Nacionalinė vargonininkų asociacija lapkričio 27–28 dienomis kviečia į naujos kompaktinės plokštelės „Aukštaitijos katedrų vargonai. A. Šauklio vargonų dirbtuvės 30-mečiui“ pristatymo renginius Panevėžio ir Kaišiadorių katedrose.
Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, kai iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, o jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti karininkai, grįžę iš Rusijos. Lietuvoje pirmasis pėstininkų pulkas pradėtas steigti 1918 metų lapkričio pradžioje. Kitais metais pradėta formuoti artilerija, kavalerija, aviacija. Lietuvoje kariniai pučiamųjų orkestrai pradėjo kurtis kartu su kariniais daliniais.
Jau 29-erius metus skaičiuojantis, chorus iš viso pasaulio buriantis, Lietuvoje seniausias Tarptautinis sakralinės muzikos chorų festivalis „Cantate Domino“ šiais metais skaičiuoja savo tarptautiškumo dvidešimtmetį. Lygiai prieš dvidešimt metų, 2001-aisiais IX festivalį aplankė pirmasis choras iš užsienio – Rygos kamerinis choras „Salve“ (vadovas V. Kreslinš). Kaip prieš dvidešimt metų, taip ir šiemet festivalio programa bus sudaryta iš keturių teminių koncertų su kviestiniais svečiais iš Lietuvos, vyksiančių lapkričio 26–28 dienomis geriausiose Kauno koncertų salėse bei bažnyčiose.
2020 m. turėję įvykti Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio koncertai, skirti kompozitoriaus ir dailininko 145-osioms gimimo metinėms, dėl pandemijos sąlygoto karantino buvo nukelti į 2021-uosius metus. Lapkričio 13 dienos vakarą Valdovų rūmuose įvyko trečiasis festivalio koncertas, kuriame pasirodė du išskirtiniai menininkai - smuikininkas Andrejus Baranovas (Šveicarija) ir pianistas Darius Mažintas (Lietuva).
Atsisveikinimas su soliste Irena Jasiūnaite Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kamerinėje salėje Lapkričio 16 d., antradienį, 16–21 val. Lapkričio 17 d., trečiadienį, 9–11:15 val. Karstas išnešamas 17 d. 11:15 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Šią savaitę tarsi kiek stabtelėjęs COVID-19 leidžia neprarasti vilties, kad lapkričio 17–20 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre numatyti premjeriniai Giuseppe Verdi „Traviatos“ spektakliai įvyks. Naujasis pastatymas, parengtas profesionaliosios lietuvių operos šimtmečio sukakčiai, praėjusių metų gruodį dėl pandemijos taip ir nepasiekė scenos.
Eidama 97-uosius sekmadienį mirė garsi Lietuvos smuikininkė Kornelija Kalinauskaitė. Apie laidotuves pranešime vėliau, kai tik paaiškės laikas ir aplinkybės. Prisiminkime.
„Mano žiniomis, kažkur bažnyčios gale turėtų būti bent vienas profesionalus operos solistas. Ar yra tokių?“ – savo pasirodymo festivalyje SIELOS 2021 metu į publiką kreipėsi pianistė Audronė Juozauskaitė. Atsakymo nereikėjo ilgai laukti – iš suolo pakilo visiems gerai pažįstamas dainininkas Liudas Mikalauskas.
Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 75-ojo gimtadienio dieną, 2020-ųjų lapkričio 26-ąją, į mokyklą įžengė naujasis jos direktorius Dainius Numgaudis. Naująjį vadovą pasitiko postą paliekantis direktorius Romualdas Kondrotas. Kaip prisipažino pats D. Numgaudis, kolega jam dar kartą aprodė puikiai pažįstamą mokyklą ir paliko didžiausią krūvą raktų.
Mokyklos metai dažnai asocijuojasi su ankstyvais rudens rytais, kai iš namų reikėdavo išeiti su tamsa. Pirmadienis išaušdavo anksčiau nei norėdavau, o smuiko pamoka Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokyklos Neakivaizdinio skyriaus klasėje pas mokytoją Beatą Šmidtienę prasidėdavo aštuntą valandą ryto.
Ką mokyklai reiškia vadovas? Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklai vadovavusiųjų pavardės kalba darbais. Vienus vadovus prisimename tik tiek, kad jie buvo, su kitais siejasi reikšmingi darbai, sprendimai, iš lūpų į lūpas perduodamos istorijos.
„Esu italų teatro tradicijos sekėjas, siekiantis operoje skleisti estetinį grožį ir nuostabą“, – taip prisistato italų jaunosios kartos teatro režisierius Fabio Ceresa, netrukus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kviesiantis į Giuseppe’s Verdi operos „Traviata“ premjerą. 2016 m. pelnęs tarptautinį Metų operos režisieriaus apdovanojimą, savo spektaklius rodęs Italijos, Korėjos, Japonijos, Airijos, Vengrijos ir kitų šalių žiūrovams, F. Ceresa neabejotinai yra tarp perspektyviausių šių laikų operos spektaklių kūrėjų.
„Jeigu žmoguje, kol jis visai jaunas ir ypač plačiai atveria savo jautrią sielą grožiui, pažadinsime menininką, ugdysime jo gabumus ir suteiksime reikiamų žinių, visas jo tolesnis gyvenimas bus turtingesnis ir kilnesnis“, – yra sakęs pianistas ir pedagogas, buvęs mokyklos direktorius Dainius Trinkūnas.
1952 m. baletmeisterio Vytauto Grivicko, Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės vadovo ir baletmeisterio Michailo Moisejevo ir pedagogės Klavdijos Salnikovos-Moisejevos iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos buvo atidarytas Choreografijos skyrius, jo vadovu tapo baleto solistas Henrikas Kunavičius. 1963–2001 m. skyriui, vėliau reorganizuotam į Vilniaus baleto mokyklą, vadovavo Lili Navickytė-Ramanauskienė. 2001 m. baleto mokykla reformuota į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, jam vadovavo P. Skirmantas, J. Vymerytė, E. Smalakys, L. Puodžiukaitė-Lanauskienė, nuo 2016 metų – Eligijus Butkus.
Daugelio žinomiausių dabarties Lietuvos menininkų veiklos aprašuose galima pastebėti vieną tendencingą netikslumą: jie visi pradedami nuo studijų Lietuvos ar užsienio menų akademijose. O juk viskas prasidėjo, buvo nulemta daug anksčiau, ir paprastai – M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
