Lietuvos muzikos ambasadoriai – Briuselyje, Antverpene ir Hamburge

Sausį, Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, atsiskleis ne tik diplomatinis ir politinis, bet ir kultūrinis šalies potencialas. Lietuvos nacionalinei filharmonijai (LNF) patikėta svarbi užduotis – pristatyti aukščiausio lygio profesionalųjį meną prestižinėse Europos koncertų salėse: Briuselio „Bozar“, Antverpeno „De Singel“ ir Hamburgo Elbės filharmonijoje.

Sausio 22–28 dienomis šiose salėse koncertuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), diriguojamas tarptautinį pripažinimą pelniusios dirigentės Giedrės Šlekytės. Kartu pasirodys pasaulinio garso operos solistai – sopranas Asmik Grigorian ir tenoras Edgaras Montvidas.

„Atsidūrėme organizaciniame smaigalyje, nes viską lėmė įdirbis. Per praėjusį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai prieš keturiolika metų su savo ministerijomis ir ambasadomis surengėme apie penkiasdešimt itin sėkmingų koncertų Europoje ir Azijoje, pelnėme pasitikėjimą, turime patirties“, – sako LNF generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Svarbų vaidmenį rengiant koncertus atliko ilgametis Lietuvos ambasadorių, kultūros atašė, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų, Lietuvos kultūros instituto darbuotojų bei pačios R. Prusevičienės ir jos komandos bendradarbiavimas, padėjęs užmegzti ryšius su įtakingais užsienio partneriais.

„Visus šių meno centrų vadovus pažįstame asmeniškai. Jie žino, koks yra Filharmonijos kolektyvų lygis, kokį repertuarą galime atlikti, – pasakoja LNF vadovė. – Tokiomis progomis visos šalys pristato didžiausias savo žvaigždes. Pasisekė, kad sausis – įsivažiavimo po didžiųjų gruodžio operos pastatymų mėnuo, tad visų pastangomis pavyko sutarti su Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas dėl to net perkėlė vieną svarbią operos datą. Karališkojo Škotijos nacionalinio orkestro muzikos vadove nuo 2027-ųjų tapsianti Giedrė Šlekytė šiems pasirodymams išnaudoja pauzę tarp pastatymų Ciuriche ir Vienoje.“

„Imtis tokių projektų leidžia ir LNSO statusas. Šis kolektyvas ne pirmi metai yra šalies kultūros ambasadorius, turintis muzikines tradicijas, profesionalumą, brandą, pripažinimą, aktyviai pasirodantis tarptautinėje erdvėje. Tai atveria daug durų, nebereikia prisistatyti iš naujo. Per LNSO vykdoma kultūrinė diplomatija didina ir mūsų šalies matomumą“, – teigia LNF Koncertų skyriaus vadovė Gryta Radzevičiūtė-Maksimovič, šiuo metu sprendžianti daugybę tarptautinės logistikos ir organizacinių klausimų.

Koncertų programoje susitiks lietuvių ir didžiųjų Europos kompozitorių muzika. Skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, Kastyčio baladė iš Kazimiero Viktoro Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“, Dalios arija iš Balio Dvariono operos „Dalia“, taip pat Richardo Wagnerio, Giacomo Puccini, belgų kompozitoriaus Josepho Jongeno kūriniai ir Amilcare’s Ponchielli operos „I Lituani“ („Lietuviai“) fragmentai.

Ši programa atskleis ne tik Lietuvos kompozitorių kūrybą, bet ir Europos muzikos istorijoje įamžintus lietuviškus siužetus. Ypač iškalbingas Amilcare’s Ponchielli operos „I Lituani“ pasirinkimas – kūrinys primins, kaip Lietuvos istoriją interpretavo kitų Europos šalių menininkai.

Didžiulis ambasadų indėlis

Vienus svarbiausių pasirengimo koncertams žingsnių žengė Lietuvos diplomatinės atstovybės Briuselyje ir Berlyne.

ES kultūros politikos atašė Vida Gražienė pasirengimą pradėjo dar tuomet, kai Lietuvos nuolatinei atstovybei prie ES vadovavo ambasadorius Arnoldas Pranckevičius, dabar dirbantis Paryžiuje. Darbai tęsiami kartu su naujuoju ambasadoriumi Briuselyje Nerijumi Aleksiejūnu.

Briuselio „Bozar“ menų centras yra viena svarbiausių erdvių, kuriose ES Tarybai pirmininkaujančios šalys pristato savo kultūrą. Čia paprastai rengiamos ir vizualiųjų menų parodos. Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu bus eksponuojami Aleksandros Kašubos kūriniai. Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinė dailės galerija ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

„Per praėjusį Lietuvos pirmininkavimą Didžiojoje „Bozar“ salėje vykusiame iškilmingame koncerte dalyvavo LNSO su Modestu Pitrėnu, dainavo Violeta Urmanavičiūtė-Urmana. Po to „Bozar“ atstovai pasakė: „Renginys itin aukšto lygio. Jūsų lauksime visada – juk garantuojate tokį programos lygį, publiką, bilietai išparduoti“, – prisimena R. Prusevičienė.

Tuomet koncerte dalyvavo Belgijos karalius Pilypas ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Bilietai į artėjantį lietuvių koncertą „Bozar“ jau išparduoti, jų sparčiai mažėja ir Antverpene bei Hamburge. „Tie, kurie nespėjo įsigyti bilietų Briuselyje, rinksis Antverpeną – juk tarp miestų vos valanda kelio“, – sako LNF vadovė.

Pasak jos, kiekvieno iš trijų koncertų rengimo istorija savita, o prie jų įgyvendinimo prisideda diplomatai, užsienio koncertų organizatoriai ir ilgamečiai Filharmonijos partneriai.

