Keletą mėnesių trukęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacinis projektas „Statykime operą“ vakar Žvejų rūmų scenoje pristatė ilgai lauktą premjerą, kuri tapo ypatingai svarbi ne tik kone pusantro šimto sceną užpildžiusių atlikėjų, bet ir pilnutėlei salei tėvelių, pedagogų ar tiesiog gerbėjų.
Daugybe koncertų ir įvairių renginių minimi vieno žymiausių XX a. lietuvių kompozitorių ir pedagogų Eduardo Balsio (1919–1984) jubiliejiniai metai artėja link šventinius minėjimus simboliškai vainikuosiančių koncertų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Gruodžio 18 d. Nacionalinės filharmonijos salėje skambės E. Balsio kameriniai kūriniai, o gruodžio 21 d. – simfoninė kūryba. Ta pati simfoninė programa „Variacijos Eduardo Balsio 100-mečio tema“ gruodžio 20 d. bus atlikta ir Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Žymus klavesinininkas, vargonininkas ir dirigentas V. Norkūnas senąja muzika susižavėjo prieš septyniolika metų Zalcburge studijuodamas koncertinės vargonų ir sakralinės muzikos specialybes Mocarteumo universitete. Dabar jo veiklos spektras itin platus – nuo meistriškumo kursų užsienyje iki koncertavimo prestižinėse salėse ir sakralinėse erdvėse. Tačiau V. Norkūnas visuomet žinojo, kad grįš į Lietuvą: „Galvoju apie savo vaikus, jeigu jie čia neturės pakankamai gerų pavyzdžių, gerų mokytojų. Tad turiu pradėti nuo savęs. Jaučiu didelę atsakomybę Lietuvoje būti geru atlikėju, geru vargonininku bendruomenei, geru mokytoju vaikams. Tai mano pašaukimo dalis“, – sako muzikantas.
Jo balsą galbūt pažįstate iš nacionalinės „Eurovizijos“ konkurso, LRT OPUS ar LRT RADIJO stočių, „Vilnius Mama Jazz“ festivalio ar kitų projektų. Nesuklysiu sakydama, jog tai vienas iš nedaugelio muzikos ekspertų Lietuvoje, išmanančių ne tik muzikinę istoriją, bet ir dabartinės industrijos ypatumus. Tai muzikologas D. Užkuraitis, kas savaitę perklausantis šimtus naujų albumų ir atrenkantis įdomiausius radijo klausytojų ausims.
Varšuvos kamerinė opera 2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos rusų dramos teatre parodė Stanislavo Moniuškos „Vilniaus Halką“, t. y. tą operos redakciją, kurią 1847 metais Vilniuje užbaigė Stanislavas Moniuška ir kuri 1848 m. sausio 1 d. pirmą kartą buvo parodyta Miulerių name (Vokiečių g.), o 1854 m. kukliai pastatyta dabartinės Vilniaus rotušės pastate įsikūrusiame teatre.
Š. m. gruodžio 7 d., Kauno valstybinėje filharmonijoje 17 val. įvyks neeilinis koncertas.
Eduardas Balsys manė, kad choreografai patys turi būti suinteresuoti gera tema, kuri atitiktų žanro specifiką, jie galėtų nurodyti kompozitoriui tikrąjį kelią. „Vis dėlto patartina kreiptis į kompozitorių simfonistą, nes baleto muzika yra simfoninė su aiškiais dramaturginiais akcentais, spalvingai orkestruota. Kadangi aš jaučiuosi esąs simfonistas iš prigimties, niekieno neskatinamas kadaise pasiryžau rašyti baletą. Įgijęs tam tikros patirties, pritariu nuomonei, kad gerą baletą parašyti sunkiau nei operą“[4].
„Vilniaus Halka“ – Varšuvos kamerinės operos gastrolinis spektaklis (lenkų kalba su lietuviškais ir angliškais titrais) Gruodžio 3 d. 19 val. Lietuvos rusų dramos teatre
Gruodžio 6 d., penktadienį,18 val. ansamblis "Duo Barocco" (dainininkės Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė) kartu su klavesinininke Vaiva Eidukaityte-Storastiene kviečia į Vilniaus Rotušę pasiklausyti XVII a. pradžios italų muzikos genijaus Claudio Monteverdi arijų ir duetų koncerte "Sugrįžimas į Arkadiją". Įėjimas į koncertą laisvas.
Jau daugiau nei aštuonis mėnesius didžioji dalis Jūsų stebite ar esate tiesiogiai įvairiomis formomis įtraukti į labai negražų ir labai nesąžiningą, bet sistemingą ir tikslingą Lietuvos muzikų sąjungos vardo juodinimą. Tokiu būdu galimai siekiama apšmeižti ne tik mano asmenį, bet ir kvestionuoti visų Meno kūrėjų sąjungų veiklą.
CD TEMA 2019 GRUODIS O Fortūna, tu kaip mėnuo – tu kas dieną vis keities: tai didėji, tai mažėji. Lyg žaismė piktos lemties nuterioję mus vilioja naujo geismo pažadai; vargas, lygiai kaip galybė, greit ištirpsta lyg ledai. Galingoji, klastingoji, tu sukiesi vis ratu, kol tamsybėj ir tuštybėj net šviesa nuskęs kartu. Tykai vėlei tarp šešėlių; imsi žaist manim, jaučiu. Tavo pinklėms aš beginklis – nuogus man nuplak pečius. Ir skaistybė, ir tvirtybė nusigręžė nuo manęs. Pilnas baimių tarp nelaimių skęstu jų juodam tvane. Stygos, verkit ir pritarkit, aimanuojant man skausme, nes narsieji, nes drąsieji žūsta laimės žaidime.
„Fortūna žaismingai įbruko man į rankas Viurcburgo antikvariato katalogą, kuriame pamačiau pavadinimą, magiškai patraukusį mano dėmesį: „Carmina Burana“, – vėliau prisimins vokiečių kompozitorius Carlas Orffas. Tuo metu Orffui buvo 39 metai.
Jadvyga Giedraitė-Godunavičienė (1932 spalio 7 d. – 2019 lapkričio 29 d.) ATSISVEIKINIMAS GRUODŽIO 1 D., SEKMADIENĮ 10–14 VAL. VILNIAUS LAIDOJIMO RŪMUOSE OLANDŲ G. LAIDOJAMA ANTAKALNIO KAPINĖSE.
Neseniai klaipėdiečiams pristatyta vienintelės Eduardo Balsio operos premjera laukia sostinės publikos verdikto: jau gruodžio 3 d. 18.30 val. naujausias Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas gastroliuos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Tokiu pavadinimu lapkričio 8 dieną vyko koncertas Vilniuje, Kongresų rūmuose. Trijų iškilių kompozitorių, eksperimentavusių su naujais XIX-XX amžių sandūroje pučiančiais estetikos vėjais, urbanistine stilistika, džiazo improvizacijomis, kūrybą programos sumanytojai apjungė į vientisą teatralizuotą koncertą – „XX a. rapsodiją“. Skambėjo Eriko Satie „Gimnopedijos“ ir „Paradas“ (versiją pučiamųjų orkestrui aranžavo Guusas Dohmenas), Igorio Stravinskio „Juodmedžio koncertas“ („Ebony Concerto“) ir George‘o Gershwino „Mėlynoji rapsodija“. Orkestrui talkino solistai Rimvydas Savickas (klarnetas) ir Petras Geniušas (fortepijonas).
