GJan pristato filmui „Tarp pilkų debesų“ sukurtą Bobo Dylano koverį ir vaizdo klipą. GJan šį sykį kreipiasi į muzikos ir kino gerbėjus: netrukus kino teatruose pasirodysiančiam filmui „Tarp pilkų debesų“ ji perdarė legendinio JAV dainininko Bobo Dylano kūrinį „Ring Them Bells“.
Teatrinio meno gerbėjai rugsėjo 14-ąją tapo istorinio Klaipėdos ir šalies įvykio liudininkais: iškilmingai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms žyminti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos pradžią. Nors oficialūs planai teigia, kad rekonstrukcija truks penkerius metus, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro energingoji vadovė Laima Vilimienė yra įsitikinusi, kad žiūrovus naujame teatre sutiks po trejų metų.
Ph. Glasso dvigubą fortepijoninį koncertą atliks žymiausias Lietuvos fortepijoninis duetas Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas bei Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam diriguos Robertas Šervenikas. Išskirtinis vakaras įvyks spalio 27 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Seimo kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis siūlo Lietuvos radijo stotims nustatyti 35 proc. nacionalinių kūrinių kvotą, kurios 1/4 dalis būtų skiriama naujiems (ne senesniems nei 3 metų) kūriniams ir įrašams.
Priežasčių ir temų, kuriomis galima kalbėtis su kompozitoriumi Vaclovu Augustinu, – ne viena ir ne dvi. Jis – Nacionalinės premijos laureatas (2010), dirigentas, choro „Jauna muzika“ meno vadovas. Tačiau šio pokalbio priežastimi tapo po ilgų ir intensyvių kūrybinių metų pasirodžiusi kompozitoriaus kompaktinė plokštelė, taip gražiai prasklendusi per Lietuvą su pristatymo renginiais ir koncertais.
Vasariniam „Muzikos barų“ numeriui norėjau ko nors lengvo, šviesaus, galbūt kvepiančio vaikyste. Ir ši mintis mane atvedė iki vaikų darželio laikotarpio, kada pirmuosius žingsnius svajonių link pradėjome žengti kartu su Martyna Jatkauskaite, dabar žinoma pianiste užsienyje, bet ne taip gerai pažįstama Lietuvos melomanams.
UNESCO jau prieš 15 metų mūsų, latvių ir estų dainų švenčių tradiciją paskelbė žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Tačiau pastaraisiais metais vis dažnesni ir garsesni siūlymai šią unikalią, netrukus šimtmetį minėsiančią tradiciją nurašyti sovietiniam laikotarpiui
Pasibaigus Pirmajam Pasauliniui karui Radu Lapu, Dinu Lipatti ir Georges Enesco šalis Rumunija susijungė, jog suformuotų tokią valstybę, kokią dabar mes ją pažįstame. Nieko keisto, jog toks įvykis yra minimas visuomeniniais ir kultūriniais renginiais, tikriausiai turinčiais panašumo ir į lietuviškus. Vis dėlto atrasti tas pačias nepriklausomybės nuotaikas Paryžiuje, rodos iš pirmo žvilgsnio neturinčiam nieko bendro su Rumunija, yra originalu, tačiau galų galiausiai ganėtinai logiška.
Rugsėjo 16 d. legendinės violončelininkės Natalijos Gutman auklėtinis pasirodys pirmą kartą Lietuvoje kartu su lietuvių pianiste Simona Zajančauskaite. Vilniaus rotušėje įvyksiantis koncertas taps dvigubu debiutu – klausytojai galės išgirsti ne tik pirmąkart Lietuvoje pasirodysiantį violončelininką, bet ir naująjį koncertinį fortepijoną „Yamaha”.
Į 99-ojo LNOBT sezono atidarymo spaudos konferenciją trečiadienį gausus būrys žurnalistų rinkosi ratu aplenkdami statybininkų užtvaras. Šią vasarą pradėti didžiausio šalies teatro aplinkos atnaujinimo darbai turėtų tęstis iki pat kalendorinės žiemos pradžios, tačiau jau rugsėjo pabaigoje į pirmąją sezono premjerą keliausiantys žiūrovai tikrai pastebės malonius pokyčius.
Rugsėjo 7 d. vienoje garsiausių pasaulio salių – Elbės filharmonijoje – turėjęs įvykti koncertas lietuvių smuikininkei Dalia Dėdinskaitei dėl techninių gedimų vos netapo nesėkme. Likus kelioms valandoms iki koncerto užsitrenkus aukščiausio saugumo durims oficialiose Steinway & Sons dirbtuvėse, kur atlikėja turėjo kambarį repeticijai, jos smuikas tapo tikru įkaitu, kuriam išlaisvinti prireikė net gaisrininkų pagalbos.
Žemiškoji meilė, meilė Dievui, Jėzui ar Mergelei Marijai – 28-ojo senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“, vykstančio Vilniuje, tema. Neabejotina, kad Meilė Vakarų muzikos istorijoje savo įvairialypiais aspektais bei spalvinga įvairove įkvėpė ne vieną kompozitorių ir suvaidino lemtingą vaidmenį ne vien atsirandant šedevrams, bet ir kūrėjų kasdienybėje.
Rugsėjo 14 d. simfoninės muzikos koncertu Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) pradeda 78-ąjį koncertų sezoną ir plačiai atveria duris klausytojų susitikimams su muzika. Žadami įvairūs pasimatymai – kažkam gal pirmi, akli, kažkam su gerai pažįstamu bičiuliu, herojumi, tokie, kurie ilgainiui virsta ilga ir gražia draugyste.
Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą rugsėjo 7-ąją pasiekė liūdna žinia, kad Australijoje, eidamas 96-uosius, užgeso širdingas Lietuvos baleto žinovas ir mecenatas, vienas iš ten veikiančios Lietuvos baleto bičiulių draugijos steigėjų architektas Jurgis Žalkauskas (1923-2018).
![Virtualus choras. Lietuva [Vol. 2]](https://www.muzikusajunga.lt/uploads/thumbs/400x400-resize/newsitems/1938/virtualus-choras-lietuva-vol-2-18087.jpg)
Šiandien pasaulyje kiekvieną dieną atsiranda vis kas nors naujo, o menininkai stengiasi būti unikalūs ir naujoviški. Choro menas – ne išimtis. Tapo svarbu ne tik gerai dainuoti, bet ir aplinka, dirigento ir choristų įvaizdis, atmosfera, o pasitelkus technologijas, galima susikurti naują, kitokį įvaizdį ar patobulinti senąjį. Viena iš tokių originalių išraiškos formų – 2009 m. atsiradęs virtualus choras, kuriam sukurti reikia: videokamerų, garsiakalbių, kompiuterių, prieigos prie interneto, ausinių ir kt. Pastarojo išradėjas, Ericas Whitacre'is, tokį chorą apibūdina kaip visuotinį reiškinį, sukurtą choro dainininkų, kuris suburia žmones iš viso pasaulio, mylinčius muziką ir gebančius pažvelgti į chorinį dainavimą šiuolaikiškai.