Vykintas Baltakas: „Jei žmonės neateina pas muziką, muzika turi eiti pas žmones“

Daugiau kaip du dešimtmečius Klaipėdoje rengiamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ šiemet pradėjo naują etapą. Jo meno vadovu tapęs kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas siekia išplėsti festivalio ribas – ieškoti naujų muzikos ir klausytojo susitikimo formų, įtraukti miesto erdves, bendruomenes, daugiau dėmesio skirti edukacijai. Pasak menininko, šiandien galime priimti netikėčiausius garsus, tačiau svarbu padėti žmogui prie jų priartėti. Todėl 23-iasis festivalis kviečia ne tik į koncertus, bet ir į kūrybinius susitikimus, garso tyrinėjimus bei netradicinėse erdvėse rengiamas programas.

Apie naują festivalio koncepciją, šiuolaikinės muzikos prieinamumą ir kūrybinius sumanymus su Vykintu Baltaku kalbėjosi G. Vaitkuvienė.

– Kas Jums, kaip kūrėjui, yra permainų muzika?

– Tai labai tikslus terminas. Jis kalba apie kūrybos laisvę ir apie tai, kad muzika nėra sustingęs dalykas. Ji nuolat keičiasi, reaguoja į laiką, į mus pačius. Man permainų muzika yra virsmas – tai, kas vyksta dabar, o ne tai, kas jau įrašyta į istoriją.

– O koks šiandien yra pats festivalis „Permainų muzika“?

– Tai brandus festivalis, turintis aiškią istoriją. Per daugiau kaip dvidešimt metų kompozitorės Loretos Narvilaitės dėka čia skambėjo stipriausi Lietuvos kolektyvai ir ryškūs tarptautiniai atlikėjai.

Man svarbu šį lygį išlaikyti, bet kartu – atverti festivalį iš naujo. Kad jis neapsiribotų vien gerais koncertais, o taptų vieta, į kurią norisi sugrįžti, atrasti naują muziką ir užmegzti su ja asmeninį ryšį.

– Su kokia vizija atėjote vadovauti festivaliui?

– Šiandien didžiausias klausimas – kaip apskritai atvesti žmogų į koncertą. Ir atsakymas nėra labai patogus: jei žmonės neateina pas muziką, muzika turi eiti pas žmones.

Todėl festivalis neišvengiamai plečiasi – į miesto erdves, bendruomenes, edukaciją. Norisi mažiau akademinio atstumo, daugiau gyvo santykio, kad žmogus nejaustų, jog čia reikia kažką išmanyti, o suprastų – galima tiesiog ateiti ir klausytis.

– Daug kalbate apie erdves. Kuo jos tokios svarbios?

– Muzika niekada neegzistuoja vakuume – ji visada susijusi su vieta. Tas pats kūrinys vienoje erdvėje gali skambėti stipriai, o kitoje – visai kitaip.

Todėl ieškome, kur jis iš tikrųjų gyvena: kartais tai koncertų salė, o kartais – visai kita vieta.

Pavyzdžiui, šiemet dalis programos persikelia į netikėtas miesto erdves. Ten muzika įgauna kitokią prasmę, nes susitinka su tikruoju miesto ritmu.

– Festivalis šiemet vyksta spalį. Kodėl nusprendėte pakeisti laiką?

– Norėjosi, kad festivalis būtų patogesnis klausytojams. Kad nereikėtų rinktis tarp darbo ir koncerto.

Todėl daug renginių vyks savaitgaliais – kaip ir daugelyje Europos festivalių. Tai taip pat leidžia atvykti žmonėms iš kitų miestų.

O Klaipėda rudenį turi labai savitą atmosferą – ji puikiai tinka šiuolaikinei muzikai.

– Šių metų festivalio tema – „Paliesk garsą“. Ką ji reiškia?

– Dažnai muziką suvokiame gana pasyviai – atsisėdame ir klausomės. Tačiau šiuolaikinė muzika gali veikti ne tik per klausą.

„Paliesti garsą“ reiškia įsitraukti, leisti muzikai veikti, kartais net sutrikdyti įprastą suvokimą.

Tai nėra fonas. Tokiam susitikimui reikia smalsumo, atvirumo. Ir būtent tada atsiranda atradimas.

– Šiuolaikinė muzika vis dar laikoma sudėtinga. Ar tai problema?

– Manau, tai labiau stereotipas.

Šiuolaikinė muzika iš tikrųjų yra viena laisviausių meno formų, nes joje gali būti visko.

Svarbiausia – nusiteikimas. Jei ateini ne ieškoti pažįstamų dalykų, o išgirsti ką nors naujo, atsiveria labai platus, netikėtas pasaulis.

– Kokius svarbiausius šių metų programos akcentus išskirtumėte?

– Vienas jų – legendinis mušamųjų instrumentų ansamblis „Les Percussions de Strasbourg“. Tai kolektyvas, kuris jau dešimtmečius keičia patį suvokimą, kas yra ritmas ir garsas. Jo koncertuose svarbus ne tik skambesys, bet ir fizinis muzikos poveikis.

Tai pirmasis šio garsaus ansamblio koncertas Lietuvoje.

Taip pat labai džiaugiamės galėdami į Klaipėdą pakviesti žymų belgų kompozitorių Thierry De Mey, kuris šiemet yra festivalio kviestinis kompozitorius.