„Inizio“ belaukiant: kelias į sceną

Rugsėjo 1–6 dienomis Anykščiuose trečią kartą vyks tarptautinis muzikos festivalis „Inizio“. Jo programoje susitiks skirtinguose profesinio kelio etapuose esantys atlikėjai – nuo pirmųjų žingsnių profesionalioje scenoje iki tarptautinės karjeros. Apie kelią į sceną, jaunam solistui būtinas galimybes ir būsimus festivalio koncertus kalbamės su jo dalyviais.

Kamile Bonte, sopranas, Lietuva

Kamile, esate nemažą sceninę patirtį sukaupusi operos solistė, pasirodysianti šių metų festivalio „Inizio“ atidarymo koncerte. Kokia programa laukia publikos ir kuo tokie festivaliai svarbūs jauniesiems solistams?

Labai džiaugiuosi galėdama būti „Inizio“ festivalio atidarymo koncerto dalimi. Programa labai įvairi – joje skambės Mozarto, Rossini, Donizetti, Bellini, Cilea, Puccini ir Offenbacho muzika. Man patikėtos herojės labai skirtingos: temperamentingoji Donna Elvira, lyriškoji Mimì, elegantiškoji Adriana Lecouvreur. Kiekviena jų reikalauja vis kitokios muzikinės ir emocinės raiškos, todėl man tai labai įdomus ir įkvepiantis iššūkis. Tikiuosi, kad klausytojai galės mėgautis ne tik gražia muzika, bet ir skirtingomis operos spalvomis bei charakteriais.

Tokie festivaliai kaip „Inizio“ labai svarbūs jauniesiems solistams. Jie suteikia galimybę pasirodyti profesionalioje scenoje, dirbti su puikiais muzikantais, užmegzti naujus kūrybinius ryšius ir įgyti neįkainojamos sceninės patirties. Kartu tai proga publikai atrasti naujus balsus ir stebėti, kaip formuojasi naujoji operos atlikėjų karta.

Wiktoria Wizner, mecosopranas, Lenkija

Koncerte „Trys salos“ skambės Benjamino Britteno muzika – Lietuvoje vis dar ne itin dažnai atliekama ir klausytojui ne visuomet lengvai atsiverianti. Kas Jus pačią joje labiausiai traukia ir ko Brittenas reikalauja iš dainininko?

Labiausiai mane Benjamino Britteno muzikoje žavi tai, kaip ji sujungia sudėtingumą su labai tikru žmogiškumu. Jo muzika gali būti sudėtinga ir reikli, bet ji niekada nėra emociškai šalta. Joje visada yra žmogus – su savo pažeidžiamumu, baimėmis, troškimais ir prieštaravimais.

Brittenas yra svarbi ir mano pačios meninio kelio dalis. Naujausias mano operos vaidmuo buvo vienoje iš jo operų, kurią turėjau garbės atlikti Vilniuje. Tai buvo nuostabi patirtis – pirmą kartą pristatyti šią operą Lietuvos publikai ir supažindinti ją su kūriniu, kuris čia iki tol nebuvo statytas.

Džiaugiuosi ir darbu su Justinu Lavenderiu, turėjusiu išskirtinę solisto karjerą, o dabar dirbančiu ir dirigentu. Jo paties profesiniam pasirinkimui didelę įtaką turėjo Benjaminas Brittenas ir Peteris Pearsas – būtent jie paskatino jį atsisakyti branduolinės inžinerijos ir rinktis muziką. Todėl darbas su Lavenderiu man suteikė ypatingą ryšį su Britteno muzikiniu palikimu – ne vien per natas, bet ir per gyvą atlikimo tradiciją.

Studijavau Jungtinėje Karalystėje ir jau daugelį metų atlieku britų bei kitų anglakalbių šiuolaikinių kompozitorių muziką. Man labai pasisekė ir su profesore Lenkijoje – ji buvo viena pirmųjų Britteno muzikos šalininkių tuo metu, kai ši muzika dažnai buvo laikoma labai sudėtinga ar net nesuprantama. Profesorė išmokė manęs nebijoti sudėtingos muzikos. Priešingai – skatino ieškoti jos vidinės logikos, emocinės tiesos ir žmogiškumo.

Manau, Britteno muzika iš operos solisto reikalauja techninio tikslumo, muzikinės disciplinos ir, svarbiausia, psichologinio atvirumo. Būtinas ir labai glaudus ryšys su tekstu. Kiekvienas žodis yra svarbus – vien gražaus dainavimo neužtenka.

Kartais mes, atlikėjai, turime priimti tikrai sudėtingus muzikinius iššūkius ir pakviesti publiką keliauti kartu. Tikiu, kad kai tai darome nuoširdžiai ir atsidavę, net iš pradžių sudėtingai atrodanti muzika atsiskleidžia kaip labai žmogiška, jaudinanti ir išraiškinga.

