja vietinė, afropalikuonių muzika, tradicinės ispanų naujakurių dainos ir įvairių kitų muzikinių bei meninių apraiškų įtaka. „Kalbant apie tradicinius Centrinės Amerikos stilius, aš susitapatinu su muzikiniu primityvizmu ir jo nuolatine aliuzija į poliritmiją kaip vietinių tautų ritualizmo ir jų melodijų paprastumo pagrindą. Taip pat galiu paminėti Centrinės Amerikos neoromantizmo srovę, mano kompozicijose dekonstruotą atonalios ir modalinės harmonijos. Mano mokytojai universitete buvo Benjamínas Gutiérrezas, Ginasteros mokinys, ir Bernalas Floresas, Howardo Hansono mokinys. Abu tam tikru būdu veikia mano kūrybinę vaizduotę.“
Kostarikietis Édgaras Brenesas-Soto – pasaulio žmogus, pasižymintis plačiais interesais, daug keliaujantis ir mėgstantis sakyti, kad muzika – didžiulė jūra, visas vandenynas. Tai atsispindi ir jo kūrinių architektonikoje, ir pavadinimuose, pavyzdžiui, „Imaginando libertad“ („Įsivaizduoti laisvę“). Kiti autoriai – taip pat puikūs kūrėjai ir atlikėjai: pianistas Manuelis Matarrita, vienas iš Alexandro Sklioutovskio (Aleksandro Skliutovskio) fortepijono mokyklos pasididžiavimų Dieteris Lehnhoffas, garsus Vokietijos ir Gvatemalos kompozitorius, dirigentas ir muzikologas.
Nuo pirmojo festivalio-konkurso „Šimtmečio muzika“ jau praėjo visas dešimtmetis. Prof. A. Sklioutovskis, Kosta Rikos nacionalinio universiteto (UNA) Muzikos mokyklos fortepijono pedagogas, Fortepijono katedros vedėjas, Aukštojo menų instituto (ISA) direktorius ir vienas renginio įkūrėjų džiaugiasi, kad, palyginti su pirmuoju festivaliu, vykusiu 2014 metais Vilniuje, ketvirtajame dalyvių skaičius išaugo nuo kelių dešimčių iki šimto, jie atvyko iš dvylikos pasaulio šalių – JAV, Belgijos, Vokietijos, Japonijos, Gvatemalos, Salvadoro, Panamos. 10 dalyvių iš Lietuvos pademonstravo aukščiausio lygio meistriškumą.
Kosta Rika – ne tik ugnikalnių, lietaus, kavos ir bananų plantacijų, nacionalinių parkų, bet ir mokslo bei muzikos šalis. Šiuo metu joje veikia 5 valstybiniai ir 80 privačių universitetų, kuriuose mokosi daugiau kaip milijonas studentų, apie 300 privačių muzikos mokyklų. Prof. A. Sklioutovskio ir jo kolegų įkurtai privačiai muzikos mokyklai prie Kosta Rikos nacionalinio universiteto (UNA) 2026-aisiais sukaks 30 metų, o Aukštajam menų institutui yra arti 50-ties. Bene pagrindinių konkurso varžovų – M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Kosta Rikos nacionalinio universiteto muzikos mokyklos (toliau – UNA Muzikos mokykla) mokinių – rengimo metodai yra visiškai skirtingi. Prof. A. Sklioutovskio kuruojamos fortepijono meno studijos pasižymi tuo, kad su kiekvienu mokiniu ar studentu dirba ne vienas dėstytojas, bet visas jų kolektyvas. Ši praktika atsirado siekiant išvengti nereikalingos konkurencijos ir konfliktų tarp dėstytojų ir dalinantis atsakomybe bei susitelkti bendram kūrybiniam rezultatui. Kaip teigia profesorius, tokia mokymo sistema visiškai pasiteisina: daugelis jų mokinių ir studentų įvairiuose Amerikos, Europos ir Azijos šalių tarptautiniuose konkursuose yra pelnę aukščiausių apdovanojimų, nemaža dalis yra pasirinkę profesionalių muzikantų kelią. Profesorius džiaugėsi, kad moksleiviai ir studentai festivalyje-konkurse „Šimtmečio muzika“ parodė labai didelę pažangą, o svarbiausia – išmoko šiuolaikinių kompozitorių kūrinių, kurių savo programose niekuomet nebūtų turėję.