„Pavyzdžiui, Antverpeno menų centrui „De Singel“ vadovauja senas mūsų bičiulis Hendrikas Storme’as, daug metų kartu esame Europos festivalių asociacijoje. Jis mums labai padėjo ir prieš keturiolika metų, ir dabar, rengiant antrą koncertą. Ambasadorius Berlyne Giedrius Puodžiūnas pats nuvyko pas generalinį Elbės filharmonijos direktorių ir sutarė su juo koncertą susieti ir su Lietuvos sezonu Vokietijoje – tai kartu bus ir jo atidarymo renginys. Netgi sutarta dalytis ir koncerto išlaidomis. Elbės filharmonija tam skiria visas numatomas šio koncerto pajamas. Antra tiek prisideda mūsų vyriausybė – ministerijos, ambasados“, – pasakoja R. Prusevičienė.

Iššūkiai ir rengėjams, ir muzikantams

Kiekviena iš trijų koncertų salių turi ypatingą reikšmę.

Briuselis – Europos politinis centras, o pasirodymas Antverpeno „De Singel“ Mėlynojoje salėje, talpinančioje apie tūkstantį klausytojų, leis pasiekti platesnę Belgijos kultūrinę auditoriją. Hamburgas – vienas svarbiausių Europos muzikos centrų. Didžiojoje Elbės filharmonijos salėje, kurioje koncertuos Lietuvos muzikantai, telpa apie 2100 klausytojų.

„Elbės filharmonija – viena prestižiškiausių Europos salių – mini savo veiklos dešimtmetį, todėl pristato išskirtinę programą: visą sezoną joje pasirodo geriausi pasaulio orkestrai – Vienos, Berlyno, Niujorko filharmonijų, Amsterdamo „Concertgebouw“, Bostono, Honkongo, Londono simfoniniai orkestrai. Tarp jų esame ir mes“, – džiaugiasi G. Radzevičiūtė-Maksimovič, pabrėždama, kad galimybė koncertuoti greta tokių kolektyvų liudija LNSO profesinį lygį ir tarptautinį pripažinimą.

Gastrolės su LNSO – vienu didžiausių Lietuvos meno kolektyvų – reikalauja itin kruopštaus pasirengimo. Kartu su muzikantais, techniniu ir administraciniu personalu keliauja maždaug šimto žmonių grupė. Būtina suderinti skrydžius, persėdimus, pervežimus, repeticijų laiką ir užtikrinti saugų instrumentų transportavimą.

„Kiekvieną kartą susirašinėjame ir deramės su oro linijomis, kad instrumentai negali būti skraidinami registruotame bagaže, jiems reikia ypatingos priežiūros. Dar didesnis rūpestis – laiko suvaldymas, planavimas pradedant skrydžiais, persėdimais, vėliau – pervežimais, repeticijų derinimu. Orkestrui bene didžiausias iššūkis – akustika, nes kiekviena salė skamba kitaip, priprasti prie jos turėsime labai mažai laiko, – pasakoja LNF Koncertų skyriaus vadovė. – Ypač sunku bus Hamburge, kur akustika tokia, kad girdisi absoliučiai viskas. Girdėjau, kad Švedijoje, Malmėje, įrengus naują salę vietos orkestras prie jos pratinosi dvejus metus. Mes tam turėsime valandą ar pusantros.“

Koncertų Europoje bus daug daugiau

Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai žymės ne tik šie trys didžiausią diplomatinę ir kultūrinę reikšmę turintys koncertai. 2027 metais Lietuvos muzikantų laukia ir daugiau svarbių pasirodymų Europos koncertų salėse.

„Mūsų ambasadorius Vokietijoje susitiko su Berlyno filharmonijoje vykstančio festivalio „Musikfest Berlin“ meno vadovu. Antrą kitų metų pusmetį Berlyne bus M. K. Čiurlionio darbų paroda, tad jis įtikino festivalio vadovą pakviesti į Berlyno filharmoniją LNSO su M. Pitrėnu atlikti daugiau šiuolaikinį repertuarą. Jau numatyta koncerto data – 2027 m. rugsėjo 7 d., šiuo metu derinama konkreti programa. Kad šis ir daug kitų planuojamų renginių įvyktų, reikia rašyti įvairias paraiškas dėl finansavimo, nuveikti galybę kitų publikai nematomų darbų“, – pasakoja R. Prusevičienė.

2027 m. kovą LNSO su dirigentu Modestu Pitrėnu ir pianiste Mūza Rubackyte vyks gastrolių į Lenkiją. Nemažai koncertinių kelionių numatyta ir Lietuvos kameriniam orkestrui (LKO) bei kitiems Nacionalinės filharmonijos kolektyvams.

Planuojami koncertai prestižinėse Skandinavijos salėse. Lietuvos ambasadorius Suomijoje Edvilas Raudonikis aktyviai koordinuoja LKO, diriguojamo Modesto Pitrėno, pianisto Luko Geniušo ir jaunojo dirigento Arijaus Šereckio pasirodymą didžiausioje Helsinkio „Musiikkitalo“ koncertų salėje.

Taip pat numatyti LKO koncertai Stokholmo „Konserthuset“ ir Kopenhagos nacionalinės bibliotekos „Black Diamond“ koncertų salėse. Lietuvos muzikantų pasirodymų planuojama ir kitose Europos šalyse.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai skirtų koncertų partneriai ir rėmėjai – Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos ambasados Belgijoje ir Vokietijoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Briuselio „Bozar“, Antverpeno „De Singel“ ir Hamburgo Elbės filharmonija.