Raimonda Skabeikaitė, LNOBT jaunųjų operos solistų programos kuratorė

Festivalio koncerte „Vienos žavesys“ pasirodys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro jaunųjų atlikėjų programos dalyviai. Ką ši programa suteikia solistams, žengiantiems pirmuosius žingsnius profesionalioje scenoje?

Ši programa yra tiltas į profesionaliąją teatro sceną. Į atranką dažniausiai atvyksta neseniai operos studijas baigę solistai, o iš kelių dešimčių kandidatų priimami vos du–keturi.

Programos metu jaunieji atlikėjai dirba su Lietuvos ir užsienio vokalo pedagogais, režisieriais ir dirigentais. Jie semiasi žinių ir patirties, įsitraukia į teatro veiklą, iš arti pažįsta operos solisto profesiją. Ruošiami vaidmenys, dalyvaujama pastatymų kūrimo procese – tai didžiulė dalis nematomo darbo, vykstančio dar iki spektaklio.

Kodėl koncertui „Vienos žavesys“ pasirinktas būtent Johanno Strausso „Šikšnosparnis“?

Kartais atrodo, kad operetė priskirtina lengvajai muzikai. Vis dėlto su tuo nesutikčiau – tai vienas sudėtingiausių ir daug preciziškumo reikalaujančių scenos žanrų. Operetę sudėtinga atlikti ne tik techniškai dėl gausaus teksto: kiekvienas personažas turi būti ryškus, išraiškingas, aktyvus ir kartu subtiliai išbaigtas.

Operetė yra puiki „treniruotė“ prieš imantis didžiųjų operos vaidmenų. Koncerte klausytojai išgirs kiek kitokią – sutrumpintą – „Šikšnosparnio“ versiją.

Ką jauniesiems atlikėjams ir publikai duoda tokio festivalio kaip „Inizio“ bendradarbiavimas su didžiąja nacionaline kultūros institucija?

Didžiųjų ir mažesnių kultūros institucijų bendradarbiavimas praturtina ne tik regionų publiką ir bendruomenes, bet ir pačias institucijas. Iš atlikėjų dažnai tenka girdėti, kad regionų publika yra smalsi, nuoširdi, šilta ir laukianti, todėl jie noriai vyksta koncertuoti į įvairius Lietuvos miestus.

Toks bendradarbiavimas leidžia kurti naujus projektus, užmegzti ilgalaikes partnerystes ir pasiekti auditorijas, kurias didžiosioms kultūros institucijoms ne visuomet lengva pasiekti savarankiškai. Mažesnių organizacijų iniciatyvos tampa svarbia grandimi kuriant nenutrūkstamą ryšį su publika.

Leilei Xei, tenoras, Kinija

„Inizio“ festivalyje pasirodysite pirmą kartą. Kaip sulaukėte kvietimo atvykti į Lietuvą ir ką rengiate Anykščių publikai?

Su dirigentu Erki Pehk susipažinau per Klaudia Taev konkursą. Jis pakvietė mane dalyvauti šiame festivalyje, ir labai džiaugiuosi galėdamas čia atvykti.

Koncerte atliksiu kelias žinomas arijas, tarp jų – „Ah! mes amis“ iš Donizetti operos „Pulko duktė“. Ši arija garsėja devyniais aukštaisiais do. Labai laukiu galimybės pasidalyti jos energija ir susitikti su publika.

Manau, kad muzika neturėtų skambėti tik didžiuosiuose miestuose. Regionuose vykstantys festivaliai turi ypatingą atmosferą, o galimybė muziką atnešti tiesiai vietos bendruomenei man atrodo labai prasminga.

Qinchuan Lan, baritonas, Kinija

Jums tai bus ne tik „Inizio“ debiutas, bet ir pirmasis apsilankymas Lietuvoje. Kaip sulaukėte kvietimo?

Man buvo didelė garbė gauti dirigento Erki Pehk kvietimą pasirodyti „Inizio“ festivalyje. Tai bus mano pirmasis apsilankymas Lietuvoje, todėl ypač tuo džiaugiuosi. Tikiu, kad muzika gali sujungti žmones nepaisant skirtingų kultūrų ir kalbų. Esu labai dėkingas už galimybę susitikti su Lietuvos publika ir bendradarbiauti su čia susirinksiančiais muzikantais.

Pasirodysite festivalio atidarymo koncerte. Kas Jums svarbiausia išeinant į sceną prieš naują publiką?

Atidarymo koncertui parengta graži ir įvairi programa. Tikiuosi, kad publika mėgausis ne tik pačia muzika, bet ir jos perteikiamomis emocijomis.

Man svarbiausia ne vien vokalinė technika, bet ir gebėjimas per muziką papasakoti istoriją. Norėčiau sukurti įsimintiną vakaro akimirką ir užmegzti ryšį su publika, kurią sutiksiu pirmą kartą.

Steponas Zonys, baritonas, Lietuva

„Inizio“ festivalyje taip pat pasirodysite pirmą kartą. Kaip manote, kuo per kelerius metus jis galėjo pelnyti Anykščių publikos simpatijas?

