Naujienos

Smuikininkas Dmytro Udovychenko: „Sumokėjau savo kainą, kad galėčiau susitelkti į tai, ką myliu“

2026-01-21, Ieva BAČIULYTĖ

„Jaučiu nuoširdų prisirišimą prie Lietuvos – man iš tiesų labai patinka ši šalis, jos atmosfera ir žmonės“, – sako sausio 23 d. Vilniuje koncertuosiantis smuikininkas Dmytro Udovychenko. Vokietijoje gyvenantis jaunasis ukrainiečių smuiko virtuozas ne tik laimėjo prestižinius Karalienės Elžbietos, Monrealio, Singapūro ir kitus tarptautinius konkursus, bet ir pradeda savo kelionę į didžiąsias pasaulio scenas – jau gegužę jis debiutuos Niujorko „Carnegie Hall“ koncertų salėje.

„Simfoninės stichijos“ žada stiprią muzikinę bangą

2026-01-20, Skirmantė VALIULYTĖ

Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) rengia programą „Simfoninės stichijos“, žadančią stiprią muzikinę bangą. Ją sukels trys galingi simfoniniai opusai – monumentali lietuvių avangardisto Vytauto Bacevičiaus „Kosminė“ simfonija, žydų kilmės argentiniečio Osvaldo Golijovo Koncertas violončelei, akordeonui ir orkestrui „Azul“ ir siuita iš skandalingosios Richardo Strausso operos „Elektra“. Solo su LNSO gros vienas aktyviausių Lietuvos akordeonininkų Tadas Motiečius ir bene pats įvairiapusiškiausias Lietuvos violončelininkas Mindaugas Bačkus.

Olesia Šaitanova prisimena savo pirmąjį spektaklį LNOBT: „Visados liksiu dėkinga Lietuvos publikai“

2026-01-20, Renata BALTRUŠAITYTĖ

Sausio 22–25 dienomis LNOBT scenoje žaismingą energiją spinduliuos „Don Kichotas“ – spektaklis, kurio premjeroje Lietuvos žiūrovai prieš dešimtį metų pirmą kartą išvydo jaunutę baleriną iš Ukrainos Olesią Šaitanovą. Tų pačių 2016-ųjų rudenį ji oficialiai prisijungė prie LNOBT baleto trupės, o šiandien drąsiai tvirtina: „Čia mano scena, mano namai. Visada iš bet kurios šalies traukia čia sugrįžti“.

Tarp harmonijos ir beprotybės: fortepijono muzikos šedevrų vakaras su Pauliumi Andersson

2026-01-17, Kamilė Zaveckaitė

Sausio 22 d., 19 val. Organum koncertų salė kviečia klausytojus į išskirtinį fortepijono muzikos vakarą „Tarp harmonijos ir beprotybės“, kuriame pasirodys charizmatiškasis pianistas Paulius Andersson. Tai koncertas, atveriantis skirtingų epochų kompozitorių vidinio pasaulio įtampas - nuo ramios pusiausvyros iki kraštutinių emocijų, nuo racionalios struktūros iki kūrybinės audros.

Irena Jasiūnaitė. Karmen dienoraščiuose atsiskleidusi asmenybė

2026-01-05, Jūratė Vyliūtė

Jūratės Vyliūtės tekstas – ne biografinė kronika, o intymus priartėjimas prie kūrėjos pasaulio: dienoraščių nuotrupos, pokalbiai, prisiminimai ir autorės refleksijos susijungia į daugiasluoksnį Jasiūnaitės meninės prigimties paveikslą. Tai knyga apie žmogų, kuriam scena buvo tikroji erdvė gyventi, o balsas – būdas mąstyti, jausti ir kalbėti pasauliui.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos garbės ženklų „Ad astra“ įteikimo iškilmės Vilniaus rotušėje

2026-01-04, Mb.info

Spalio 5-ąją, minint Mokytojų dieną, Vilniaus rotušėje įvyko iškilminga Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos garbės ženklų „Ad astra“ įteikimo ceremonija. Šventė subūrė skirtingų kartų čiurlioniukus, pedagogus, menininkus ir kultūros bendruomenės narius. Tai buvo ne tik padėkos vakaras dvylikai iškilių Lietuvos meno, kultūros ir pedagogikos asmenybių, bet ir savotiškas pačios mokyklos vertybinės laikysenos pareiškimas.

Čiurlionio vardo įpareigoti

2026-01-04, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

Jubiliejinių metų fone Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis kalba apie jubiliejinių metų prasmę, įpareigojantį Čiurlionio vardą, institucijos savivoką, jos santykį su kultūra, laisve, bendruomene ir tęstinumu bei mokyklą, ugdančią ne tik atlikėją, bet ir žmogų. 2025-ieji Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai – ne vien gausių renginių, datų ir sukakčių metai. Tai laikas, kai, anot direktoriaus, atsirado galimybė išgryninti prasmę – tiek to, kas daroma šiandien, tiek to, ką sukūrė ankstesnės mokytojų ir vadovų kartos.