„Kompozitoriaus A. Remesos „Stigmos“ kalba apie giliausius išgyvenimus, apie kančią, atsidavimą skirtai lemčiai, – pasakoja prof. A. Žvirblytės studentė Rugilė Melytė. – Konkurse įgijau nemažai patirties, nes grojau šiuolaikinę muziką, kuri skirta savimi pasitikinčiam atlikėjui. Tokią muziką atlikti, apimti konkurso programos visumą nebuvo lengva, prireikė nemažai drąsos, pastangų ir per daug mokymosi metų sukauptos patirties. Šiuolaikinė muzika pasižymi ypatinga efektų gausa, dinaminės skalės amplitude ir itin stipriu muzikinės idėjos poveikiu. Ji iš esmės skiriasi nuo klasikinių ar romantinių kūrinių, kuriuos dažniausiai atliekame.“
Nors a. a. kompozitorius Vidmantas Bartulis muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei kadaise dievagojosi nesistengiantis specialiai rašyti taip, kad jo kūrinio atlikėjui būtų galimybė pademonstruoti savo virtuoziškumą, bet neneigė, jog „Ūkanos“ yra sudėtinga kompozicija: „Specialiai to nedariau, išskyrus „Auksinių debesų lietų“, kadangi „techniškos“ pjesės prašė Gintautas Kėvišas, tuomet važiavęs į tarptautinį konkursą. O šiaip yra nemažai technikos prasme sunkių kūrinių (o gal paprasčiausiai „nepatogių“, „nepianistiškų“, „nestygininkiškų“): „Trečiasis – greitasis...“, „Auksinių debesų lietus“, „Ūkanos“ ir kt.“
Ne be reikalo čia miniu „Ūkanas“. Tai vienas dažniausiai festivalyje-konkurse skambėjusių kūrinių, o geriausiai jį atliko Grand Prix laimėtojas Joris Mikužis. Pasak jo, „sudėtinga interpretuoti muziką, kurios nesi girdėjęs anksčiau ir net negali išgirsti dėl įrašų stokos. Kartais kūrinio autorius nepateikia konkrečių nuorodų, kaip atlikti kompoziciją. Tad gauti aukštą įvertinimą tokiame konkurse reiškia labai daug: supratau gebėjęs kūrėjo mintį perteikti teisingai <...> Pasirinkti kūriniai man kėlė tam tikrus jau kadaise regėtus ar išgyventus vaizdinius. Pavyzdžiui, Vidmanto Bartulio „Ūkanos“ primena ankstyvus vasaros pabaigos rytus, kai visas pasaulis būna tarsi paskendęs rūke; tai ir bandžiau perteikti. Pasirinkti kūrinius iš privalomųjų sąrašo – nelengva užduotis, ypač tuomet, kai patinka keli variantai. Dažniausiai stengiuosi įvertinti privalomųjų kūrinių meninę įtaigą man pačiam, stebiu, kaip jie mane veikia, apmąstau, kaip juos interpretuočiau, ką galėčiau papasakoti klausytojui – norisi, kad tuos kūrinius būtų ne tik įdomu atlikti, bet ir jų klausyti.“
„Šimtmečio muzika“ turi tradiciją – atidarymo koncerte groja praėjusio konkurso Grand Prix laureatai. Šį kartą turėjome malonumą Kosta Rikos universiteto Didžiojoje salėje išklausyti 2018 metų šio prizo laimėtojus pianistus Randalą Gonzalezą Gonzalezą ir Davidą Saravią Bolivarą. Jiegrojo Kosta Rikos meistrų Mario Alfagüellio ir Henryko M. Gorecki kūrinius kartu su UNA ir Kartaginos jaunimo simfoniniais orkestrais, kuriems dirigavo Estebanas Barquero Hernandezas ir Carlosas Vargasas. Renginio uždarymo koncertas ir dalyvių apdovanojimas vyko Kosta Rikos archeologijos muziejuje (Museo del Jade).
