Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeono pedagogai nuo 1997-ųjų kas dvejus metus rengia Tarptautinį akordeono muzikos festivalį-konkursą ‚,Linksmasis akordeonas“. Šiemet įvyko jau penkioliktas festivalis. 4346
Devyniolikmetis Jonas Vozbutas, tik šiais metais baigęs Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją, yra ryškiausias ir talentingiausias jaunasis Lietuvos akordeonininkas, daugelio tarptautinių konkursų Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Šveicarijoje, Italijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitose šalyse laureatas. 8474
Kai suskamba lietuviškų kanklių stygos, suklūsta daugelis. Ir ne tik Lietuvoje. Vieniems ši muzika skamba egzotiškai, kitiems – čiurlena tarsi mūsų lietuviška esybė. Į šiaulietės Reginos Vaišnorienės gyvenimą kanklės atėjo netikėtai, bet tapo viso gyvenimo meile, kurią perdavė ne tik dešimtims savo mokinių, bet ir dukrai. Šiaulių miesto garbės pilietė, ilgametė Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos pedagogė Regina Vaišnorienė šimtmečio Dainų šventės metu buvo įvertinta ypatingai – jai įteiktas Lietuvos nacionalinio kultūros centro „Aukso paukštės“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus tautinei kultūrai. 13724
Nūdienos kasdienybėje išsiskiria vyresniosios kartos mokytojai. Jų darbo diena nesibaigia užvertomis mokyklos durimis, o veiklos sritys neapsiriboja vien mokymu klasėje. Mokiniai – tarsi šeima: buvę, esantys, būsimi. Ne tik stebintys plačius mokytojų veiklos barus, bet ir patys aktyviai dalyvaujantys, kuriantys, mąstantys, perimantys mokytojų patirtį ir gyvenimo būdą. 8212
Pirmąją spalio dieną Valdovų rūmuose įvykusioje „Didžiojoje muzikų šventėje“ vienu metu paminėti trys reikšmingi įvykiai: apdovanoti 2024 m. Lietuvos muzikų sąjungos įsteigto „Auksinio disko“ laureatai, skambiai atšvęsta Pasaulinė muzikos diena bei žurnalo „Muzikos barai“ 93-iasis gimtadienis.
Profesoriui Leopoldui Digriui – 90. Vargonų maestro: Lietuvos nusipelnęs artistas (1968), Lietuvos liaudies artistas (1983), Lietuvos Respublikinės premijos laureatas (1973), Kristoforo statulėle (2003), Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (2005), Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija (2008), I laipsnio medalis "Už nuopelnus Vilniui ir Tautai" (2010), III laipsnio Didžiojo kunigaikščio Gedimino apdovanojimas "Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje" (2010), 1994 L. Digriui buvo paskirta pirmojo laipsnio Valstybinė pensija, 2014 m. "Auksinio disko 2014" laureatas, 2015 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Profesoriui skirtas koncertas nuskambės rugsėjo 6 dieną, 19 valandą šv. Kazimiero bažnyčioje. Toje pačioje, kurioje maestro iniciatyva, sugaudė nauji vargonai.
Ypatingą jubiliejų Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica humana“ švenčia ne tik koncertais ir pasirodymais, bet ir išleista knyga „Musica humana. 50 metų“, kurioje atsispindi ne tik nueitas kelias, bet ir visa jį lydinti šiluma bei dėkingumas. Knygos autorius, dabartinis „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris, sako gražius žodžius visiems, kurie prisidėjo prie šio leidinio atsiradimo.
Tai pataikiau – sumaniau parašyti „Muzikos barams“! Tarti kelis žodžius apie Giedrių Kuprevičių. Jau tą akimirką, kai sumanymą ištariau vyriausiajai redaktorei Audronei, susigūžiau lyg patekęs į juodąją kosmoso skylę. Kas čia mane įkando, koks puikybės šišas apėmė, kad vėl ryžtuosi prabilti apie maestro Giedrių, nors ką tik, 2023 metų pabaigoje prisikalbėjau į valias. Juk iš spaudos išėjo „Kauno saulė“, kurioje apie maestro, jo tėvą Viktorą ir mamą Reginą pasakiau lyg ir viską. Viską apie širdžiai mielą žmogų.
Balandžio 11 d. Vilniuje pianistei Mūzai Rubackytei-Golay įteiktas išskirtinis apdovanojimas – Vengrijos ordino „Už nuopelnus“ Riterio kryžius. Jį įteikė išrinktasis Vengrijos Prezidentas Tamasas Sulyokas. Iškilmingoje apdovanojimo įteikimo ceremonijoje dalyvavo Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas, Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Gáboras Diczházi, kiti garbūs svečiai.
Balandžio 15 d. 85-ąjį gimtadienį pasitinka Stanislavas Domarkas, ilgametis Klaipėdos ir Kauno valstybinių muzikinių teatrų vadovas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjas, tarptautinių festivalių sumanytojas ir nacionalinių veikalų pastatymų puoselėtojas. Neišsenkančia asmenybės jėga, sumanumu ir atsidavimu kilniam muziko pašaukimui visus užkrečiantis pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas neretai meiliai vadinamas kūrėjams sėkmę nešančiu talismanu.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščiausias profesinių bangų keteras pasiekusiems menininkams.
Baleto artistui, baletmeisteriui, choreografui ir baleto pedagogui Vytautui Brazdyliui suteiktas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solisto emerito garbės vardas.
1989 m. Pamelos Weston parengtoje knygoje „Pasauliniai klarneto virtuozai“ A. Budrys minimas tarp keturiasdešimties geriausiųjų. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui A. Budrys 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, jam paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
VĖRINYS VERONIKAI. Profesorės Veronikos Vitaitės 85 metų sukakčiai