Naujienos

Vilniuje laukiamas „laukine mergina“ tituluojamos originaliosios kompozitorės, dainininkės, improvizatorės Jennifer Walshe pasirodymas

Vlado Jakubėno baletas „Vaivos juosta“

1942–1943 m., siaučiant Antrojo pasaulinio karo audrai, į Kauno Valstybės teatro programą buvo nutarta įrašyti kompozitoriaus Vlado Jakubėno baletą „Vaivos juosta“. Bet premjeros teko laukti... septynis dešimtmečius. 2014 m. gruodžio 4 d. Vilniaus J. Basanavičiaus gatvės senojoje Operos ir baleto teatro scenoje „Baltijos baleto“ jaunųjų šokėjų trupė (choreografė Marija Simona Šimulynaitė) pirmą kartą parodė vieną pirmųjų prieškario Lietuvoje sukurtų baletų – kompozitoriaus Vlado Jakubėno „Vaivos juostą“. 

Vlado Jakubėno kūrinių leidyba (nuo 1990 m.)

Malonu pabrėžti, kad vienas nuoširdžių Vlado Jakubėno draugijos bendradarbių yra ir Muzikų sąjungos leidžiamas žurnalas „Muzikos barai“, tarpukariu spausdindavęs probleminius Vlado Jakubėno tekstus, ir, vos atsikūręs, nuolat skiriantis dėmesio Jakubėno kūrybai. Reikšmingas Muzikų sąjungos išleistas diskas su Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ orkestro partija (Mariaus Baranausko orkestruotė, 2015, LMSMBCD-117). Plokštelėje ją įamžino Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras bei žymieji garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai. Fonogramos pagrindu Baltijos šokio trupė buvo pastačiusi spektaklį, kurio premjera įvyko Rusų dramos teatre Vilniuje ir kuris kol kas parodytas tik vieną kartą.

Apie Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ orkestruotę

Kaip žinoma, Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ partitūra pražuvo Antrojo pasaulinio karo audrose, išliko tik paties kompozitoriaus iš atminties atkurtas fortepijoninis klavyras. 2014 m. rengiant baleto premjerą, orkestruotės ėmėsi kompozitorius Marius Baranauskas. Pateikiame jo komentarus apie šį darbą.

Miglė Astrauskaitė: „Didžiuojuosi esanti lietuvė“

Belgų vokalinė grupė į Vilnių atveža provokuojantį spektaklį, išgarsėjusį dėl naujo požiūrio į žmogaus balsą

Tomo Cruise’o juokas, Gwyneth Paltrow kalba, Siri balsas bei kiti suvaidinti ir dainavimo įgarsinti žinomi ir nežinomi šiuolaikinio gyvenimo momentai spalio 28 d. nuskambės Menų spaustuvėje, garsios airių kompozitorės Jennifer Walshe teatro ir muzikos spektaklyje „A History Of The Voice“ („Balso istorija“). Ypatingo pripažinimo įvairiose Europos šalyse sulaukusį kūrinį į Vilnių atveža originalumu pagarsėjusi belgų performatyvaus vokalinio meno grupė „HYOID“.

Vilniaus festivalis 2020: Žalsvųjų kaukių metas

Kas galėjo pagalvoti, kad kažkoks nematomas, nejaučiamas, neužuodžiamas darinys prislėgs pasaulį tokiu sunkiu problemų ir netekčių svoriu, staiga paversdamas žmones atsiskyrėliais savo namuose, kelionėse, lyg negyvenamoje saloje patiriančiais išlikimo stresą ir bendravimo stoką, ir kad taip paaštrės gyvos muzikos – to pirmapradžio, amžinai kintančio sielos judesio – poreikis.

