Sukako 40 metų, kai netekome Eduardo Balsio
Keturiasdešimt metų praėjo nuo tos lemtingos lapkričio trečiosios, kai netekome iškilaus lietuvių kompozitoriaus ir pedagogo Eduardo Balsio (1919 - 1984).
Keturiasdešimt metų praėjo nuo tos lemtingos lapkričio trečiosios, kai netekome iškilaus lietuvių kompozitoriaus ir pedagogo Eduardo Balsio (1919 - 1984).
Nors ir liūdna – netektį galima išgyventi: tam padeda laikas ir supratimas, kad tarp gyvųjų ir mirusiųjų - tik trapi riba, santykis su jais nenutūksta ir jiems išėjus. Tik jis pasikeičia. Taip ir atsitiko su Faustu, brangiu kursioku, kuris mus paliko taip netikėtai 2020-ųjų lapkričio 3-iosios vidurnaktyje, o žinia apie jo mirtį pasklido sekantį rytą. Smogė ji stipriai.
Spalio 28-ąją įspūdingoje ir jaukioje Kauno Ąžuolyno bibliotekoje vyko seminaras intriguojančiu pavadinimu „Meno kirminas. Ar aš taip pat?“. Pagrindinė seminaro tema – natų kopijavimo (ne)legalumo problema, todėl Seminaras buvo orientuotas į muzikos ir meno mokyklų vadovus, mokytojus ir bibliotekininkus bei į pačius moksleivius, studentus, galbūt būsimuosius profesionalius muzikus ir mokytojus.
Muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė (g. 1954) - humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedros profesorė. Yra parengusi eilę monografijų. 1988 m. pelnė Kultūros fondo ir M. K. Čiurlionio draugijos premiją, 2015 m. įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija, o 2024 – Vytauto Landsbergio premija. Gražios sukakties proga jubiliatę kalbina kolegė Gražina Daunoravičienė.
Nuoširdžiai žaviuosi ištverme šešių vyrų, pasodintų aukštai ant medinės sienos su maišais ant galvų. Šie pasmerktieji nejudėdami tveria visą pirmąjį veiksmą. Tai – ir pirmasis Verdi tragedijos aktualizavimo pranešimas. Manding, turime terorizmo aukas. Toliau išvysime dar du sušiuolaikinimo simbolius, bet pirma kiek daugiau pravartu pasakyti apie pagrindinį scenografijos elementą – medinę sieną.
Lietuvos lenkų laidotuvių giedojimas Vilniaus krašte yra unikali tradicija, kuri Lenkijoje beveik išnyko. Dokumentinė apybraiža „Būk jam gailestingas“ skirta šiam reiškiniui pristatyti. Ją bus galima pamatyti lapkričio 1 dieną 9:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
LMTA absolventas Julianas Germanovičius 2024 metais baigė studijas prof. Aleksandros Žvirblytės fortepijono klasėje. Skaistė Rupšlaukytė kalbina neseniai F. Chopino gimtinėje koncertavusį jaunąjį muziką apie kasdienybę ir ateities planus.
Koncertas, kuriame sutelpa visas gyvenimas, visa širdis ir įgytos patirtys, – premjerą pasitinkant pokalbis su kompozitore Rūta Vitkauskaite ir smuikininke Dalia Kuznecovaite. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje spalio 29 d. 19 val. įvyko Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir dviejų muzikų: smuikininkės Dalios Kuznecovaitės ir violončelininko Nicolo Altstaedtʼo koncertas, kuriame – net trys premjeros. Akivaizdoje muzikos meno išsipildymo kalbamės su maestra Dalia Kuznecovaite ir kompozitore Rūta Vitkauskaite, kurios Koncerto smuikui ir orkestrui pasaulinė premjera įvyko tą vakarą. 27519
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro solistų koncertas „Tolimosios žemės ilgesys“ pradėjo naują, didelio publikos susidomėjimo sulaukusį kamerinių koncertų ciklą, kuriame pasirodo teatre reziduojančių muzikos kolektyvų nariai jiems kiek neįprastais kamerinės muzikos atlikėjų amplua. Žiūrovai koncerto klauso sėdėdami scenoje, tad mėgaujasi ne tik muzika, bet ir atidžiai stebi retai taip arti išvystamus muzikantus, susipažįsta su instrumentais ir jų išskirtiniu skambesiu.
Muzika, atverianti duris į jausmų pasaulį – taip lapkričio 16 d. vyksiantį koncertą „Istorijos“ apibūdina renginio organizatoriai. Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje drauge pasirodys tarptautinio pripažinimo sulaukę pianistas Vytis Šakūras ir styginių kvartetas „Mettis“. Vakaro programoje skambės Maxo Richterio ir Sveno Helbigo kompozicijos, lydimos unikalaus šviesų spektaklio.
Kostiumų dailininkė Jurgita Jankutė ruošiasi savo trečiajam (po baletų „Procesas“ ir „Pragiedrėjusi naktis“) pastatymui Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje: juo taps Giacomo Puccini vienaveiksmių operų triptikas „Skraistė. Sesuo Andželika. Džanis Skikis“.
Spalio 31-ąją Lietuvoje pirmą kartą koncertuos Ispanijos smuiko žvaigždė Leticia Moreno. Naujoje LVSO koncertų salėje su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ji atliks įspūdingąjį Jimmy Lópezo Koncertą smuikui ir orkestrui „Aurora“.
Antrąją vėlinių dieną Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas styginių kvartetas „Chordos“ kviečia į ramybės bei tylos atmosfera paženklintą avangardinės muzikos koncertą „Susikaupti“. Įstabiajame Bažnytinio paveldo muziejaus Lobyne skambėsiantys legendinių XX a. kompozitorių kūriniai – proga sugrįžti į savo vidinį pasaulį bei atrasti laiko amžinųjų vertybių apmąstymui.
„Nessun dorma“ (liet. „Niekas nemiega“) – pati žymiausia arija italų kompozitoriaus Giacomo Puccini operoje „Turandot“, kurią Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristato iki spalio pabaigos. Žymaus JAV režisieriaus Roberto Wilsono sukurto spektaklio estetika iš tiesų primena menišką kankinančios nemigos viziją. Bet nemiga – tai ir artistų, iki vėlumos dirbančių scenoje, profesinė liga.
Vilniuje vieši vienas garsiausių šiuolaikinių vokiečių kompozitorių ir dirigentų Enno Poppe, kuris Lietuvoje svečiuojasi pirmą kartą. Spalio 30 d. jis drauge su žinoma Berlyno naujosios muzikos grupe „ensemble mosaik“ atliks vieną originaliausių pastarojo dešimtmečio savo kūrinių – „Rundfunk“ („Radijas“). Valandą trunkanti kompozicija 9 sintezatoriams skabės Menų spaustuvėje.