Labai džiaugiuosi turėdamas galimybę būti šio festivalio dalimi. Tiesą sakant, būčiau buvęs labai laimingas, jei mano karjeros pradžioje kas nors būtų pasiūlęs tokio meninio lygio festivalį.

Jaunam atlikėjui galimybė pasirodyti su simfoniniu orkestru yra tiesiog neįkainojama. Viena yra dainuoti klasėje su dėstytoju, koncertmeisteriu ir kolegomis, o visai kas kita – išeiti į sceną prieš pilną salę, kai už nugaros skamba simfoninis orkestras. Tokios patirtys labai augina. Todėl man visai nenuostabu, kad „Inizio“ per kelerius metus pelnė anykštėnų simpatijas.

Daug metų dainuojate ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kokia buvo Jūsų profesinio kelio pradžia? Kas Jus augino kaip solistą ir kada atsivėrė tarptautinės scenos?

Kūrybinio kelio pradžia tikrai nebuvo lengva. Jaunas atlikėjas dažnai gyvena tarp dviejų pasaulių – iš savo profesijos dar negali išgyventi, tačiau į ją investuoti tenka labai daug. Tai nelengvas etapas, reikalaujantis ir kantrybės, ir tikėjimo tuo, ką darai.

Esu labai dėkingas, kad mano gyvenime atsirado mecenatų. Dažnai sakau, kad jaunam atlikėjui ne mažiau už finansinę paramą svarbus jausmas, jog kažkas tavimi tiki. Mane nuo pat karjeros pradžios, o ir šiandien, palaiko Nijolė Galinienė ir „Orfėjaus lyros“ komanda. Labai norėčiau paskatinti ir kitus prisidėti prie jaunųjų talentų augimo – net ir, atrodytų, nedidelė parama gali tapti labai reikšminga.

O visa kita priklauso nuo darbo – nuo to, kiek esi pasiruošęs mokytis, kiek pastangų įdedi ir kokius žmones sutinki savo kelyje. Laikui bėgant supratau, kad nuoseklus darbas visada duoda rezultatų, tik jie neateina taip greitai, kaip svajojame studijų metais.

Tarptautines scenas man atvėrė „Rožės kavalierius“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Premjeros metu teatre viešėjo tarptautinės operos solistų agentūros atstovai. Būtent tada buvau pastebėtas ir prasidėjo pirmieji kvietimai dainuoti užsienyje. Vėliau jų tik daugėjo.

Kitas svarbus žingsnis laukia 2027 metų sausį – debiutuosiu „Fauste“, kur dirbsiu su pasaulyje pripažintu dirigentu Danu Ettingeriu.

Ar buvo vienas lūžio vaidmuo? Šiandien atsakyčiau, kad ne. Skirtingais etapais svarbiausi buvo vis kiti vaidmenys. Dabar suprantu, kad kiekvienas jų mane kažko išmokė. Vieni pareikalavo daugiau vokalinės brandos, kiti – psichologinės ištvermės, dar kiti – fizinės jėgos. Kiekvienas vaidmuo paliko savo pėdsaką ir prisidėjo prie to, koks atlikėjas ir žmogus esu šiandien.

Pasirodysite festivalio uždarymo koncerte „Nauja pradžia“. Koks bus šis vakaras?

Tai bus labai spalvingas koncertas. Kartu su kolegėmis Monika Pleškyte ir Wiktoria Wizner atliksime operų ir operečių ištraukas bei kitus kūrinius. Man tai bus pirmasis pasirodymas Anykščiuose, todėl publiką norėčiau nustebinti ne tik muzika, bet ir nuoširdumu.

Tikiu, kad gražiausi koncertai gimsta tada, kai tarp scenos ir klausytojų užsimezga tikras ryšys.

Lukáš Klánský, pianistas, Čekija

„Inizio“ daug dėmesio skiria operos solistams, tačiau dainininko partneriu scenoje tampa orkestras arba pianistas. Kas būtina, kad tarp dviejų atlikėjų atsirastų tikras muzikinis dialogas?

Aš to nelaikau sunkumu. Man tai – vienas didžiausių muzikavimo džiaugsmų. Kamerinėje muzikoje ir akompanuojant dainininkams labiausiai vertinu bendravimą, kuris vyksta scenoje.

Tai labai panašu į vakarienę su žmogumi, kuris yra puikus pašnekovas. Tu klausaisi, reaguoji, kartais net užbaigi vienas kito mintis, ir kartu sukuriate tai, ko nė vienas atskirai nesugebėtumėte.

Tas pats vyksta ir muzikoje. Mes kvėpuojame kartu, reaguojame vienas į kitą kiekvienoje frazėje ir pasakojame tą pačią istoriją iš skirtingų perspektyvų. Kai atsiranda toks ryšys, viskas tampa visiškai natūralu, ir, manau, publika tai iš karto pajunta.