Naujienos

Naglis Stancikas: pirštų spragtelėjimo nepakako

2024-10-11, Žaneta Skersytė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istoriją kuria ne tik menininkai. Kad teatre svarbus kiekvienos jo grandies indėlis, paliudija laikinai einančio KVMT vadovo pareigas Naglio Stanciko istorija. Penkerius metus būdamas KVMT vadovų komandos nariu jis kuravo naujojo KVMT pastato statybas, o šiuo metu kartu su teatro gerbėjais džiaugiasi puikiu rezultatu.

Maximilian‘o Hornung‘o pasirodymas su LNSO

2024-10-10, Tomas Bakučionis

Spalio 5-ąją Nacionalinės filharmonijos salė buvo sausakimša, tačiau ne tik dėl G. Mahlerio Penktosios. Vilniaus publika jau spėjo itin pamėgti prancūzų dirigentą Victorieną Vanoosteną, šįsyk stojusį prie Nacionalinio simfoninio orkestro dirigento pulto ir kuris nuo šių metų trims metams tapo pagrindiniu kviestiniu LNSO dirigentu. Kita publikos traukos priežastis buvo jaunesniosios kartos vokiečių violončelininkas Maximilianas Hornungas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą laimėjo Goda Giedraitytė

2024-10-08, Kultūros ministerijos inf.

Kultūros ministerijos organizuotą konkursą vadovauti Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui laimėjo nacionalinių ir europinių kultūros projektų prodiuserė, menotyrininkė, kultūros vadybininkė Goda Giedraitytė.

Klaipėdos padėka Laimai Vilimienei – teatro „Mūza“

2024-10-06, KVMT informacija

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui premjera pradedant naują sezoną naujuose teatro rūmuose, uostamiesčio Savivaldybė kartu su teatro rėmėja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ įteikė padėką buvusiai šio teatro vadovei Laimai Vilimienei.

Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera Klaipėdoje

2024-10-05, KVMT informacija. Martyno Aleksos nuotrauka

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė pirmąją premjerą naujuose rūmuose, kuri sutraukė didžiulį žiūrovų, atvykusių iš Lietuvos ir Baltijos valstybių, būrį. Šiuo metu naujausio ir moderniausio Europos teatro istorija prasidėjo nuo pirmojo Philipo Glasso operos „Kelionė“ pastatymo Lietuvoje, kuriuo grožėjosi ir daugybė žinomų žmonių, teatro profesionalų, meno kritikų.

Norite gerų rezultatų – leiskite vaikams klysti

2024-10-04, Gintaras GIMŽAUSKAS

Interviu metu žinoma smuikininkė, Indianos universiteto Jacobso muzikos mokyklos profesorė bei styginių akademijos direktorė Martha Zweig paklausė, ar lietuvių kalboje turime atitikmenį angliškai sąvokai „non-judgemental environment“ (liet. nesmerkianti, nevertinanti aplinka)? Netrukus ji paaiškino, kodėl tai svarbu ir kaip susiję su jaunųjų muzikantų ugdymu. 6294

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naują etapą pradeda nuo Philipo Glasso operos „Kelionė“

2024-10-04, Žaneta Skersytė

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato pirmąją premjerą naujuose rūmuose – pirmajame nepriklausomoje Lietuvoje pastatytame teatre. Šiuo metu naujausio ir moderniausio Europos teatro istorija prasidės nuo pirmojo Philipo Glasso operos „Kelionė“ pastatymo Lietuvoje, kurio premjeros įvyks jau spalio 4, 5, 6 dienomis. 38-as teatro sezonas žada ir daugiau kelionių į pamėgtus ar dar neatrastus spektaklius . Jums belieka planuoti savo laiką ir jomis mėgautis!

Didžiojoje muzikų šventėje paminėtos svarbios datos ir pagerbti talentingi šalies atlikėjai

2024-10-03, Jazmina PREIBYTĖ

Pirmąją spalio dieną Valdovų rūmuose įvykusioje „Didžiojoje muzikų šventėje“ vienu metu paminėti trys reikšmingi įvykiai: apdovanoti 2024 m. Lietuvos muzikų sąjungos įsteigto „Auksinio disko“ laureatai, skambiai atšvęsta Pasaulinė muzikos diena bei žurnalo „Muzikos barai“ 93-iasis gimtadienis.

