Operos dainininkė Inesa Linaburgytė: „Matydama liūdnas vaikų akytes, sunkiai atsikratydavau sąžinės priekaištų”
Tarptautinę džiazo dieną Lietuvos muzikos informacijos centras ir Lietuvos džiazo federacija kviečia švęsti klausantis 15 geriausių Lietuvos džiazo kūrinių, sukurtų 2019-2020 metais. Rinktinė „Note Jazz from Lithuania 2020“ – kiekvieno muzikiniam skoniui subalansuotas albumas, nuo šiandien visiems nemokamai prieinamas „mic.lt“ grotuve.
Merūnas pristato pačią naujausią savo dainą „Balta naktis“ iš būsimojo, jau antrojo, lietuviško albumo. Pirmą kartą daina viešai nuskambėjo prie Santaros klinikų. Ją Merūnas atliko dėkodamas Lietuvos medikams. Dabar kūrinys pasiekė ir visus interneto vartotojus.
Operos solistą Steponą Zonį žiūrovai prieš prasidedant visuotiniam karantinui LNOBT scenoje girdėjo dažnai: vasarį jis buvo Astlėjus Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ premjeriniuose spektakliuose, kovą – Pingas Giacomo Puccini operoje „Turandot“.
Jie daug kartų juokais girdėjo „kaip jaučiatės?“. Nenuostabu, kai grupės pavadinimas pats sufleruoja klausimą. Bet tikrąjį atsakymą „jautì“ visuomet sudeda į savo muziką. Naujausiame trumpo metro albume „Mulkis“ roko ketveriukė keičiasi, liūdi, pripažįsta savo kaltę ir moko, kad kiekvienas iš mūsų – tik žmogus. Kartais ir mulkis. Bet svarbu, kaip elgiamės po to. „Kad ir kaip stengiasi, žmogus vis vien padaro klaidų ir susimauna – ypač prieš tuos, prieš kuriuos to daryti nenori“, – sako grupės vokalistas Džiugas Širvys (gitara).
Apie Anapilin išėjusį Krzysztofą Pendereckį sklandė legendos – dažnas muzikas norėjo su juo dirbti, bet pasisekė išrinktiesiems, tarp jų – vilnietei operos solistei Nomedai Kazlauskaitei-Kazlaus.
Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Lietuvoje ji tradiciškai minima surengiant „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremoniją, šįmet turėjusią vykti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šio teatro operos solistė Jovita Vaškevičiūtė – viena iš „Auksiniam scenos kryžiui“ šįmet nominuotų teatralų. Dainininkė pasakoja apie pasikeitusią kasdienybę ir tiki, kad iš šio laikotarpio patirties kiekvienas savaip turėsime ko pasimokyti.
Šių metų sausį pianistei Gražinai Ručytei-Landsbergienei sukako 90 metų. „Vagos“ leidykla 2019 m. išleido monografiją „Gražinos Ručytės pianissimo: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais“ (recenzavo profesorės Irena Uss-Armonienė, Aušra Martišiūtė-Linartienė ir Auksė Balčytienė). Vilniaus universiteto profesoriaus, žurnalisto dr. Andriaus Vaišnio knyga skirta itin dėmesingam skaitytojui, kuris turėtų susigaudyti keliuose pasakojimo sluoksniuose, suvokti, kad joje reikšminga veik kiekviena detalė, paminėtas susitikimas ar įvykis.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė sako pati sau esanti griežčiausia kritikė: „Įsirašau savo dainavimą, klausausi. Man turi patikti, kaip dainuoju. Kol nepatinka pačiai, kitų nuomonė nepadės. Klaidų sau neatleidžiu. Siekiu tobulo garso. Tokio, kuris ne tik gražiai skamba, bet ir turi prasmę, perteikia emociją. Bet emocijas scenoje reikia mokėti valdyti.“
Kovo 8 d. Vilniaus kongresų rūmuose skambės unikalus muzikinis projektas, kurį pristato trombono virtuozas Vytautas Pilibavičius, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro trombonininkų ansamblis, perkusininkas Artūras Maniušis ir etninės muzikos atlikėja Loreta Sungailienė. „Mūsų kuriama, improvizuojama muzika turi aiškų lietuvišką ženklą ir kartu tai – profesionaliai atliekamas, stilistine įvairove žėrintis džiazas, kuris įdomus ir suprantamas tiek džiazo muzikos gurmanui, tiek įvairia muzika besidominčiam klausytojui“, – sako L. Sungailienė, su kuria plačiau kalbamės apie netikėtą sumanymą.
J. Jarutis praėjusiais metais buvo bene dažniausiai linksniuojamas Lietuvos atlikėjas. „Lietuvos balso“ projektas televizijoje, solo karjera, pasirodymai įvairiuose renginiuose pakeitė jo kasdienį gyvenimą. Dabar baseine kažkas nusišypso ir jis nusišypso atgal. Gatvėje močiutės atsisuka ir garsiai ištaria jo vardą. Bet „Freaks On Floor“ grupės lyderis nesiskundžia – viskas, anot jo, priklauso nuo mūsų požiūrio į kasdienybę.
Į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą po metų, kaip ir buvo žadėta, sugrįžta Giacomo Puccini opera „Turandot“. Ir dar kaip sugrįžta: nuo vasario 28 iki kovo 8 dienos vienas po kito bus parodyti net 8 spektakliai! Kartu su pernai pagrindines operos partijas atlikusiais solistais Sandra Janušaite, Viktorija Miškūnaite, Kristianu Benediktu šįmet išgirsime ir naują Kalafą – bulgarų tenorą Kameną Chanevą, lietuviams jau pažįstamą iš Giuseppe‘s Verdi operos „Don Karlas“.
Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės jubiliejui Ne su lietuvišku pavydu, bet kaip žemaitis, džiaugdamasis, žvelgiu į Lietuvos muzikinės kultūros puoselėtojos, kultūrologės, profesorės habilituotos daktarės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės nuveiktus darbus, kurie neleidžia užmiršti, nubraukti netolimos praeities kūrėjų, atlikėjų veiklos rezultatų. Juk kiekvienas žmogus, eidamas gyvenimo keliais ir keleliais, palieka įmintą savo pėdą. Laikui bėgant kai kas gali jos ir nebepastebėti, taigi ji gali pradingti.
„Nelabai suprantu žmonių (o pažįstu tokių ne vieną), kurie sako: „Man nuobodu.“ Nebūtinai vienam, apskritai. Bet net ir vienam – kaip gali būti nuobodu, jei turi gamtą, turi knygas? Nesuvokiu. Pakelk akis į dangų, pažiūrėk, kaip debesys plaukia, kaip keičia formą. O vienas ar ne vienas – jokio skirtumo“, – sako šiandien 70-metį švenčiantis muzikologas Viktoras Gerulaitis, tiesa, ironiškai teigiantis nesąs muzikologas. Kodėl? Apie muzikologiją, knygų rašymą ir skaitymą, įsimintiniausius profesinės veiklos momentus, apie tai, kodėl nėra gerai meno kūrinį pavadinti įdomiu, charizmatiškasis (ne)muzikologas pasakojo Paulinai Nalivaikaitei
Vasario pradžioje žiemos žiedų mėgėjai džiaugiasi pražydintų vyšnių šakų žiedais. Šių metų vasario 9-ąją Lietuvos muzikų sąjungos Muzikos svetainė taip pat žydėjo – tiesiogine ir perkeltine prasme. Čia, nešini išradingai sukomponuotomis puokštėmis, rinkosi dainininkės Gintarės Skerytės gerbėjai.
