Nuo Rėzos iki Chopino ir Griego: lietuvių dainų kelionė į XIX amžiaus Europos muziką

Ar galėjo lietuvių liaudies dainos tapti profesionaliosios Europos muzikos dalimi gerokai anksčiau nei Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ar Juozas Gruodis?

Vargonininko ir klavesinininko Vilimo Norkūno tyrimai atveria mažai žinomą Lietuvos muzikos istorijos puslapį. Liudviko Rėzos publikuoti lietuvių liaudies dainų tekstai ir jo paties poezija XIX amžiuje keliavo per kalbas, šalis ir kultūras, įgydami naują gyvenimą profesionaliojoje muzikoje. Jų pėdsakų randama Wilhelmo Jenseno, Alexandro Winterbergerio, Fryderyko Chopino ir Edvardo Griego kūryboje.

Viena ankstyviausių istorijos gijų veda į Karaliaučių. Rėzos kursiokas ir kambariokas Wilhelmas Jensenas jo poezijai kūrė muziką, o jiedu drauge leido kūrinius balsui ir fortepijonui. Bonos bibliotekoje Vilimas Norkūnas aptiko ir iki šiol laikytą neišlikusiu maršą, skirtą pergalei Leipcige atminti.

Dar viena netikėta grandis – Franzo Liszto mokinio Alexandro Winterbergerio rinkinys „Dainos – Litauische Volkslieder für zwei Frauenstimmen mit Begleitung des Pianoforte“. Jame panaudoti lietuvių liaudies dainų tekstai, kurių dalis per Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno leidinį siekia Rėzos 1825 m. dainyną. Rėzos vertimų ritmika tokia tiksli, kad Winterbergerio dainas galima atlikti ne tik vokiškai, bet ir lietuviškai.

Lietuvoje šis dainų rinkinys bus atliekamas pirmą kartą – ir pirmą kartą skambės lietuviškai. Programoje – „Augo darže kleveliai“, „Per kiemelį eidama“, „Teka upužėly čystas vandenėlis“, „Nepūsk, nepūsk, vėjeli“, „Miego noriu, saldaus miego“.

„Ar galite įsivaizduoti dailią šubertišką muziką lietuvių liaudies dainų tekstais? Kol jos neišgirdau akimis, o vėliau – ausimis, negalėjau patikėti!“ – sako Vilimas Norkūnas.

Programoje skambės ir Fryderyko Chopino „Lietuviška daina“, kurią Vilimo Norkūno tyrimai susieja su Rėzos publikuota lietuvių liaudies daina „Motė ir dukrytė“. Lietuviškoji kūrinio versija sugrąžina dainą prie jos galimų ištakų.

Dar vienas atradimas – Edvardo Griego „Sirata“, paremta lietuvių liaudies dainos apie našlaitėlę tekstu, patekusiu ir į Rėzos publikuotą dainų paveldą.

Taigi tai ne vien pasakojimas apie Rėzą – folkloro rinkėją ir lietuviškos kultūros puoselėtoją. Koncertinė programa atskleidžia Rėzos publikuotų dainų „antrąjį gyvenimą“ Europos muzikoje. Beveik visi vokiškai išleisti programos kūriniai skambės lietuviškai; lietuvių liaudies dainoms naudojami Rėzos ir Nesselmanno leidimų tekstai, o originalią Rėzos poeziją eiliuotai išvertė Antanas A. Jonynas.

Šiandien, rugsėjo 18 d. 18 val., programa pirmą kartą skambės Vilniuje, Senajame arsenale. Likus valandai iki koncerto – Vilimo Norkūno įvadinė paskaita „Liudviko Rėzos palikimas XIX a. muzikoje – nauji atradimai“.

Toliau „Liudviko Rėzos pėdomis“ keliaus po Lietuvą:

Rugsėjo 19 d. 16 val. – Panemunės pilis
Rugsėjo 26 d. 18 val. – Liudviko Rėzos kultūros centras, Juodkrantė
Spalio 8 d. 18.30 val. – Rumšiškių kultūros centras
Spalio 15 d. 18 val. – Kauno Ąžuolyno biblioteka, Žvaigždžių salė
Spalio 16 d. 18 val. – Šilutės kultūros centras

Prieš kiekvieną koncertą, likus valandai, – Vilimo Norkūno įvadinė paskaita.

Koncertinio turo „Liudviko Rėzos pėdomis“ organizatorius – VšĮ „Commovendo“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Rėmėjas – Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, partneris – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, informacinis partneris – LRT.

Susiję nariai

Vilimas Norkūnas

Choro dirigentas, vargonininkas, klavesinistas

Giedrius Prunskus

Dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros lektorius, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokytojas