45 metai diriguojant gyvenimą
Kastytis Barisas – ne tik vardas Lietuvos chorinės kultūros žemėlapyje. Tai žmogus, kurio veikla jau keturis su puse dešimtmečio formuoja chorinę bendruomenę, jungia kartas ir augina naujus muzikos profesionalus.
Gegužės 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorius Kastytis Barisas minėjo 45 metų kūrybinės veiklos sukaktį – ji pažymėta iškilmingu koncertu ir biografinės knygos „Diriguojant gyvenimą“ pristatymu.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vykusiame renginyje dalyvavo VDU ŠA choras „Ave vita“, Nacionalinės filharmonijos kamerinis orkestras „Musica humana“, vadovaujamas prof. Roberto Beinario, jubiliatą sveikino grupė „Monos“, profesoriaus vaikai Gintarė Barisaitė-Mitkuvienė ir Kasparas Barisas (Niko Barisas), chorui akompanavo koncertmeisteris Rimvydas Mitkus. „Ave vita“ su orkestru atliko Antonio Vivaldi kūrinį „Gloria“ bei lietuviškos chorinės muzikos opusų, o jaunieji atlikėjai šventę sušildė savo kūryba.
Biografinės knygos sudarytojos Lina Jaskevičienė ir Simona Šapolienė trumpai supažindino renginio svečius su leidinio turiniu, dėkojo visiems, prisidėjusiems savo prisiminimais, nuotraukomis ir pasakojimais. Taip pat skambėjo padėkos žodžiai rėmėjams, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos administracijai bei Elenai ir Vytautui Gykiams, padėjusiems knygai išvysti dienos šviesą.
*
Visi puikiai žino, kokios choristų pagarbos ir meilės sulaukia savo darbą mėgstantis, atsakingai dirbantis dirigentas. Tačiau tam, kad būtum mylimas ir gerbiamas, kad choristai noriai eitų į repeticijas, o iš jų išeitų su dar didesniu pasitenkinimu, reikia kur kas daugiau nei vien profesinių žinių. Reikia žmogiškųjų ir profesinių savybių visumos.
Dirigento kelias dažniausiai prasideda nuo pašaukimo – vidinio poreikio būti su choru, kartu dirbti ir augti. Dirigentas turi būti visapusiškas: turėti platų akiratį, tvirtą profesinį pagrindą ir išskirtinį organizatoriaus talentą. Vienu metu jis yra pedagogas, menininkas, vadybininkas ir žmogus, gebantis suburti skirtingus asmenis bendram tikslui. Kalbant apie profesoriaus Kastyčio Bariso asmenybę, joje galima aiškiai atpažinti visas šias savybes.
Pirmieji rimtesni muzikinio kelio žingsniai žengti Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje, ten Kastytis Barisas studijavo choro dirigavimą. Mokyklą baigė su pagyrimu. Atlikdamas pedagoginę praktiką savo buvusioje Panevėžio 9-ojoje vidurinėje mokykloje vedė muzikos pamokas jaunesniųjų klasių mokiniams.
Atvykęs studijuoti į Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), netruko įsilieti į choro „Ave vita“ vadovų komandą. Čia greitai pelnė tuomečio Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto choro vadovės Margaritos Gedvilaitės ir choristų pasitikėjimą. Greta darbo su „Ave vita“, studijuodamas trečiame kurse įkūrė chorą Vilniaus dailės akademijoje, su juo dešimtmetį sėkmingai dirbo, dalyvaudavo konkursuose ir festivaliuose.
Kastyčio Bariso veikloje svarbus ne tik muzikinis rezultatas. Ne mažiau reikšmingas bendruomenės kūrimas. Per dešimtmečius aplink dirigentą susiformavo platus choristų, studentų, kolegų ir buvusių auklėtinių tinklas, kurį vienija ne vien muzika, bet ir bendros vertybės, pagarba profesijai bei žmogiškas ryšys.
