Rugsėjo 9 d., sekmadienį, prasideda VIII Tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis, iki pat spalio vidurio kviesiantis į nemokamus sakralinės muzikos koncertus Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, o taip pat ir kitų Lietuvos miestų koncertines erdves.
Trisdešimtmetis karas ir muzikinės kūrybos protrūkis – tokį XVII a. pradžios paradoksą atskleis net du 28-ojo senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ koncertai. Aušros ir Vido Pinkevičių vargonų duetas rugsėjo 11-ąją Šv.Jonų bažnyčioje Vilniuje atliks motetų, publikuotų Leipcige Trisdešimtmečio karo laiku, intabuliacijas, ansamblis „CordAria“ (Šveicarija, Austrija, Lietuva) rugsėjo 15 d. Valdovų rūmuose pakvies į XVII a. muzikinę kelionę iš Italijos į nuniokotą Europą kompozitoriaus Biagio Marini pėdomis.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 32-ąjį sezoną pradės optimizmo kupina kompozitoriaus Leonardo Bernsteino operete „Kandidas“, kuriame pagrindiniu veikėju - Kandidu - tampa charizmatiškasis tenoras Aurimas Raulinavičius.
Paprastai teatrai, filharmonijos savo kūrybinį sezoną pradeda antroje rugsėjo pusėje. Kauno valstybinio choro vadovas profesorius Petras Bingelis sako, kad jo kolektyvas rudens sezoną pradėjo tik grįžęs po atostogų per Žolinės šventę Pažaislio festivalyje. Tačiau prieš akis - ilgas ir turiningas šio išskirtinio kolektyvo jau 50-asis sezonas. Todėl galime tikėtis daug gražių ir prasmingų koncertų, ir, žinoma premjerų.
Šį rudenį Lietuvos muzikiniame gyvenime – neeilinis įvykis. Bene garsiausias šiandienos lietuvių pianistas, pasaulio koncertų sales užkariaujantis Lukas Geniušas kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam diriguos kylanti Suomijos batutos žvaigždė Ville Matvejeffas, atliks amerikiečių muzikos įžymybės Johno Adamso fortepijoninį koncertą „Century Rolls“ – vieną įspūdingiausių šių laikų fortepijoninių koncertų. Koncertas vyks lapkričio 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje.
Rugsėjo 7 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje rengiamas susitikimas su garsia operos soliste Asmik Grigorian. Ką tik triumfavusi žymiajame Zalcburgo festivalyje kaip Salomėja Romeo Castellucci inscenizuotoje Richardo Strausso to paties pavadinimo operoje, Asmik Grigorian mielai sutiko savosios Alma mater bendruomenei papasakoti apie šį ir kitus scenos darbus, dainavimą, buvimą pasaulio operos teatruose. Susitikimo pradžia 10.30 val. Įėjimas laisvas.
LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas antradienį viešėjo Rygoje, kur dalyvavo Latvijos nacionalinės operos ir baleto naujojo sezono atidarymo spaudos konferencijoje. Žurnalistų akivaizdoje Lietuvos ir Latvijos nacionalinių teatrų vadovai apsikeitė sutartimis dėl spalio pradžioje vyksiančių abipusių gastrolių.
2018 m. rugsėjo 4–6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyksta muzikos atlikimo ir meninių tyrimų festivalis-konferencija „Muzikuojantys daktarai“ („Doctors in Performance“). Viena iš kviestinių renginio žvaigždžių yra pianistas ir muzikologas, Kembridžo universiteto profesorius dr. Johnas Rinkas.
„Karaliui buvo parodyta itališka komedija apie Eleną ir Parį, trukusi penkias valandas, o scenos vaizdai stebino visus salėje susirinkusius žiūrovus“, – atsiminimuose rašė kunigaikštis Albrechtas Stanislovas Radvila apie 1636 m. Vilniuje parodytą pirmąją Lietuvoje operą „Elenos pagrobimas“.
Šokėjas Jonas Laucius teigia, kadsSuvaidinti kautynes balete nėra taip paprasta, kaip atrodo. Jis buvo priešams neįveikiamas, kol siekė mylimosios palankumo. Tačiau sulaukęs taip trokštų glamonių, vėl tapo lengvai pažeidžiamas...
Feliniškas „Elenos pagrobimas“, Trisdešimties metų karo laikais kurta muzika, paneigianti teiginį, kad ginklams žvangant mūzos tyli, meilės galia, nugalinti mirtį Tankredžio ir Klorindos dvikovoje, – tai tik keletas intrigų, laukiančių publikos senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“ („Muzikinė puota“) Vilniuje. Didžiausia Lietuvoje senosios muzikos šventė rudens pražioje vilniečius ir sostinės svečius kviečia jau 28-ąjį kartą. Rugsėjo 8–23 d. bus surengta vienuolika koncert, kuriuose kiekvienas atras savo mėgstamų solistų, ansamblių, kompozitorių, kūrinių.
Rugsėjo 3 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademija kaip daugelis Lietuvos mokslo institucijų pradeda naujus studijų metus, tačiau Akademijos mokslo metų pradžią šį sykį lydės keletas ypatingų įvykių.
Po premjeros Insbruke režisierius Viktoriją Miškūnaitę pavadino „spinduliuojančiu deimantu“. "Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti“, - šiuo žodžius po „Apleistosios Didonės“ premjeros duodamas interviu Austrijos televizijai ORF kartojo buvęs Zalcburgo festivalio meno vadovas ir buvęs Berlyno valstybinės operos direktorius, gyva Vokietijos teatro legenda vadinamas režisierius J. Flimmas.
Jau kelerius metus VšĮ „Ars & Sonoris” organizuoja koncertų ciklą „Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklai“, kuriuo skatinama į šalies bažnyčias sugrąžinti profesionaliąją muziką, atnaujinti repertuarą ir skatinti kompozitorius rašyti naujus sakralinės muzikos kūrinius. Rugsėjo 2 d., sekmadienį, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje vyks koncertas „Giesmės Švč. Mergelei Marijai“, kuriame bus pristatomi net penki nauji sakraliniai kūriniai chorui.
Straipsnyje aptariama iškilaus didiko, kunigaikščio Antano Radvilos (1775–1833), muzikinė kūryba ir svarbios jo iškiliausio veikalo – muzikos Johanno Wolfgango Goetheˊs „Faustui“ – kūrimo aplinkybės. Nors Radvila didžiąją gyvenimo dalį praleido Prūsijoje, kultūriniai ir giminystės ryšiai jį visą laiką siejo su Lietuva ir Lenkija.