Naujienos

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras minės Pasaulio Operos dieną

Ribojamų valstybės subsidijų ir augančio populizmo laikais opera, kaip meno rūšis, turi ieškoti naujų kelių, kaip atskleisti savo aktualumą ir vietą visuomenėje. Po vienuolikos sėkmingų Europos Operos dienų rengimo metų asociacija „Opera Europa“, kurios nariu neseniai tapo ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kartu su „OPERA America“ ir „Ópera Latinoamérica“ savo rudens konferencijoje Strasbūre ir Karlsrūhėje 2019 m. spalio 25-ąją pirmąkart pristato kaip Pasaulinę operos dieną. Iniciatyvos tikslas – parodyti, ką opera teikia žmonėms, bei kelti šios meno formos vertės suvokimą.

KAUNO VALSTYBINIAM CHORUI - 50

Kiekvieną dieną Lietuvos radijas pradeda Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“. Darnus, pakilus choro giedojimas kas rytą kelia Lietuvą naujiems darbams, ragindamas tautiečius nepamiršti savojo identiteto. Šis tautiškumo dvasios šauklys – prieš penkias dešimtis metų gimęs Kauno valstybinis choras, vienas profesionaliausių Lietuvos muzikinių kolektyvų.

ATSISVEIKINIMAS SU PARODA „STANISLAVAS MONIUŠKO – AŠTUONIOLIKA KŪRYBOS IR MEILĖS METŲ VILNIUJE“

2019 m. spalio 26 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41) kviečia į parodos „Stanislavas Moniuško (Stanisław Moniuszko) – aštuoniolika kūrybos ir meilės metų Vilniuje“ uždarymo renginius. Parodos uždarymo proga spalio 26 d. lankytojai parodą galės apžiūrėti nusipirkę bilietą už 1 eurą

Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra

„Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šįmet išskleidė platų Eduardo Balsio kūrinių spektrą. Palaikykime teatrą ir ateikime: reikia, kad visi žinotų, jog tai buvo didis šalies kompozitorius!“ – diskusijoje, skirtoje artėjančiai operos „Kelionė į Tilžę“ premjerai, kalbėjo režisierius Gytis Padegimas. Klaipėdos Žvejų rūmuose premjeriniai spektakliai bus rodomi lapkričio 22 ir 24 dienomis, o Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – gruodžio 3 dieną.

Spektaklyje „Amžinybė ir viena diena“ poezija virsta jautriomis šokio kompozicijomis

Spalio 25, 26 ir 27 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre laukiama netradicinio žanro premjeros: pirmąkart profesionalioje Lietuvos scenoje išvysime šokio operą. Muziką jai parašė lietuvių kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, o šokiu ir vizualiniais scenos akcentais pasirūpino spektaklio idėjos autorius, garsus Izraelio choreografas Itzikas Galili.

M. Pitrėnas: apie meilę ir savižudybę, lydinčias A. Schönbergo kūrybą

Dirigentas Modestas Pitrėnas su Lietuvos kameriniu orkestru spalio 26 d. klausytojus kviečia į muzikinį susitikimą tamsią naktį. Valdovų rūmuose vyksiančio koncerto „Pragiedrėjusi naktis“ programoje – ankstyvasis kompozitoriaus Arnoldo Schönbergo opusas, kurio poetiniai vingiai subtilūs kaip ir jo paties meilės istorija. Apie visa tai – pokalbis su maestro M. Pitrėnu.

Pajūris laukia trečios M.Rimeikio „Eglė žalčių karalienė“ premjeros

Choreografas Martynas Rimeikis su jam būdingu preciziškumu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjus rengia trečiajai spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjerai.

Nauja muzikinių susitikimų erdvė veiklą pradės intriguojančia pažintimi

Spalio 22 d., antradienį, pačiame Vilniaus centre įsikūrusi „Muzikos svetainė“ kviečia į pirmąjį vakarą – koncertą-susitikimą su vienu ryškiausiu mūsų šalies tenoru, Niujorko „Metropolitan Opera“ dainuojančiu operos solistu Kristianu Benediktu (Lietuvoje žinomas kaip Vaidas Vyšniauskas). Jaukioje kamerinėje aplinkoje solistas dalinsis mintimis apie gyvenimą ir kūrybą bei kartu su pianiste Olga Eleonora Taškinaite atliks kūrinius iš operos klasikos fondo.

"Canto Fiorito" inicijuoja baroko architektui Jonui Kristupui Glaubicui skirtų koncertų ciklą

Koncertas 2019 m. spalio 23 d., trečiadienį, 19 val. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (Vokiečių g. 20);  Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Christoph Glaubitz, c.1700–1767) laikomas iškiliausiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros meistru, unikalios baroko architektūros mokyklos, žinomos Vilniaus baroko vardu, kūrėju. 

Pasakojimai iš Rytų

Šių metų spalio 18 dieną Turkijos ir Azerbaidžano ambasados kartu su Nacionaline filharmonija ir Vilniaus rotuše surengė iškilmingą koncertą, skirtą Azerbaidžano nepriklausomybės dienai. 

Režisierius Gytis Padegimas: „Opera „Kelionė į Tilžę“ diktuoja kūrėjui, o ne atvirkščiai“

„Iki premjeros laiko liko nebedaug, tad mano mintyse tik būsimos operos vaizdiniai: matau personažus, atskiras scenas... Eduardo Balsio muziką klausiau daugybę kartų. Kita vertus, manau, kad repeticijose turi išlikti improvizacinis pradas“, – sako Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre operą „Kelionė į Tilžę“ statantis režisierius Gytis Padegimas.

Kviečia atsinaujinusi nacionalinė filharmonija

Choreografas Aurelijus Liškauskas – apie istorinį momentą klaipėdiečių baleto trupėje

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas džiaugiasi stipriai atsinaujinusia baleto trupe. Netrukus jos laukia rimtas iššūkis – žiemos šventėms rengiamas Piotro Čaikovskio „Spragtukas“. Pirmieji spektakliai – jau gruodžio 20 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje ir gruodžio 27 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Paskutinis lyrinis Korngoldas – tarp Holivudo ir realybės

Tai opera, operetė ar miuzikholas ? Daugelis klausytojų dar dabar užduoda sau šį klausimą išgirdę paskutinį austrų kompozitoriaus Eriko Wolfgango Korngoldo lyrinį kūrinį „Tylioji serenada” („Die Stumme Serenade”). Nuo 1935 Los Andžele gyvenančiam muzikui pavyko su šiuo efektingu opusu suderinti savo europietišką palikimą ir holivudiškas, kartais net filmų muzikos tendencijas. Ši serenada, parašyta 1951 metais pasižymi džiazo ir tango ritmais, tačiau tuo pačiu joje galima išgirsti kompozitorių Richardo Strausso, Francis Poulenco ar Kurto Weillo įkvėpimą.

Dirigentas Tomas Ambrozaitis: „Orkestras – mūsų teatro pamatas“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naujo sezono metu žada klausytojams padovanoti ryškių premjerų ir koncertų. Apie tai kalbiname teatro vyriausiąjį dirigentą Tomą Ambrozaitį, pabrėžiantį, kad darniai veikiančiame teatro mechanizme nebūna nereikšmingų „detalių“.