Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šią savaitę, rugsėjo 30–spalio 4 d., vyksta Europos kamerinės muzikos akademijos (European Chamber Music Academy – ECMA) meistriškumo kursai, kuriuose dalyvauja jauni ir ambicingi ansambliai iš septynių Europos šalių.
Aerokosmofonija ir kitos garsinės istorijos – tokia tematika šiemet pasitinka 29-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Vienu geriausių Europos festivaliu pripažintas renginys šiais metais stengsis derinti eksperimentinius koncertus su publikai gerai pažįstamais vardais – nuo menininko Žilvino Kempino iki elektroninės muzikos legendos Max Cooper.
Šiemet jau jubiliejinis dešimtasis festivalis klasikinės gitaros pasaulyje drąsiai pristatomas kaip vienas svarbiausių šiam instrumentui skirtų renginių ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Festivalio organizatoriai – Baltijos gitarų kvartetas – nuo pat pirmojo koncerto 2009 m. vasarą turėjo labai aiškią viziją: pristatyti geriausius nūdienos klasikinės gitaros atlikėjus. Ilgainiui festivalį, kuris pastaraisiais metais reziduoja Birštone, papildė ir įvairi edukacinė veikla, apimanti tarptautinį klasikinės gitaros konkursą, seminarus, kviestinių žvaigždžių meistriškumo pamokas, netgi gitaros parodas ir pažintis su instrumentų meistrais.
Apie šią problemą žino visi, o kalba tik vienetai – taip galima vertinti natų „piratavimo“ Lietuvoje klausimą. Daugumoje šalies muzikinių institucijų – nuo edukacinių iki koncertinių, natų kopijavimo praktika yra visiškai įprasta, net nesusimąstant, kad tai – autorinių teisių pažeidimas. Į tai dėmesį atkreipė VšĮ „Natų knygynas“, ėmęsis šviesti Lietuvos muzikų bendruomenę autorinių teisių klausimais. Jau kelerius metus knygyno atstovai keliauja po šalies muzikinio švietimo įstaigas, ne tik pasakodami apie autorines teises, bet ir siūlydami patogias alternatyvas įprastai natų kopijavimo praktikai pakeisti.
Palydėjome dar vienerius, jau ketvirtuosius Muzikuojančių šeimų festivalio „Gaidų pynė“ metus – rugsėjo 22 d., sekmadienį, Vilniuje nuotaikingai nuskambėjo Festivalio „Gaidų pynė'2019“ baigiamojo koncerto garsai. Kaip ir ankstesniais metais – Festivalis buvo turiningas ir gausus renginių, naujų įdomių pažinčių, gražaus bendravimo ir bendradarbiavimo.
Pagrindinės festivalio „Banchetto musicale ‘19“ temos – moterys – paskutinį projektą įkvėpė prieštaringai vertinama ryški Renesanso asmenybė Lukrecija Bordžija (Lucrezia Borgia). Ankstesniuose koncertuose pristatę moteris kaip personažes, kūrėjas, atlikėjas, dabar festivalio rengėjai kvies susipažinti su moterimi kaip mūza.
Spalį į sostinę grįžtantis tarptautinis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“ įrašys į savo istoriją mitais tapusių asmenybių vardus. Viena egzotiškiausių pažinčių klausytojų laukia spalio 19-ąją, kai į Rusų dramos teatro sceną žengs „Sun Ra Arkestra“ komanda iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vadovaujama vieno savičiausių pokario eros saksofonininkų Marshallo Alleno, neseniai atšventusio savo 95-metį. Būtent šia proga pavasarį kolektyvas pradėjo visus metus truksiančią „Sun Ra Arkestra“ europinę turnė, kuri taip pat skiriama kolektyvo įkvėpėjo ir ilgamečio vedlio Sun Ra „atvykimo į Žemės planetą“ 105-osioms metinėms.
Šiuo metu LR Kultūros ministerijos rengiamas Kultūros politikos pagrindų įstatymas suvienijo valstybines ir nevyriausybines kultūros organizacijas – rugsėjo 18 d. jos pasirašė LR Seimo Kultūros komitetui, LR Kultūros ministerijai ir Lietuvos Respublikos Prezidentui skirtą pareiškimą, kuriame vieningai išreiškia nepritarimą dabartiniam įstatymo projektui bei susirūpinimą dėl įstatymo rengimo procedūros, siūlo projektą tobulinti.
Vienas iš didžiausių praėjusios žiemos iššūkių mamytėms buvo gauti bilietų į LNOBT rengiamus koncertus kūdikiams „Muzika mažoms ausytėms“: jie susilaukė didžiulio anšlago. Spalio 2 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prasidės antrasis šių koncertų ciklas, tad rūpestingiems tėveliams pats laikas suklusti...
Spaudos konferencijoje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, kartu su žymiais operos solistais Lauryna Bendžiūnaite, Ieva Prudnikovaite, Rafailu Karpiu ir Liudu Mikalausku pristatė orkestro 31-ąjį koncertų sezoną. Spaudos konferencija šįsyk buvo surengta Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro nuotraukomis papuoštame Vilniaus viešojo transporto troleibuse, kuris vilniečius ir miesto svečius vežios iki pat gruodžio. Tuo tarpu keliauti po muzikos pasaulį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šį sezoną kvies Vilniaus kongresų rūmuose.
UŽBURTIEJI - taip po programos ,,Pašauktasis. Dedikacija Vincui Kudirkai" visų dalyvių - Biržų ,,SAULĖS" gimnazijos moksleiviai, direktorius, mokytojai ir aktorė - vidinę būseną įvardijo direktorius Dainius Korsakas. Kas gi kitas, jei ne Vinco Kudirkos asmenybė galėtų taip stipriai užburti - atverti, priversti suklusti, permąstyti, įsigilinti į save patį, į savo santykį su Tėvyne.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tapo Europos operos teatrus vienijančios asociacijos „Opera Europa“ nariu. Simboliška, kad tai įvyko jubiliejinio sezono išvakarėse: pirmą kartą opera Klaipėdoje nuskambėjo prieš 200 metų.
Švęsdamas 100-ąjį sezoną, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atsigręžia į daugelyje pasaulio teatrų gyvuojančią susitikimų prieš spektaklius tradiciją. Nuo šiol žiūrovai, atvykę į teatrą ankstėliau, turės galimybę dalyvauti „Pokalbiuose prieš uvertiūrą“: aptarti scenoje laukiantį vaidinimą su muzikologais, operos kritikais, atlikėjais arba autoriais.
Šį savaitgalį Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantai sezono pradžią skelbė ir Latvijoje – tiesa, prisijungdami prie savo kolegų – Liepojos simfoninio orkestro šventės. Jungtinis 130 muzikantų kolektyvas Liepojos Didžiojo gintaro koncertų salėje atliko Gustavo Mahlerio Antrąją simfoniją. Pastaraisiais metais suintensyvėjęs šių dviejų orkestrų bendradarbiavimas nestebina – juk abiem orkestrams vadovauja maestro Gintaras Rinkevičius.
Jeronimas Milius pagaliau pasimatavo žalčio odą – debiutavo pagrindiniame miuziklo „Eglė žalčių karalienė“ vaidmenyje. Rokiškio miesto šventėje miuziklas pirmą kartą jo istorijoje buvo parodytas po atviru dangumi.