Kultūriniai mainai tarp Kosta Rikos nacionalinio universiteto muzikos mokyklos bei Aukštųjų menų instituto ir Lietuvai atstovaujančios Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos užsimezgė 2010 metais. Tarp šių švietimo įstaigų buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir nuo tada jis vyko įvairiomis formomis. Pirmieji trys festivaliai-konkursai „Šimtmečio muzika“ (2014 ir 2018 m. Lietuvoje, 2016 m. Kosta Rikoje) atskleidė daug jaunųjų talentų, buvo skaitomos paskaitos šiuolaikinės muzikos temomis, vedami aukščiausio meistriškumo kursai. Festivalinėje renginio dalyje koncertuodavo ne tik pianistai, bet ir kitais instrumentais grojantys jaunieji muzikantai – solo ir kamerinių ansamblių sudėtyje. Ketvirtajame festivalyje, be konkurso dalyvių, pasirodė lietuvių atlikėjai Martynas Kuliavas (gitara) ir jo sūnus Kipras (fortepijonas) bei jų duetas „Kipras Dream“. Kipras – A. Bendoraitienės ugdytinis.
IV tarptautinio festivalio-konkurso „Šimtmečio muzika“ žiuri: pianistai mokytoja-ekspertė Ala Bendoraitienė, prof. Aleksandra Žvirblytė, prof. Alexandras Sklioutovskis, prof. José Enrique Bagaria, prof. Luisas Monge Fernándezas, prof. Rebeca Ordóñez Rodríguez, prof. Gerardo Meza Sandovalis ir muzikologė bei fortepijono pedagogė Audronė Jasinevičiūtė-Ivanauskienė.
Konkurso nugalėtojai:
A grupė (iki 9 metų)
Grand Prix – Emma Sheh Lu (Kosta Rika)
I vieta – Caleb Ugalde Bonilla (Kosta Rika) ir Luca Sato (Japonija)
II vieta – Rugilė Rapšaitė (Lietuva, mokyt. A. Bendoraitienė), Amanda Espinoza Quesada (Kosta Rika), Genesis Bustos Ramirez (Kosta Rika), Ivy Wu Chen (JAV)
III vieta – Margarita Tolokonnikova (Kosta Rika)
B grupė (10–12 metų)
Grand Prix – Sofia Jankauskaitė (Lietuva, mokyt. A. Bendoraitienė)
I vieta – Eliz Wu Chen (JAV)
III vieta – Hailey S. Chan (Kosta Rika), Marcelo Marín Alvarez (Kosta Rika)
C grupė (13–15 metų)
Grand Prix – Kaja Kašubaitė (Berlyno menų universiteto Juliuso Sterno institutas)
I vieta – Vytautas Pocius (doc. A. Šikšniūtė), Klėja Kašubaitė (Berlyno menų universiteto Juliuso Sterno institutas)
D grupė (16–19 metų)
Grand Prix – Augustė Pauliutė, Joris Mikužis (Lietuva, prof. A. Žvirblytė)
II vieta – Alison Ureña Alfaro (Kosta Rika), Daniela Alejandra Cerdas Mora (Kosta Rika)
E grupė (nuo 20 metų)
Grand Prix – Rugilė Melytė (Lietuva, prof. A. Žvirblytė), Samuel Jonatan Pinto Castaneda (Costa Rika)
I vieta – Jonathan Jack Caceres Miranda (Panama)
II vieta – Paula Vargas Sancho (Kosta Rika)