Vilniuje pasaulį paliko puikus muzikantas, valtornistas Skaidris Kižys (1940 05 05–2022 10 14). Manė rasiąs gyvenime lobyną, prikrautą brangenybių, ranka rašytų knygų apie nebūtus kraštus, apie tolimas padanges, nuotykių ieškotojus, pasaulio vandenyną tyrinėjančius...
Spalio 22 d. Nacionalinės filharmonijos salėje Tarptautinis aktualios muzikos festivalio GAIDA-22 koncerte dalyvavo populiarios klasikinės muzikos žvaigždės. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo Modestas Pitrėnas. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo Valentino Silvestrovo Devintoji simfonija (sukurta 2017 m.), antrojoje pasirodė puikių muzikių Katia ir Marielle Labèque fortepijoninis duetas.
Ateina vasara, ir žmonės iš visų pakampių patraukia link jūros, link marių. Link mažai jiems žinomos žemės. Ten paukščiai žiemai atsisveikina su Lietuva, ten bastosi šionykščių mylimas gandras Pranis, ten jau dešimtmetis atvykstančiųjų laukia daug staigmenų.
Anksčiau skelbtą italų kontratenorą Raffaele‘į Pe Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre lapkričio 6 d. 18 val. skambėsiančiame Baroko muzikos gala koncerte keičia Vilniaus publikai jau pažįstamas brazilų sopraninas Bruno de Sá. Šįmet kelių tarptautinių konkursų laureatas išleido debiutinį savo įrašų albumą „Roma Travestita“, dedikuotą ypatingam muzikos istorijos laikotarpiui, kai moterų partijas operose atlikdavo kastruoti dainininkai.
Spalio 23 d., sekmadienį 17 val. Panevėžio arenoje į maršinių orkestrų, šokėjų ir būgnų grupių festivalį – konkursą kviečianti Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija žada įspūdingą muzikos ir šokio vakarą, kurį vesti patikėta televizijos šou laidų ir renginių vedėjui Justinui Jankevičiui.
Tarptautinio Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalio pabaigai Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje skambės du monumentalūs kūriniai – ukrainiečių kompozitoriaus Valentino Silvestrovo Septintoji simfonija ir lietuvių kompozitorės Zitos Bružaitės „Requiem“. Kūrinius atliks Vilmanto Kaliūno diriguojami Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Vilnius“.
Jau lapkričio 17-19 dienomis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje – metas ypatingai nacionalinei premjerai: visuomenei pagaliau bus pristatyta net keturis dešimtmečius rampų šviesos laukusi ir viena geriausių praėjusio šimtmečio operų vadinama kompozitoriaus Felikso Bajoro opera-baletas „Dievo avinėlis“.
LNOBT atviras jaunų kūrėjų eksperimentams: TikTok‘o įkvėptą premjerą lydėjo repas ir šviesų šou
Savaitgalį prasideda festivalis „Gaida 2022“ – dvigubi koncertai, šiuolaikinės klasikos žvaigždės, elektroninės muzikos garsenybės ir įspūdžių gausa
Spalio 18 dienos popietę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Karjeros ir kompetencijų centras, reaguodamas į švietimo sistemoje vis labiau akcentuojamą patriotinį moksleivių ugdymą, sukvietė Lietuvos vidurinių mokyklų muzikos mokytojus į nuotolinį renginį, kuriame buvo aptarti aktualūs mokinių pilietiškumą ugdymo klausimai.
Jau beveik penkis dešimtmečius spalio 1-ąją minima Tarptautinė muzikos diena. Ta proga Lietuvos muzikų sąjunga Vilniaus rotušėje rengia tradicinę Didžiąją muzikų šventę. Į renginį iš Norvegijos buvo atvykęs ir altininkas Povilas Syrrist-Gelgota, derinantis muzikinę veiklą Norvegijoje ir Lietuvoje. Pastaraisiais metais pandeminė situacija atlikėją kiek atitolino nuo pasirodymų tėvynėje, todėl dabar jis surengė ne vieną koncertą, tarp jų ir solinį spalio 3 d. Muzikos svetainėje.
Kompozitoriaus Felikso Bajoro operos-baleto „Dievo avinėlis“ pastatymas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje – didžiulis įvykis. Bendradarbiaudamas su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, LNOBT ėmėsi misijos prikelti šį įspūdingą kūrinį, savo valandos laukusį lygiai 40 metų. Jo nacionalinė premjera įvyks jau lapkričio 17-19 dienomis.
Lapkričio 17, 18 ir 19 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrovų dėmesiui pristatoma išskirtinė nacionalinė premjera – net 40 metų pastatymo laukęs Felikso Bajoro opera-baletas „Dievo avinėlis“. Kodėl šiam reikšmingam lietuviškos muzikos veikalui tikrosios, visus kompozitoriaus numatytus sceninės raiškos elementus apimančios premjeros teko taip ilgai laukti?
Kažkada dobilų laukais, palei Šušvę ir tabaluojančiu lieptu per upę teko laimė klajoti tėtės Jono Aleknos tėviškėje. Nuo kaimo prie kaimo su istorijos palikimą piešiniais fiksavusiu menotyrininku Romualdu Alekna. Kubiliūnai, Eitviliai, Dvareliai, Kasciuškai, Pašušvio dvaras ir stilinga bažnyčia, vos už kilometro – gimtasis Vincento Kuprio Paskerdūmio kaimas. Prie kaimo – Šušvės intakas Skerdūmė. Žmonės pasakojo net apie du čia buvusius dvarelius: Zaciše, vėliau Paskerdūmiuku vadintas ir iš karaimų – totorių save kildinusių Jelenskių valdos.
Akordeonistas Oleksandras Soroka prieglobstį rado Vilniuje
