Pagrindinis uostamiesčio kultūros židinys - Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lyg magnetas traukia įvairių sričių kūrėjus. Ne tik artistai, bet ir daugelis teatro administracijos darbuotojų yra baigę muzikinius mokslus, puikiai šoka ar dainuoja.
Lapkričio 17 d. kompozitoriaus Mikio Theodorakio baletą „Graikas Zorba“ bus galima išvysti Šiaulių arenoje. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre baletą „Graikas Zorba“ pastatė pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine. Džono partiją legenda tapusiame balete šoks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) šokėjas Jonas Laucius, tituluojamas vienu iš šio teatro jaunųjų princų. Geriausius šalies baleto šokėjus atrinko pats L.Massine.
Didžioji dalis įžymių Lietuvos atlikėjų, dirigentų yra Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventai. Lapkričio 17-osios vakarą daugelis jų susiburs draugėn po Nacionalinės filharmonijos stogu pažymėti vieno svarbiausių mokyklos kolektyvų – moksleivių choro, daugeliui tapusio tramplinu į didžiąsias pasaulio scenas, septyniasdešimtmetį.
LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas sugrįžo iš Romos, kur muziejų primenančiuose garsaus italų režisieriaus Franco Zeffirelli namuose buvo surengta būsimosios tarptautinės premjeros – Giuseppe‘s Verdi operos „Rigoletas“ pastatymo spaudos konferencija.
„Muzikos paslaptys“ - tai interaktyvių susitikimų ciklas, kurio esmė – LMS narių pokalbiai apie muziką. Mokiniai turi unikalią galimybę pabendrauti su iškiliais Lietuvos muzikais ir jaunaisiais LMS nariais, susipažinti su jų atliekama muzika. Tikime, kad ne tik patraukliai pristatysime įvairius muzikos žanrus, bet ir ugdysime mažųjų fantaziją, asociatyvinį mąstymą, kūrybingumą. O juk be šių gebėjimų šiandien neapsieina nė viena profesija.
Baleto gerbėjai jo sugrįžtančio laukė lygiai devynis mėnesius. Ir sulaukė: dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotasis „Procesas“ – vėl LNOBT scenoje. Lapkričio 9 ir 10 dienos spektakliuose pagrindinį Jozefo K. vaidmenį atliks baleto solistas Ernestas Barčaitis.
Tada, kai į Lietuvą užsukdavo nedaug svetimšalių simfoninių kolektyvų, Amsterdamo karališkasis „Concertgebouw“ orkestras (Royal Concertgebouw Orchestra, RCO) mums buvo legenda. Jį kartais girdėdavome per radiją, buvo galima gauti ir vieną kitą plokštelę su puikiai įrašytais klasikos kūriniais. Ir štai orkestras, kurį prieš dešimtmetį britų klasikinės muzikos žurnalo „Gramophone“ suburti įvairių šalių kritikai pripažino geriausiu pasaulyje, aplanko Vilnių!
Iškilmingu ir galingu skambesiu aidės Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios skliautai lapkričio 8 d., 18 val. – pučiamųjų orkestras „Trimitas“ , chorai „Vilnius“ ir „Polifonija“ bei solistai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skiria lietuviškos muzikos koncertą. O neabejotina vakaro kulminacija – puikiai pučiamuosius instrumentus išmanančios kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės specialiai šiam koncertui sukurta „Te Deum“ premjera.
Prieš 100 metų kompozitoriai rašymo orkestrui meno mokėsi iš vadovėlių: Lietuvoje, o ir bene visoje Rytų Europoje muzikos kūrėjai gilinosi į Nikolajaus Rimskio-Korsakovo įtvirtintas klasikinės orkestruotės taisykles. Šiandien geriausias vadovėlis – virtuali duomenų bazė. Lapkričio 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje paskaitą apie šiuolaikinę orkestruotę skaitys didžiausios pasaulyje šiuolaikinio orkestro garsų duomenų bazės „conTimbre“ kūrėjas, kompozitorius Thomasas Hummelis (Vokietija).
Vienas dažniausiai užsienyje Lietuvą reprezentuojančių Lietuvos orkestrų, neseniai iš Kinijos grįžęs ir netrukus pasauliui naują kompaktinę plokštelę „Baltic Concerti“ (Pēterio Vasko, Juliaus Juzeliūno, Anatolijaus Šenderovo muzika smuikui ir orkestrui; smuiko solo – Džeraldas Bidva; įrašė „Odradek“ leidykla) pristatysiantis Lietuvos kamerinis orkestras mūsų šalies publiką šįkart kviečia klausytis programos, parengtos su australų batutos maestro Nicholu Miltonu ir Lietuvos vokalo pažiba Edgaru Montvidu.
Kitą savaitę sostinėje prasidės tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz 2018”. Šių metų programoje – iš tiesų įspūdingų atlikėjų pavardės. Tarp jų – „Grammy“ apdovanojimą pelnę meistrai, elektroninės muzikos virtuozai bei šiuolaikinio džiazo korifėjai.
Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre viešės pasaulio simfoninių orkestrų elitui priklausantis Karališkasis Concertgebouw orkestras (Royal Concertgebouw Orchestra – RCO). Koncertą pradės Carlo Maria Weberio romantinės operos „Oberonas“ uvertiūra, kurią kartu su svečiais iš Amsterdamo scenoje atliks LMTA simfoninio orkestro jaunieji muzikantai.
Tarp gausių meno ir mokslo renginių Vilniuje nesunku ir pasiklysti – jų gausėja, visuomenė fragmentėja ir tai matyt neišvengiama nūdienos pasaulyje. Turbūt daugelis sutiks, kad Čiurlionis Lietuvos kultūrai yra ypatingos svarbos, kultinė asmenybė, Lietuvos kultūros veidas, šiuolaikiškai – mūsų brendas užsienio šalių intelektiniuose sluoksniuose. Tai, kaip mes pažystame savo genijaus kūrybą, kaip ją galime pateikti pasauliui, tokie ir patys esame.
Audringomis ovacijomis bei iš anksto išpirktais bilietais garsėjantis tarptautinis projektas su Benjamino Britteno „Karo Requiem“, skirtu Pirmojo pasaulinio karo pabaigai paminėti, pamažu keliauja link Lietuvos bei lapkričio 3 d. 19 val. Žvejų rūmuose bus pristatytas uostamiesčio publikai.
Europos jaunimo muzikos konkursų sąjunga (EMCY) kiekvienais metais kartu su partneriais viename iš Europos miestų rengia išskirtinį jaunųjų talentų pasirodymą – Jaunimo Euroradijo koncertą (EuroRadio Youth Concert).