Gebėjimas išlaikyti kolektyvą daugelį metų yra aukščiausio lygio chorvedybinio meistriškumo ženklas. Viena svarbiausių šios sėkmės priežasčių – profesoriaus atvirumas, natūralumas ir gebėjimas būti šalia. Choristams svarbu, kad vadovas yra ne tik dirigentas, bet ir žmogus – bendraujantis, įsileidžiantis į savo erdvę. Ne vienas studentas yra minėjęs ir tėvišką globą, kuri padėjo jaustis saugiai ir būti bendruomenės dalimi.
Kastytis Barisas nelieka nepastebėtas ir scenoje. Jo vedami koncertai – apgalvotos, gyvos programos. Pasakojimuose apie kūrinius, papildytuose gyvenimiškomis detalėmis ar netikėtomis situacijomis, jis atsiskleidžia kaip smalsus, patyręs ir kūrybingas menininkas. Kolegos pabrėžia jo darbštumą, patikimumą, atsakomybę, gebėjimą padėti ir patarti.
2024 metų gegužę radijo laidoje „Be kaukių“ profesorius minėjo, kad viena didžiausių sėkmių – gebėjimas suburti stiprią komandą. Ši sėkmė abipusė – jo komanda taip pat vertina galimybę dirbti kartu, matyti kūrinių gimimą ir prisidėti prie jų interpretacijų. Kastytis Barisas turi išskirtinį talentą pastebėti žmonių stiprybes ir paskirstyti užduotis pagal kiekvieno galimybes.
Profesorius dažnai kviečiamas vesti seminarų, kursų, padėti chorams ruoštis dainų šventėms. Pastaraisiais metais vis dažniau dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir „Erasmus“ programų veiklose, kurios suteikia galimybę semtis naujų idėjų, patirties ir plėsti profesinius horizontus.
Kastyčio Bariso kūrybinį kelią žymi ir įspūdingi skaičiai. Dešimtyje Baltijos šalių studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ bei septyniose Pasaulio lietuvių ir Lietuvos dainų šventėse maestro buvo vyriausiasis dirigentas, stovintis prieš dešimtis tūkstančių choristų. Taip pat diriguota daugiau nei dvidešimt penkiose regioninėse dainų šventėse ir chorų festivaliuose. Daugiau nei šimtą kartų jis buvo kviečiamas dirbti konkursų vertinimo komisijose – kaip narys ir pirmininkas.
Minint kūrybinės veiklos sukaktį verta prisiminti, kad tiek profesoriaus vadovaujami kolektyvai, tiek ir jis pats yra pelnę reikšmingų įvertinimų Lietuvoje ir užsienyje. 2002 metais Kastytis Barisas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuopelnus valstybei, 2016 metais – medaliu už nuopelnus Vilniui ir tautai. Šiemet jubiliejinio renginio metu Nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa solenizantui įteikė ženklą už dainų švenčių tradicijos puoselėjimą.
Tačiau svarbiausi yra žmonės. Tie, kurie kadaise buvo studentai ir šiandien patys stovi prieš chorus. Tie, kurie po daugelio metų vis dar grįžta į „Ave vita“ koncertus. Tie, kurie profesorių vadina kolega, mokytoju ar tiesiog savu žmogumi.
Būtent tai ir yra prasmingiausias Kastyčio Bariso 45 metų kūrybinės veiklos įvertinimas.
Patricijos Martusevič nuotr.
ABSTRACT
45 Years Conducting Life
This article marks the 45th anniversary of the creative career of Professor Kastytis Barisas, one of the most prominent figures in Lithuanian choral culture. It presents his long-standing work as a conductor, educator, and community builder, tracing his path from early musical studies to his significant contribution to the development of choral art and song festival traditions in Lithuania.
Particular attention is given not only to Barisas’s artistic achievements but also to his ability to inspire, unite, and educate generations of singers, students, and young conductors. Through his leadership of choirs, educational activities, and involvement in major national and international choral events, he has helped shape a vibrant and sustainable choral community. The article highlights the human dimension of his work, emphasizing that his greatest achievement lies in the respect, gratitude, and lasting connections he has built throughout four and a half decades of dedicated service to music and society.