Naujienos

Jo muzikoje girdžiu neišsakytus žodžius

2020-01-18, Dalia BALSYTĖ

TYLA. Mes tylim, mes visą laiką tylim. Einame Žvėryno tiltu į koncertą konservatorijoje. Aš jau studentė. Ta tyla mane slegia, bet aš nežinau, ką pasakyti. Staiga prisimenu mamos žodžius: „Tėtė žiūti į tave, miegančią vežimėlyje, ir sako: „Isivaizduok, ji užaugs, taps mergina. Mes eisime kur nors, ji įsikibs man į parankę ir aš būsiu laimingiausias žmogus.“ Mes tylim, ir vieną akimirką tas žmogus šalia manęs rodosi toks tolimas ir nepažįstamas. Aš nežinau, ką jis galvoja dabar, bet žinau, ką galvojo kadaise. Įsikimbu jam į parankę. Pamažu ta tyla ima gausti ir skambėti, ji užpildo visą erdvę. Taip skamba išsipildžiusi svajonė. Man gera, ir aš žinau, kad nieko sakyti nereikia.

Paroda „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie meistriškumą“ Nacionalinėje dailės galerijoje

2020-01-16, Eglė Juocevičiūtė

Nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. sausio 12 d. Nacionalinėje dailės galerijoje veikė paroda „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie meistriškumą“. Joje kompozitorius pristatytas kaip plataus spektro muzikos kūrėjas, rašęs simfoninius, kamerinius, sceninius kūrinius, muziką kinui ir teatrui, chorines bei estradines dainas, mėgęs fotografuoti ir filmuoti, pedagogas, įdomus žmogus. Įvairi ir gausi ekspozicija buvo sudaryta Balsio kūrybai būdingu įtraukiančio pasakojimo principu (parodos kuratorės –Eglė Juocevičiūtė ir Ieva Buinevičiūtė, architektai – Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas).

Renginiai Viktoro Radovičiaus 100-mečiui

2020-01-15, Vera BADJANOVA

2019 metų pabaigoje minėjome iškilaus Lietuvos smuikininko ir pedagogo Viktoro Radovičiaus (1919-11-28–1982-07-30) 100-ąsias gimimo metines. Graži sukaktis buvo pažymėta keletu reikšmingų renginių.

CD pristatymas. Beveik neįmanoma – Lietuvos muzika „Deutsche Grammophon“ kataloge

2020-01-13, LMIC informacija

Sausio 19 d., sekmadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks neeilinio muzikos albumo pristatymas, susijęs su Lietuvos muzikos informacijos centro, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir ilgiausiai veikiančios, iki šiol prestižą išlaikiusios įrašų kompanijos „Deutsche Grammophon“ tarptautine įrašų koprodukcija. Stiprų pagrindą įgyvendinti šį sumanymą suteikė Lietuvos kultūros tarybos finansavimas.

„Simfukams“ – dvidešimt

2020-01-10, Ignas GUDELEVIČIUS

Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninis orkestras „Simfukai“ šiemet švenčia spalvingos veiklos dvidešimtmetį. Ambicingi koncertai, daugybė projektų, gastrolės užsienyje, kūrybinės stovyklos – toks „Simfukų“ gyvenimo būdas.

Muzikiniam teatrui Klaipėdoje – 200 metų: laikmečių dramos, tragedijos ir komedijos

2020-01-09, Daiva Kšanienė

Muzikologė prof. Daiva Kšanienė savo mokslinėje studijoje nuosekliai tyrinėja Muzikinio teatro raidą Klaipėdoje nuo jo ištakų iki šių dienų. „Nesinorėtų, kad Klaipėda liktų miestu be kultūrinės atminties ir rinktųsi užmarštį. Juk 1820 m. prasidėjo Klaipėdos profesionalaus vokiečių muzikinio teatro, arba Operos, era“, – sako profesorė.

Knyga apie Mokytoją

2020-01-08, Bronislovas SKIRSGILAS

Sausio trečiosios pavakarę choro dirigentas Arūnas Pečiulis, atidėjęs savo darbus Zalcburge, į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją sukvietė visus, norinčius prisiminti buvusį šios mokyklos dėstytoją, miesto ir Žemaitijos krašto mėgėjų chorų puoselėtoją Stanislovą Juščių (1931–2015). Pretekstas susirinkti buvo knygos apie S. Juščių ,,Daina mano miestui“ pristatymas. Ją bendradarbiaudami parengė ilgametė Mokytojo kolegė Nelė Gricienė ir jo mokinys Arūnas Pečiulis.

