Fazılo Say Koncertas akordeonui – Ksenijos Sidorovos interpretacijoje Vilniuje

Lapkričio 6 d. festivalyje „Gaida“ Lietuvos publika pirmą kartą išgirs turkų kompozitoriaus ir pianisto Fazılo Say Koncertą akordeonui ir orkestrui, sukurtą specialiai latvių akordeono virtuozei Ksenijai Sidorovai. Šių metų liepą Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalyje Vokietijoje įvykusią pasaulinę premjerą pratęs kūrinio atlikimas Vilniuje. LVSO koncertų salėje K. Sidorova pasirodys su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu australų kompozitoriaus ir dirigento Bretto Deano.

Fazılas Say – vienas ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų, tarptautinį pripažinimą pelnęs ir kaip pianistas virtuozas, ir kaip kompozitorius bei improvizuotojas. Jo kūryboje savitai susipina Vakarų akademinės muzikos tradicijos, turkų liaudies muzikos intonacijos, džiazo improvizacijos principai ir šiuolaikinės kompozicijos technikos.

Per kelis kūrybinės veiklos dešimtmečius F. Say tapo nuolat laukiamu atlikėju ir kompozitoriumi garsiausiose pasaulio koncertų salėse bei festivaliuose. Jo kūrybai skirtas programas rengė Berlyno ir Vienos „Konzerthaus“, Frankfurto „Alte Oper“, Drezdeno filharmonija, Šlėzvigo-Holšteino ir Rheingau muzikos festivaliai, „Camerata Salzburg“ bei kitos muzikos institucijos. Nuo 2016 m. kompozitorius bendradarbiauja su įrašų leidykla „Warner Classics“.

F. Say kūryba apima fortepijoninę ir kamerinę muziką, simfoninius kūrinius, koncertus solo instrumentams ir orkestrui, oratorijas. Jo kūrinius užsako reikšmingos Europos muzikos institucijos, tarp jų – Zalcburgo festivalis, Vienos „Konzerthaus“, Drezdeno filharmonija ir BBC.

Lietuvos publikai F. Say jau gerai pažįstamas. Prieš trejus metus festivalyje „Gaida“ jis surengė fortepijono rečitalį Nacionalinėje filharmonijoje, o pernai LVSO koncertų salėje su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko savo Koncertą fortepijonui ir orkestrui „Mother Earth“. Abu pasirodymai sulaukė didelio klausytojų susidomėjimo ir audringų ovacijų.

Naujajame Koncerte akordeonui ir orkestrui (2026) kompozitorius atsigręžia į instrumentą, kuris ilgą laiką užėmė gana nuošalią vietą akademinės muzikos koncertiniame gyvenime, nors jo raiškos galimybės ir kultūrinės sąsajos itin įvairios. Akordeonas čia tampa skirtingų muzikinių tradicijų susitikimo vieta: kūrinyje persipina liaudies muzikos, tango, klezmerių muzikos ir šiuolaikinės kompozicijos elementai.

F. Say kūryboje svarbūs kultūrinės tapatybės ir skirtingų muzikos tradicijų sąveikos klausimai. Akordeonas tam ypač tinkamas: jo tembrinės galimybės leidžia jungti skirtingų kultūrų intonacijas, kurti kontrastingas garsines būsenas ir plėtoti savitą instrumento bei orkestro dialogą. Todėl naujasis Koncertas sumanytas ne vien kaip solisto virtuoziškumo demonstravimas, bet ir kaip daugiasluoksnio muzikinio pasaulio atskleidimas.

Trijų dalių kūrinio dramaturgija grindžiama skirtingų muzikinių būsenų kaita, nesilaikant tradicinės koncertinės formos schemos.

Pirmoji dalis Adagio skleidžiasi tarsi kvėpuojantis garsų peizažas. Akordeonas tai iškyla į pirmą planą kaip solistas, tai įsilieja į kamerinį orkestro skambesį. Solisto kadencija čia tampa ne tiek techninio meistriškumo demonstravimu, kiek susikaupimo ir vidinio apmąstymo monologu.

Antroji dalis Scherzo įneša ritminio aštrumo ir kone mechaninės energijos. Kintantys ritminiai modeliai atskleidžia kompozitoriaus polinkį į improvizacinės ir nevakarietiškos muzikos tradicijų inspiruotą ritminę raišką. Šioje dalyje ypač išryškėja akordeono artikuliacijos galimybės ir jo santykis su orkestro ritminėmis struktūromis.

Finalinis Andante sugrąžina prie susikaupimo būsenos. Ankstesnėse dalyse išryškėję muzikiniai elementai čia susitinka naujame kontekste, tačiau nesulaukia tradicinio dramaturginio išrišimo. Vietoj įprastos virtuoziškos kulminacijos kompozitorius pasirenka kontempliatyvų užbaigimą – muziką, kurioje ankstesnių dalių atgarsiai įgyja naują prasmę.

Tokia dramaturgija leidžia Koncertą suvokti ne tik kaip skirtingų muzikos tradicijų sąveiką, bet ir kaip nuosekliai kintančių garsinių būsenų visumą. Akordeonas čia ne vien varžosi su orkestru ar demonstruoja technines galimybes – jis tampa savarankišku muzikinio pasakojimo dalyviu, nuolat keičiančiu savo vaidmenį ir santykį su orkestru.

Koncertas sukurtas specialiai Ksenijai Sidorovai – vienai ryškiausių šiandienos akordeono atlikėjų, nuosekliai siekiančiai išplėsti šio instrumento vietą akademinės muzikos koncertiniame gyvenime.

Tarptautinė kritika vertina jos muzikalumą, techninį meistriškumą ir sceninę charizmą. Leidinys „Seen and Heard International“ ją yra pavadinęs „viena charizmatiškiausių solisčių“, o „ZealNYC“ išskyrė atlikėjos energiją, stilių, laikyseną ir virtuoziškumą.

K. Sidorova koncertuoja su garsiausiais pasaulio orkestrais, tarp jų – Londono „Philharmonia Orchestra“, BBC simfoniniu, NDR Elbphilharmonie Orchester, Prancūzijos nacionaliniu, Miuncheno ir Liuksemburgo filharmonijos, Sinsinačio bei Atlantos simfoniniais orkestrais.

Svarbi jos meninės veiklos dalis – bendradarbiavimas su šiuolaikiniais kompozitoriais ir naujų kūrinių inicijavimas. F. Say Koncertas akordeonui ir orkestrui yra dar vienas tokios veiklos rezultatas, papildantis šiuolaikinį akordeono repertuarą.

Lapkričio 6 d. LVSO koncertų salėje šį kūrinį Ksenija Sidorova atliks su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Diriguos australų kompozitorius ir dirigentas Brettas Deanas, šių metų festivalio „Gaida“ kviestinis kompozitorius.