Šiemet Klaipėdos koncertų salė (KKS) pristatys ne tik žymiausius pasaulio atlikėjus bei kolektyvus, bet ir partnerių iš sostinės – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) šokio spektaklį vaikams ir šeimai.
Turtinga, 40 metų trunkanti, plačiai spaudoje, įvairiuose susitikimuose atspindėta Felikso Bajoro hibridinio (opera-baletas) veikalo „Dievo avinėlis“ priešistorė sukūrė ypatingą spektaklio pasirodymo LNOBT scenoje laukimo atmosferą. Ją, Rusijos karo akivaizdoje, kaitino ir pasaulyje sustiprėjusi apsisprendimo „kieno pusėje“ problematika, F. Bajoro kūrinyje atspindėta nedeklaratyviai, įvairiapusiškai, susijusi su pokario Lietuvos rezistencinių kovų tragiškomis akistatomis („stribai“, „miškiniai“), kolektyvinės sąmonės apraiškas derinant su asmeninių, neretai prievartinių patirčių skausmingumu.
Kas yra kultūros žurnalistika ir kuo ji skiriasi (o gal ne) nuo kitų žiniasklaidos barų? Kaip plačiai suprantamas kultūros laukas Lietuvoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje? Ar iš tiesų kultūros žurnalistikai tenka podukros vieta žiniasklaidoje? Kaip kultūros žurnalistų darbo principai keitėsi pastaraisiais metais – prasidėjus pandemijai, o vėliau karui Ukrainoje? Kiek ir kaip kultūrinio reiškinio atspindėjimas žiniasklaidoje turėtų būti kontekstualizuojamas, susiejama su politinėmis bei socialinėmis aktualijomis?
Savaitgalį pajūrio publika audringomis ovacijomis pasitiko Jurgio Gaižausko edukacinės operos vaikams „Buratinas“ premjerą. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui teko ieškoti didesnės salės, bet ir tai nepadėjo patenkinti visų mažų ir didelių žiūrovų noro pamatyti „Buratiną".
Gruodyje kūrybinės veiklos trisdešimtmetį minės Klaipėdos kamerinis orkestras. 2014 metais kolektyvas tapo Lietuvos muzikų sąjungos apdovanojimo „Auksinis diskas“ laureatais. Apie orkestro pirmuosius kūrybinės veiklos žingsnius bei nūdienos veiklas pasakoja orkestro įkūrėja, pirmoji meno vadovė, altininkė Liuda Kuraitienė ir dabartinis orkestro meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus.
Profesionalūs Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikai nuolat stebi, pataria, o prireikus ir gydo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenos menų profesionalus, gelbsti juos prieš ar net per premjeras. Savo ruožtu teatro menininkai, įgydami vis daugiau naujausiais mokslo tyrimais pagrįstų žinių, mokosi išvengti traumų ar chroniškų profesinių ligų, taip pat ir atsikratyti įsišaknijusių stereotipų.
Rūta Lipinaitytė – smuiko virtuozė – daugybė patirčių, savimi išskambant muziką, smuiko stygomis įprasminant natomis išrašytas partitūras. XX amžiaus kompozitoriai – jos bendraminčiai, muzikės esatį atliepiantys garsai – šios epochos kūryboje ir, žinoma, lietuvių autorių kūriniai, kuriuos R. Lipinaitytė išpildo scenoje, dovanodama ypatingas muzikines pajautas klausytojams Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Violončelė – didelis instrumentas. Nugulęs į saugų dar didesnį futliarą – visas kalnas. Tačiau kai jį nešasi violončelininkas Valentinas Kaplūnas, jis tarsi tampa kūno dalimi, suauga su juo ir tada net nepastebi gabaritų. Ir taip susitinkame jau 60 metų. Dabar vainikuojamas aštuntas violončelininko dešimtmetis.
Lapkričio 26 d., šeštadienį, 15 val. Stasio Vainiūno namuose (A. Goštauto g. 2 - 41, Vilnius) vyks Operos solistės IRENOS JASIŪNAITĖS atminimo vakaras
Lietuvos profesionaliosios operos 100-mečiui skirta įstabioji Giuseppe Verdi „Traviata“, talentingų jaunosios kartos kūrėjų įvilkta į naujausių išraiškos technologijų – medijų operos – drabužį, atsisveikina su žiūrovais.
Lapkričio 13-osios popietę Vilniaus rotušėje finišavo savaitę trukę vokalo meistriškumo kursai, kuriuos organizavo Lietuvos Muzikų Sąjunga. Jaunuosius vokalistus operos olimpo link vedė viena ryškiausių nūdienos vagnerisčių Elena Kerl.
Kiekvienas eina savo gyvenimo keliu – istorijos kataklizmų neįmanoma išvengti, jie yra likimo nulemti. Tačiau pats žmogus nusprendžia rinktis gėrio ar blogio pusę, vadovautis sąžine ar rūpintis vien savo interesais, taikstytis su blogybėmis, pamiršti dorą.
Charizmatiška, profesionali operos dainininkė, muzikinio televizijos projekto „Žvaigždžių duetai“ nugalėtoja, populiarių lietuviškų serialų „Pone Prezidente“, „Laisvės kaina. Disidentai“ ar „Laisvės kaina. Sąjūdis“ pagrindinių vaidmenų atlikėja Agnė Buškevičiūtė-Tumalavičienė žengia į naują, dar neišmėgintą kūrybinį etapą. Paskelbusi, kad kitą savaitę įvyks jos pirmosios, autorinės dainos „New Start“ premjera, ji sako su nekantrumu laukia to, kas galėjo būti realizuota dar prieš šešis metus.
Jau ketvirtadienį, lapkričio 17-ąją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia savo žiūrovus į premjerą – Felikso Bajoro operą-baletą „Dievo avinėlis“. Dėl ideologiškai nepatogios pokario kovų tematikos šis daugiaplanis kūrinys buvo atmestas ir nepriimtas į teatro sceną 1982-aisiais – tuomet, kai ir buvo parašytas.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) praėjusį sezoną atgaivino puošnios aprangos kodą ir į premjeras bei savaitgalio spektaklius rekomenduoja ateiti pasipuošus, nors tokioms progoms taikomas black tie aprangos kodas šiandien ir tampa liberalesnis. Tad kokios black tie interpretacijos šiandien leistinos ir tikrai prieinamos kiekvienam žiūrovui? Komentuoja ir pataria Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedros profesorė Renata Maldutienė.