Atgimusi skambanti istorija: klavišiniai muzikos instrumentai

2019-12-22, Vilimas NORKŪNAS

Pamenu įvairiausių situacijų, kai mane pagaudavo smalsumas ir noras sužinoti, išgirsti, kaip skambėdavo senųjų laikų muzika ir jos instrumentai. Tų laikų, kai buvo išrasti hidrauliniai vargonai – jų oro slėgį palaikydavo vanduo. Tų laikų, kai karalius Dovydas skambindavo lyra; ir dabar, atsivertus žydų klasikinę poeziją, turiu omenyje psalmes, ten galima perskaityti nuorodas: „su instrumentų pritarimu“ arba „choro vadovui“. Tų laikų, kai dar neegzistavo fortepijonas, bet jau buvo pustuzinis klavišinių instrumentų. Kai kelis šimtus metų „prieš mus“ karaliavo mediantinis derinimas: tiek muzikai, tiek teoretikai ieškojo atsakymo į klausimą, kaip suderinti instrumentą, kad juo būtų galima išgauti arba kuo darnesnius sąskambius (harmonijas), arba kuo daugiau skirtingų tonacijų.

Operos solistai Kalėdas švęs gimtinėje

2019-12-17, Renata Baltrušaitytė

Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ spektaklyje gruodžio 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre numatyti net trys debiutai: Adelės vaidmenį pirmąkart atliks Monika Pleškytė, Aizenštaino – Steponas Zonys, o Falkės – Lietuvoje Kalėdas pasitinkantis Laimonas Pautienius.

Senoji muzika – tarsi kelionė laiku. Pokalbis su Vilimu Norkūnu

2019-12-10, Rūta Giniūnaitė

Žymus klavesinininkas, vargonininkas ir dirigentas V. Norkūnas senąja muzika susižavėjo prieš septyniolika metų Zalcburge studijuodamas koncertinės vargonų ir sakralinės muzikos specialybes Mocarteumo universitete. Dabar jo veiklos spektras itin platus – nuo meistriškumo kursų užsienyje iki koncertavimo prestižinėse salėse ir sakralinėse erdvėse. Tačiau V. Norkūnas visuomet žinojo, kad grįš į Lietuvą: „Galvoju apie savo vaikus, jeigu jie čia neturės pakankamai gerų pavyzdžių, gerų mokytojų. Tad turiu pradėti nuo savęs. Jaučiu didelę atsakomybę Lietuvoje būti geru atlikėju, geru vargonininku bendruomenei, geru mokytoju vaikams. Tai mano pašaukimo dalis“, – sako muzikantas.

Darius Užkuraitis: „Muzikiniame sporte objektyvumo nėra“

2019-12-06, Rūta Giniūnaitė, nuotraukos - Ryčio Šeškaičio

Jo balsą galbūt pažįstate iš nacionalinės „Eurovizijos“ konkurso, LRT OPUS ar LRT RADIJO stočių, „Vilnius Mama Jazz“ festivalio ar kitų projektų. Nesuklysiu sakydama, jog tai vienas iš nedaugelio muzikos ekspertų Lietuvoje, išmanančių ne tik muzikinę istoriją, bet ir dabartinės industrijos ypatumus. Tai muzikologas D. Užkuraitis, kas savaitę perklausantis šimtus naujų albumų ir atrenkantis įdomiausius radijo klausytojų ausims.

Carl Orff „Carmina Burana“

2019-12-02, Birutė PUKELEVIČIŪTĖ

CD TEMA 2019 GRUODIS O Fortūna, tu kaip mėnuo – tu kas dieną vis keities: tai didėji, tai mažėji. Lyg žaismė piktos lemties nuterioję mus vilioja naujo geismo pažadai; vargas, lygiai kaip galybė, greit ištirpsta lyg ledai. Galingoji, klastingoji, tu sukiesi vis ratu, kol tamsybėj ir tuštybėj net šviesa nuskęs kartu. Tykai vėlei tarp šešėlių; imsi žaist manim, jaučiu. Tavo pinklėms aš beginklis – nuogus man nuplak pečius. Ir skaistybė, ir tvirtybė nusigręžė nuo manęs. Pilnas baimių tarp nelaimių skęstu jų juodam tvane. Stygos, verkit ir pritarkit, aimanuojant man skausme, nes narsieji, nes drąsieji žūsta laimės žaidime.

Kelias į musikē

2019-12-02, Junija GALEJEVA

„Fortūna žaismingai įbruko man į rankas Viurcburgo antikvariato katalogą, kuriame pamačiau pavadinimą, magiškai patraukusį mano dėmesį: „Carmina Burana“, – vėliau prisimins vokiečių kompozitorius Carlas Orffas. Tuo metu Orffui buvo 39 metai.

„Graikas Zorba“ Klaipėdon sukvietė baleto žvaigždes: sirtakį šoks net dirigentas

2019-11-27, Žaneta Skersytė

Lapkričio 29 d. 19 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose žiūrovai išvys net tris „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotus šokėjus. Meilę gyvenimui šlovinantis spektaklis „Graikas Zorba“ publikai gyvai pristatys Olgą Konošenko, Aušrą Krasauskaitę ir ypatingą spektaklio svečią – baleto legendą Nerijų Jušką.

Dainorėliai mano, aš dėl jūsų gyvenu...

2019-11-27, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Profesorius Lionginas Abarius – LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1967), veikla paženklinta Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu (1995), Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2016)

1 Komentarai

Naujienos

Naujienų kategorijos