Artėjanti 39-oji šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos šventė „Vilnius Jazz“ tarp žanro pasaulinių aktualijų pažers ir Lietuvos įdomiausių improvizuotojų kūrybos naujienų.
Spalio 3 d. prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) dirigento pulto sulauksime Lenkijoje besidarbuojančio, Ukrainoje gimusio ir lietuviškų šaknų turinčio batutos maestro Yaroslavo Shemeto. Išskirtinio talento ukrainiečių dirigentas Y. Shemetas, viena ryškiausių mūsų pianisčių Aleksandra Žvirblytė ir LNSO atliks muziką, kuri jungia tautas. Programoje „Muzikiniai tiltai“ skambės ryškiausi Chopino, Moniuszko, Lyatoshynsky’o kūriniai.
Spalio 1-ąją, Pasaulinę muzikos dieną, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje susitiks skirtingų kartų Lietuvos muzikai – „Auksinio disko“ laureatai, operos ir džiazo solistai, instrumentininkai, chorai, kameriniai ansambliai, orkestrai ir jaunieji atlikėjai. Po dešimties metų į Filharmoniją sugrįžtanti Didžioji muzikų šventė šiemet sutampa ir su dviem sukaktimis – Lietuvos muzikų sąjungos 90-mečiu bei žurnalo „Muzikos barai“ 95-mečiu.
Rugsėjo 27 d. 12 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Marios“ vyks edukacinis koncertas „Mažylis Mocartas“ skirtas vaikams, turintiems individualių sensorinių poreikių, ir jų šeimoms. Šįkart teatras kviečia į koncertą, kuriame mažieji žiūrovai galės klausytis gyvai atliekamos klasikinės muzikos, judėdami, tyrinėdami aplinką ir klasiką patirdami savaip.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje surengtame koncerte „Romantizmo soduose: Mendelssohnai ir Wolfas“ susitiko skirtingi XIX amžiaus romantizmo pasauliai – Hugo Wolfo teatrališkumas, Fanny Mendelssohn-Hensel refleksyvumas ir Felixo Mendelssohno jaunatviškas polėkis. Valstybinio Vilniaus kvarteto kamerinė branda ir jaunųjų pianisčių Kajos bei Klėjos Kašubaičių muzikinis atvirumas leido šiuos skirtumus išgirsti ne tik kaip istorinius ar stilistinius, bet ir kaip gyvą skirtingų atlikėjų kartų dialogą.
Norvegų smuikininkė Eldbjørg Hemsing, koncertuojanti garsiose pasaulio salėse – Niujorko „Lincoln Center“, Londono „Wigmore Hall“, Hamburgo Elbės filharmonijoje, Amsterdamo „Concertgebouw“ ir kitur, spalio 24 d. pasirodys Vilniuje. Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu prancūzų maestro Sylvaino Cambrelingo, ji atliks kinų kilmės amerikiečių kompozitoriaus Tan Duno Koncertą smuikui „Fire Ritual“ („Ugnies ritualas“).
„Prabanga neskubėti grožio tėkmėje“ – tokiu devizu Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pradėjo 107-ąjį sezoną. Jo programoje – keturios premjeros, nauji solistų debiutai, tarptautiniai kūrybiniai projektai ir iniciatyvos, skirtos platesnei žiūrovų auditorijai.
Rugsėjo 8 d. Vilniaus santuokų rūmuose ir meno erdvėje „Rupert“ prasidėjo įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“. Jo atidaryme menininkė Nancie Naive pristatė performansą „O, taip“, keliantį klausimus apie sutikimo sampratą ir santuokos instituciją, o Antonas Karyukas (KARY) surengė vinilinės plokštelės „Konvencija“ perklausą. Šių metų festivalio tema – „HELLO, WORLD“, kviečianti apmąstyti tikrovės ir virtualybės santykį.
Šiandien, rugsėjo 18 d. 18 val., programa pirmą kartą skambės Vilniuje, Senajame arsenale. Likus valandai iki koncerto – Vilimo Norkūno įvadinė paskaita „Liudviko Rėzos palikimas XIX a. muzikoje – nauji atradimai“. Anonse rasite ir kitas kelionės datas.
VI Klaipėdos festivalis buvo dedikuotas Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms. Pirmajame festivalio vakare ši dedikacija atrodė ne tik logiška, bet ir prasminga, aiškiai susieta su muzikine programa. Tačiau festivaliui įsibėgėjus Luizė vis labiau traukėsi į foną. Programoje jos vardas liko, bet pati tema pamažu virto vizualiniu fotografavimosi sienelės atributu, o ne jungiančia menine ašimi.
Prieš dvidešimt metų, 2006-aisiais, Lietuvos operos gyvenime įvyko reikšmingas pokytis. Dalios Ibelhauptaitės režisuota Giacomo Puccini „Bohema“, pastatyta kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, subūrė jaunų operos solistų ir kūrėjų komandą, iš kurios išaugo „bohemiečių“ trupė, vėliau tapusi „Vilnius City Opera“ (VCO). Spektaklis išsiskyrė jaunatviška energija, kinematografiška scenos kalba ir XX a. šeštojo dešimtmečio estetika.
Rugsėjo 13 dieną į Kauno valstybinės filharmonijos sceną žengė du simfoniniai orkestrai – Torunės ir Kauno miestų. Žinoma, abiejų kolektyvų muzikantų buvo tiek, kiek talpina Filharmonijos scena. Dirigavo Torunės simfoninio orkestro direktoriaus pavaduotojas meno reikalams, taip pat Kauno miesto simfoninio orkestro dirigentas Dainius Pavilionis. Koncerto, turėjusio paantraštę „Muzikiniai tiltai. Lenkija–Lietuva“, programoje – lenkų ir lietuvių kompozitorių kūriniai.
Smuikininkė Leila Josefowicz – viena ryškiausių šiuolaikinės muzikos atlikėjų, naujų kūrinių užsakymą ir atlikimą pavertusi svarbiausia savo meninės veiklos kryptimi. Jai kūrinius yra dedikavę Johnas Adamsas, Esa-Pekka Salonenas, Luca Francesconi, Colinas Matthewsas ir kiti žymūs šių dienų kompozitoriai.
Šeštadienio vakarą, rugsėjo 12 dieną, Vilniaus Šventų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje oratorija „Laisvasis kalinys“ paskelbė XVI tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio pradžią. Kūrinio autorė – kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė, šių metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės, Europos Audito Rūmų narės dr. Laimos Liucijos Andrikienės vardo premijos laureatė.
Kaip padėti vaikui nuo pirmųjų fortepijono pamokų atrasti muzikavimo džiaugsmą? Pianistė ir pedagogė Irina Gorin, knygų serijos „Tales of a Musical Journey“ autorė, įsitikinusi: laisvas ir išraiškingas grojimas išauga iš tvirtų pagrindų, vaizduotės ir pasitikėjimo. Pokalbyje su Agne Urbutiene – apie disciplinos ir kūrybiškumo dermę, konkursų vietą ugdyme ir mokytoją, kuris mokosi kartu su savo mokiniais.