Tarp 2024 m. „Auksinio disko“ laureatų – ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro primadona Rita Petrauskaitė

2024-10-02, Žaneta Skersytė

Spalio 1 dieną Valdovų rūmuose surengtos „Didžiosios muzikų šventės“ metu Lietuvos muzikų sąjunga apdovanojo 2024 m. „Auksinio disko“ laureatus, tarp kurių – ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistę Ritą Petrauskaitę.

Dirigentas Martynas Staškus: „Tylos seansai yra būtini“

2024-10-02, Elvina BAUŽAITĖ

Muzikos meno asmenybė, smalsus žmogus – maestro Martynas Staškus šiemet mini 55-ąjį gimtadienį, progos akivaizdoje verta pažvelgti atgalios – pasmalsauti, kas ir kodėl paliko giliausią pėdsaką, ryškiausiai menasi, iškyla prieš akis galbūt net nežinia kodėl; verta susimąstyti, kas ir kodėl iš būtojo laiko patirčių turėjo daugiausia įtakos individualybės formavimuisi, kiek visa to gyva ir gyvybinga dabartyje, kaip, kur ir kodėl, ko link veda žvelgiant ateitin... 31715

2 Komentarai

Iššūkiai Philipo Glasso operos „Kelionė“ atlikėjams

2024-09-30, Žaneta SKERSYTĖ

Naujausias ir moderniausias Europoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras publikai suteiks unikalią galimybę pasimėgauti vieno ryškiausių ir žymiausių šių laikų kompozitorių Philipo Glasso muzikos jėga ir grožiu. Spalio 4, 5, 6 d. pirmą kartą Lietuvoje bus pristatyta Ph. Glasso opera „Kelionė“. Klaipėdoje šią operą stato italų režisierė Chiara Osella ir choreografas bei režisierius Carlo Massari. Tai unikalus reginys, kurio negalima praleisti!

LVSO sezono pradžia su Gustavu Mahleriu

2024-09-30, Tomas Bakučionis

Po dvejų metų pertraukos 36-ąjį sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras rekonstruotoje ir vis dar naujumu kvepiančioje savo koncertų salėje pradėjo su G. Mahlerio „Prisikėlimo“ simfonija. 7304

Festivalių Lietuva (I)

2024-09-30, Audronė ŽIGAITYTĖ

Jau ne vieną dešimtį metų mūsuose tarsi grybai po lietaus dygsta vis nauji muzikos festivaliai. Ar renginių anonsuose žvalgysimės, ar patyrinėsime Lietuvos kultūros tarybos (LKT) finansavimo suvestines – visur vyraus festivaliai. Štai 2024 metais pasklaidžiusi vien tik „Muzikos“ dviejų etapų finansavimą suskaičiavau, kad iš sričiai skirtų 1 385 587 eurų 1 239 102 eurai skirti festivaliams (skaičiai gali būti apytiksliai, nes remtasi finansavimo duomenų lentelėmis). O kur dar „Tolygios kultūrinės raidos“ projektų finansavimas. Neabejoju, ir ten dominuoja festivaliai. Ir kiek dar LKT nefinansuotų festivalių vyksta!

Grigališkasis choralas, Juozas Naujalis ir dvasinis tiltas tarp Rėgensburgo, Kauno ir Marijampolės

2024-09-30, Skirmantė VALIULYTĖ

Kai prieš kelerius metus muzikologė Živilė Stonytė-Tamaševičienė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rankraštyne atrado pluoštą ligi tol muzikos istorikų neužfiksuotų kompozitoriaus Juozo Naujalio kūrinių, į šio lietuvių muzikos patriarcho kūrybą pažvelgta nauju žvilgsniu. Kompozitoriaus lobynas pasipildė dešimtimis nežinotų liturginės chorinės muzikos kūrinių: Didžiosios savaitės, Velykų, kitų liturginių laikotarpių ar švenčių responsorijais – procesijų giesmėmis, motetais. 12601

Netekome Lietuvos baleto šokėjos Leokadijos Aškelovičiūtės

2024-09-29, „Menų faktūros“ parengta informacija

Rugsėjo 29-ąją, netekome legendinės Lietuvos baleto šokėjos ir pedagogės – Leokadijos Aškelovičiūtės (1939-2024); profesionaliojoje scenoje solistė šoko nuo 1959 iki 1987 metų. Leokadijos Aškelovičiūtės laidotuves: Atsisveikinimas su L. Aškelovičiūte vyks Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22) antradienį (spalio 1 d.) 16–21 val. ir trečiadienį (spalio 2 d.) 9–14.30 val. Laidojama šeimos kapavietėje sostinės Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje.

Naujienos

Naujienų kategorijos