Kūrybingos čiurlioniukų vasaros

2026-01-04, Agnė RAGAUSKIENĖ

Vasarą Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Menų edukacijos centras Palangoje primena mažą kūrybinį miestelį prie jūros. Čia renkasi pianistai, choristai, stygininkai, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų atlikėjai, baleto skyriaus mokiniai, jaunieji choreografai ir dailininkai. Vieną savaitę skamba simfoninio orkestro repeticijos, kitą – choro stovyklos „Čiurlionio dainų banga“ programa, dar kitą vyksta pianistų koncertai ar baleto stovyklos uždarymo vakaras „Banguojantys valsai“.

Jubiliejinės iškilmės, psichoterapijos seansas „Kopelijoje“ ir ateities vizijos

2026-01-02, Skaidrė BARANSKAJA

Lietuvos baletui – 100. 1925 m. gruodžio 4 d. įvykis profesionalaus baleto pradžią Lietuvoje žymi daugiau simboliškai, nes ir iki tol būta įvairių baleto apraiškų su Lietuva siejamose teritorijose – pradedant XVII a. operos pastatymais Valdovų rūmuose, didikės Uršulės Radvilienės inicijuotais baletais Nesvyžiuje, o XVIII a. grafo Antano Tyzenhauzo Gardine įkurta baleto trupė ir mokykla buvo žinomos visame Rytų Europos regione.

Spektakliai Lietuvos baleto šimtmečiui

2026-01-02, Audronė ŽIŪRAITYTĖ

Lietuvos baleto šimtmetis užgriuvo gausybe renginių (tarp jų ir premjerų), kurių kiekvienas buvo savaip įspūdingas ir, manau, ilgam įsirėžė į atmintį. Skambėjo daug įvairios, konkrečiai baleto dramaturgijai pritaikomos ir specialiai sukurtos, muzikos.

Dvidešimt penkeri metai be Aldonos Dvarionaitės

2026-01-01, Audronė ŽIGAITYTĖ

Aldona Dvarionaitė (1939-05-18–2000-11-05) – pianistė ir pedagogė, priklausiusi tai iškiliai Lietuvos muzikų kartai, kuriai menas pirmiausia reiškė ne karjerą, o vidinę laikyseną. M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė, 1962 m. baigusi Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, o 1966 m. – aspirantūrą prof. Stanislavo ir Heinricho Neuhausų klasėje, koncertavo daugelyje Europos šalių ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, dalyvavo tarptautinių konkursų žiuri, vedė meistriškumo kursus, dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, vėliau – ir Vigo konservatorijoje Ispanijoje. Ji pirmoji atliko naujausius tėvo Balio Dvariono kūrinius fortepijonui, 2000-aisiais tapo Fryderyko Chopino draugijos Lietuvoje prezidente.

Archyvų tylą paverčiantis skambančia dabartimi

2026-01-01, Audronė NEKROŠIENĖ

Straipsnyje pristatomas klavesinininko, vargonininko ir senosios muzikos atlikėjo Vilimo Norkūno kūrybinis portretas. Atskleidžiamas jo muzikinis kelias nuo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos iki studijų Austrijoje ir pasirinkimo atsidėti senosios muzikos interpretacijai. Tekste išryškinama jo veiklos esmė – autentiško skambesio ieškojimai, darbas su istoriniais šaltiniais ir siekis užmirštam muzikiniam paveldui suteikti gyvą skambesį. Vilimo Norkūno koncertinė, edukacinė ir tyrinėtojo veikla leidžia kalbėti apie jį kaip apie muziką, kuris archyvų tylą paverčia skambančia dabartimi ir senąją muziką grąžina į šiuolaikinės kultūros sąmonę.

Metai matuojami darbais

2025-12-31, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

Tik įvertinę praeitį galime kurti ateities vertus darbus. Laimingų, kūrybingų Naujųjų Metų!

ČIURLIONIO ERDVĖS - INOVATYVUS PROJEKTAS

2025-12-31

Projektas: Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose. Projekto vykdytojas: VšĮ Inovacijų agentūra. Projekto partneris: Lietuvos muzikų sąjunga (LMS). Projekto Nr. 02-032-P-0002

Tai buvo stebuklingas medijų operos spektaklis

2025-12-30, Krescencijus STOŠKUS

Medijų operos spektaklis „Čiurlionio erdvės: žalčio kelias“. Šiandien, atrodo, nėra kuo nustebinti... Bet tai, ką sekmadienį (gruodžio 21 d.) išvydome Lietuvos muzikų sąjungos salėje, nėra su kuo palyginti. Tai pati unikaliausia audiovizualinė kompozicija, tiesianti tvirtus kelius į visiškai dar nežinomo meno pasaulį. Paprasčiau sakant, tai fantastiškas subtilios muzikos, gyvų spalvų ir virpančių šviesų audinys, komponuojamas salėje ant penkių didžiulių ekranų.

Naujienos

Naujienų kategorijos