Zalcburgo festivalio scenoje Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian įkūnijo gyvenimo ir mirties jėgas

Richardo Strausso vienaveiksmei operai „Elektra“ (1909), sukurtai pagal Hugo von Hofmannsthalio libretą, šie metai ypatingi – viena įspūdingiausių praėjusio amžiaus operų pastatyta jubiliejiniame, šimtajame, Zalcburgo festivalyje (Austrija). O festivalis ypatingas ir Lietuvos muzikinei kultūrai – pagrindinius vaidmenis operoje sukūrė Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian.

XIX Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“

Rugpjūčio 9–16 dienomis vykęs XIX Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ jo dalyviams padovanojo ne tik įvairiausių kultūrinių ir sporto renginių, bet ir žvaigždžių lietų. Festivalio metu vyko ir III tarptautinis pleneras, jo dalyviai Adelė Kasputienė, Augenis Kasputis, Ojaras Mašidlauskas, Asta Radimonienė, Romas Žmuidzinavičius, Jolita Šlepetienė, Deivis Dapkus, Nijolė Kūjalytė, tapę Semeliškių vaizdus, architektūros paminklus, rugpjūčio 16 d. savo darbais papuošė bendruomenės „Strėva“ namų išorės sienas. Ukrainos dailininkai Vladimiras Kravchukas ir Bogdanas Brinskijus dėl COVID-19 pandemijos plenere dalyvavo nuotoliniu būdu.

Dirigentas T. Ambrozaitis – apie paveikslus, tapomus natomis ant penklinės

Spalio 1-ąją Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys koncertą „Pasaulis kaip didelė simfonija“, skirtą dviem iškiliems kompozitoriams. Po Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios skliautais skambėsiantis koncertas dedikuojamas L. van Beethoveno 250-osioms ir M. K. Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms.

„Tarnaitė ponia“ viešės po Prezidentūros langais

„Kultūros naktyje“ klajojantys vilniečiai turi progą išvysti spektaklį scenoje ant ratų: Giovanni Battistos Pergolesi vienaveiksmė komiška opera „Tarnaitė ponia“ rugsėjo 25 d. 21 val. skambės sostinės Daukanto aikštėje.

„Banchetto musicale ‘20“: grigališkasis choralas su Korsikos muzikos prieskoniais

30-asis „Banchetto musicale“: pirmasis tarptautinis klavesinininkų konkursas Vilniuje (dienoraštis. II d.)

Į antrąjį konkurso turą, kuris vyko rugsėjo 17-ąją, kaip ir buvo minėta, pateko septyni klavesinininkai iš 15-os, tai – keturi Lenkijos atstovai Weronika Janyst, Maurycy Raczynski, Weronika Klosewicz-Paine ir Daria Kubik, prancūzė Chloé de Guillebon, ukrainietė Paola Prokopenko ir belgas Pieter van Verhoyen. Visi dalyviai II-e ture privalomai skambino vieną J.S. Bacho kūrinį bei keletą kūrinių iš viduriniojo ir vėlyvojo prancūzų baroko.

II Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso pirmosios vietos laurai atiteko belgų sopranui

Rugsėjo 23 d. ištikimiausi operos gerbėjai rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, kuriame vyko II Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso finalas ir apdovanojimų ceremonija. Po įspūdingo dviejų dalių koncerto, kuriame septyni finalininkai atliko savo programas kartu su LNOBT orkestru, diriguojant Gintarui Rinkevičiui, tarptautinės žiuri sprendimu konkurso pirmosios vietos laurai atiteko belgų sopranui Louise Foor. Vienintelis finale dainavęs lietuvis, baritonas Romanas Kudriašovas, buvo įvertintas diplomu ir vienu iš specialiųjų prizų.

APIE „LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO“ PROJEKTĄ

Informacija, pastabos, pataisos ir siūlymai rengiamam Kultūros politikos pagrindų projektui. „Kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projekte kultūra apibrėžimu susiaurinama. O jos ribos pasidaro dar neaiškios. Ja vadinama „reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes“. Ir čia pat tos vertybės įvardinamos: žinios, menai, raštija, tikėjimai, moralė, papročiai“.