Vienintelis šalyje ne tik rekonstruojamas, bet ir statomas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, pasipuošė išskirtiniu bokšto laikrodžiu, kurį suprojektavo ir įrengė garsi prancūzų firma „Bodet“.
Liepos 7 d. Vilniaus Rotušėje įvyko Nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į nacionalinį sąvadą sertifikatų teikimo ceremonija. Iškilmėse dalyvavo ir naujai į savadą įtrauktą Mažosios Lietuvos vertybę, lietuvininkų dainavimo tradiciją, pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro delegacija.
Vasarotojų Neringoje laukia unikali patirtis – mokyklos sporto salė virs autentiška scena pastoralinei meilės operai. Pasaulinio garso menininkai, suburti neringiškės operos solistės Laurynos Bendžiūnaitės ir pastatymo muzikos vadovo, legendinio senosios muzikos atlikėjo, britų klavesinininko ir dirigento Trevoro Pinnocko kviečia pasinerti į barokinės muzikos magiją ir sudalyvauti ypatingame rituale. Georgo Friedricho Händelio (1685–1759) opera „Acis ir Galatėja“ Neringoje – Lietuvos kultūros sostinėje – skambės tik kartą, liepos 9 d. 20 val.
Rugpjūčio 7 – spalio 2 dienomis čia vyks ansamblio „Musica humana“ ir prof. Algirdo Vizgirdos prieš 23 metus inicijuotas, o dabar prof. Roberto Beinario vadovaujamas Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija“. Jis šiemet skiriamas Lietuvos kultūros sostinės programai „Neringa – kultūros sala“. Festivalyje numatyti įvairūs koncertai, edukaciniai renginiai, operos premjera.
Jau penkioliktąjį kartą Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Jie vyks rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje.
Kai šiandien švenčiant Valstybės dieną jau tryliktą kartą visa Lietuva sustos sugiedoti Tautiškos giesmės, mūsų šalies himnas tuo pačiu metu skambės daugybėje kitų pasaulio sostinių ir vietų. Aikštė šalia Kapitolijaus JAV ir Atlanto vandenyno pakrantė, Koliziejaus prieigos Romoje, Operos teatro stogas Oslo centre – tai tik keli pavyzdžiai, kur kasmet kartu giedoti himno susirenka pasaulio lietuviai.
Šiemet liepos 6-ąją, Valstybės dieną, prieš viso pasaulio lietuviams jau tryliktą kartą susitelkiant Tautiškai giesmei, šventinio renginio organizatoriai parengė ypatingą sumanymą – pirmą kartą visi norintys galės pamatyti reikšmingiausias miuziklo „Lituanica“ scenas.
Taip sutapo, kad jau pirmąjį atsisveikinimo su karantinu vakarą Valdovų rūmų Didžiajame kieme rengiamas festivalis „LNOBT Open“ žiūrovus pakvietė į baleto „Paquita“ premjerą. Tai – choreografo Martyno Rimeikio ir kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus pirmasis bendras pastatymas.
„Pandemija be klausytojų paliko daugybę apleistų vietų, pilnų neišpildyto kultūrinio potencialo“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, koncertinio filmo pavidalu pristatydamas vieną seniausių savo programų „Posh Underground Workers“. Įspūdingas garsinis ir vizualinis renginys, nufilmuotas Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose, liepos 6 d., antradienį, 18.45, bus pristatomas LRT PLIUS kanale, nešdamas idėją – šiuolaikinė muzika gali būti ir tokia!
Šį ketvirtadienį M. K. Čiurlionio namuose vyks vasariška fortepijoninės muzikos šventė, kuri nuaidės iki pat Druskininkų! Tęsiant projektą „Čiurlionio dialogai“, liepos 1 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ir liepos 3 d. 16 val. M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose skambės puošni Čiurlionio ir F. Chopino mazurkų ir valsų programa.
Tarptautinis muzikos festivalis „N žemė“ liepos 2-9 dienomis neria į Lietuvos kultūros sostinės metus ir kviečia vėl susitikti Kultūros saloje. Pernai skelbęs demokratijos, elegancijos ir nepaklusnumo idėją, festivalis šiemet siekia atkurti per pandemijos metus sutrūkinėjusius ryšius tarp muzikos, įvairių meno formų, gamtos ir žmogaus.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus liepos 14 d., trečiadienį, 18 val. kviečia į senosios muzikos ansamblio „Profeti della Quinta“ (Šveicarija) koncertą, kuris vyks Samuelio Bako muziejaus salėje (Naugarduko 10/2, Vilnius). Muziejus tęsia plačiajai visuomenei skirtą koncertų ir paskaitų ciklą, skirtą žymiam žydų kilmės ankstyvojo baroko kompozitoriui Salomone Rossi (apie 1570–1630).
Po paskutiniojo Giacomo Puccini operos ,,Bohema" įsiveržimo Lietuvos scenon 2006-aisiais, naują pastatymą išvydome šių metų, birželio 25-27-ą dienomis, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme.
Norint prisidėti prie vargonų meno puoselėjimo ir sklaidos Lietuvoje, kilo idėja parengti publikacijų ciklą apie ryškiausius ir aktyviausius šalies vargonininkus. Ciklą pradedu kalbindama vargonininką Tomą Bakučionį, kuriam nesvetima ir muzikos kritika, pedagogika, be to, jis yra baigęs teisės magistrantūrą ir dirba privataus teisininko darbą.
Violončelininką ir dirigentą Davidą Geringą galime drąsiai vadinti unikaliu menininku – klasikinės muzikos padangėje turime nedaug tokių „dvigubų“ profesionalų. Lietuva didžiuojasi, kad šis batutos meistras ir violončelės virtuozas gimė Vilniuje ir čia baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Vėliau studijavo Maskvos konservatorijoje, emigravo į Vokietiją ir pelnė tarptautinį pripažinimą, tačiau nuolat svečiuojasi Lietuvos koncertų salėse.