Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia kartu švęsti garbingą operos jubiliejų koncerte „Istorijos perpetuum mobile – 200“, kuris sausio 15 dieną 19 valandą skambės Žvejų rūmuose. Ateikite ir įsitikinkite, jog amžinasis muzikos variklis Klaipėdoje sukasi nepriekaištingai!
Praėjusį rudenį Marijampolėje jau penktą kartą vyko unikalus Tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“, savo istoriją pradėjęs 2015 metais. Festivalio sumanytojas ir organizatorius Darius Klišys pats yra birbynininkas, tad siekė suburti mediniais pučiamaisiais instrumentais grojančius profesionalus, sukurti jiems tam tikrą saviraiškos nišą.
Lietuvos muzikų sąjunga primena dešimtmečiais gyvavusią tradiciją Naujųjų Metų išvakarėse drauge švęsti Lietuvos operos gimtadienį ir prisiminti tuos, kurie kūrė ir puoselėjo Lietuvos operos istoriją su medijų opera „Traviata“. Spektakliai vyksta „Muzikos svetainėje“ (Gedimino pr. 32) Jums patogiu metu iš anksto laiką suderinus e-paštu info@muzikusajunga.lt arba telefonu +370 68614066
2020 metų balandžio 28-30 dienomis Palangos koncertų salėje vyks 8-asis Europos dirigentų konkursas. Tai bus vienas iš 43-iojo Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato elementų. Kaip skelbia organizatoriai, kandidatai turi būti ne vyresni kaip 35 metų (gimę 1985-01-01 arba vėliau), gimę arba reziduojantys ES šalyse - Europos varinių pučiamųjų instrumentų asociacijos (EBBA) narėse. Šiuo metu EBBA atstovauja 16 ES šalys, tarp jų ir Lietuva.
Besibaigiančius metus pajūrio teatralams vainikavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera, kurioje netrūko sąmojo, grakštumo, išradingumo bei blizgesio.
Paskutines dienas, valandas ir minutes skaičiuodami paliekame 2019-uosius... Įspūdingi, sklidini unikalių susitikimų ir netikėtumų jie buvo.
Politinė kultūra (arba jei norite – „raštingumas“) nėra tik Politikų elgesio kodekso reglamentuojama sritis ir samprata. Tai taikytina visai visuomenei. Ši samprata apima ir paprasčiausią žmogišką atjautą, pilietinę drąsą (kad ir kaip nuvalkiotą), pagaliau elementarų sąžiningumą ir protingumą, kurie, beje, yra ir vieni iš kertinių teisės bei teisinės demokratinės valstybės principų.
Merginų grupė „The Backs“ drauge su pianistu Vyčiu Smolskumi Naujųjų metų išvakarėse kviečia pamiršti visus besibaigiančių metų rūpesčius šventiniame koncerte „Don’t’ Worry Be Happy!“. Gruodžio 30 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje skambės kalėdinės dainos, gospel muzikos kūriniai bei filmų garso takelių melodijos.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 2019-uosius palydės iškilmingu Baleto Gala koncertu, kuriame kartu su šio teatro solistais pasirodys baleto žvaigždės iš Londono Karališkojo baleto, Berlyno valstybinio baleto ir Lenkijos nacionalinio baleto trupių. Paskutinį metų vakarą publika gėrėsis ir tituluota pramoginių šokių pora iš JAV.
Naujųjų metų virsmą pasitikite sirtakio ritmu kartu su „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų laureatais. Baleto žvaigždės Aušra Krasauskaitė, Mantas Daraškevičius ir legendinis šokėjas Nerijus Juška gruodžio 29 ir 30 dieną 18 valandą Klaipėdos Žvejų rūmuose pasirodys meilę gyvenimui šlovinančiame spektaklyje „Graikas Zorba“.
Pamenu įvairiausių situacijų, kai mane pagaudavo smalsumas ir noras sužinoti, išgirsti, kaip skambėdavo senųjų laikų muzika ir jos instrumentai. Tų laikų, kai buvo išrasti hidrauliniai vargonai – jų oro slėgį palaikydavo vanduo. Tų laikų, kai karalius Dovydas skambindavo lyra; ir dabar, atsivertus žydų klasikinę poeziją, turiu omenyje psalmes, ten galima perskaityti nuorodas: „su instrumentų pritarimu“ arba „choro vadovui“. Tų laikų, kai dar neegzistavo fortepijonas, bet jau buvo pustuzinis klavišinių instrumentų. Kai kelis šimtus metų „prieš mus“ karaliavo mediantinis derinimas: tiek muzikai, tiek teoretikai ieškojo atsakymo į klausimą, kaip suderinti instrumentą, kad juo būtų galima išgauti arba kuo darnesnius sąskambius (harmonijas), arba kuo daugiau skirtingų tonacijų.
Pilnutėlėje Vilniaus „Siemens“ arenoje penktadienio, gruodžio 20 d. vakarą į sceną žengė paskutinė šių metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – Piotro Čaikovskio „Spragtukas“.
Kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos šiuolaikinio meno bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 metų, šiemet mūsų šalis prisistatė 11-tą kartą. Lietuvos nacionaliniame paviljone rodytam Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operai-performansui „Saulė ir jūra (Marina)“ paskirtas pagrindinis bienalės apdovanojimas – „Auksinis liūtas“.
Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ spektaklyje gruodžio 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre numatyti net trys debiutai: Adelės vaidmenį pirmąkart atliks Monika Pleškytė, Aizenštaino – Steponas Zonys, o Falkės – Lietuvoje Kalėdas pasitinkantis Laimonas Pautienius.
Jubiliejinius Juozo Naujalio (1869–1934) metus Nacionalinė vargonininkų asociacija palydi neeiliniu įvykiu: besibaigiant 2019-iesiems išleista visa išlikusi šio kompozitoriaus vargoninė kūryba. Rinkinį „Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams“ sudaro natų leidinys ir kompaktinė plokštelė, kuri buvo įrašyta Kauno arkikatedroje bazilikoje. Projektas buvo iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis. Abi rinkinio dalys – identiško turinio: ir užrašyti natomis, ir įgroti 29 J. Naujalio vargoniniai kūriniai, iš kurių du (Communio „Jėzau, prie manęs ateiki“ ir Trio Nr. 5) publikuojami pirmą kartą.
