LNOBT baleto artistams – fizinio pasirengimo tyrimai
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės artistams pirmą kartą atlikti išsamūs fizinio pasirengimo tyrimai. Jais siekiama įvertinti individualias šokėjų fizines galimybes, padėti išvengti traumų ir sudaryti sąlygas siekti aukščiausio meninio meistriškumo. Tyrimus numatoma kartoti ir šį sezoną.
Šiuolaikiniame profesionaliajame balete artistams keliami itin aukšti reikalavimai. Jiems tenka nuolat pereiti nuo klasikinio repertuaro prie šiuolaikinio, prisitaikyti prie skirtingų choreografinių stilių ir fizinių krūvių. Todėl LNOBT baleto trupė siekia ne tik aukštų meninių rezultatų, bet ir sudaryti sąlygas artistams tinkamai pasirengti intensyviam darbui.
LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina pasakoja, kad sveikatos priežiūros ir sporto mokslo integravimo srityje jau nemažai pasiekusios tokios trupės kaip Londono Karališkasis baletas, Australijos baletas ir Nyderlandų nacionalinis baletas.
„Tarp baleto profesionalų vyksta vis aktyvesni žinių ir patirties mainai. Pernai organizavome baleto simpoziumą, kuriame savo patirtimi dalijosi iš Londono atvykęs Karališkojo baleto trupės fizioterapeutas Shane’as Kelly. Vienas svarbiausių jo akcentuotų dalykų – tokios sistemos sukūrimas yra ilgas procesas. Tačiau galime mokytis iš tarptautinės patirties, stebėti, kas pasiteisina, kokios atsiranda naujos tendencijos ir metodikos.
Vis dėlto baletas pirmiausia yra menas. Todėl man buvo svarbu ne kopijuoti užsienyje taikomą sistemą, o rasti specialistus, gebančius sporto mokslo principus pritaikyti mūsų profesijos reikalavimams ir individualiems artistų poreikiams. Testavimą ir fizinio pasirengimo vertinimą atliekame bendradarbiaudami su „Jusis Training“ specialistų komanda, kurios darbo metodai grindžiami šiuolaikiniu sporto mokslu ir aukšto meistriškumo, įskaitant olimpinį lygį, sportininkų rengimo patirtimi“, – pasakoja J. Dronina.
Lengvosios atletikos treneris, sporto klubo „Jusis Training“ įkūrėjas ir vadovas Mantas Jusis pabrėžia, kad fizinių gebėjimų tyrimai nėra vien skaičiai lentelėse. Tai individualus kūno būklės įvertinimas, padedantis suprasti, kokias savybes artistui reikėtų stiprinti.
„Testavimas leidžia pamatyti ne tik stipriąsias puses, bet ir galimas rizikas. Vienam šokėjui reikia daugiau jėgos, kitam – sausgyslių standumo, trečiam – stabilumo, ketvirtam – geresnio atsigavimo po fizinio krūvio. Išoriškai panašūs artistai gali turėti visiškai skirtingų fizinio pasirengimo poreikių.
Dažnai sakau, kad kūnas nemeluoja. Dalis traumų neatsiranda be išankstinių požymių. Apie galimą riziką gali įspėti judesių asimetrija, netaisyklingas nusileidimas po šuolio, sumažėjęs stabilumas, nuolatinis nuovargis ar skausmas. Žinoma, visų traumų numatyti neįmanoma, tačiau daugelį rizikos veiksnių galima pastebėti anksčiau ir laiku imtis veiksmų.
Šokėjo kūnas – tarsi brangus instrumentas. Jį galima intensyviai naudoti, tačiau būtina prižiūrėti. Yra buvę atvejų, kai rekomendavome artistui kuriam laikui sustoti, nors jam tai buvo labai sunku. Praleisti kelias savaites ir kelis spektaklius skaudu, bet geriau negu vėliau dėl rimtesnės traumos negalėti šokti kelis mėnesius. Man geriausia trauma yra ta, kurios pavyksta išvengti. Tam ir reikalingas testavimas“, – aiškina M. Jusis.
Jurgita Dronina pabrėžia, kad fizinių gebėjimų tyrimai nėra skirti artistams lyginti ar jų reitingams sudaryti. Testavimo rezultatai netampa nei meninio vertinimo, nei vaidmenų skyrimo kriterijumi. Meniniai sprendimai priimami vertinant šokėjo darbą baleto pamokose, repeticijose ir scenoje.
„Išsamūs tyrimų rezultatai pirmiausia skirti pačiam artistui ir su jo fiziniu pasirengimu dirbantiems specialistams. Kiekvienas šokėjas juos gauna individualiai, kartu su paaiškinimu, kokios jo stipriosios pusės ir ką reikėtų tobulinti.
Remdamasi šiais duomenimis, „Jusis Training“ komanda gali parengti individualias treniruočių programas, o artistai – kryptingai dirbti su treneriais. Jei kelių šokėjų poreikiai panašūs, galima organizuoti ir nedidelių grupių treniruotes. Taigi artistas gauna ne tik informaciją apie savo fizinę būklę, bet ir konkrečias priemones jai gerinti.
Testavimą planuojame kartoti ir šį sezoną. Tai ilgas ir sudėtingas, tačiau vertingas procesas. Pakartotiniai tyrimai leis artistams objektyviai įvertinti pažangą – pamatyti, kurios fizinės savybės sustiprėjo, kas pagerėjo ir ką dar reikia tobulinti. Tai svarbu ir psichologiškai, nes žmogus gali aiškiai suvokti savo darbo rezultatus.
Baleto artistas yra ir atletas, ir menininkas. Jei kūnas nepasirengęs atlikti to, ko reikalauja choreografija, šokėjas negali iki galo atskleisti savo meninių galimybių. Aukščiausias meistriškumo lygis pasiekiamas tada, kai technika ir fizinis pasirengimas artisto nebevaržo, o suteikia laisvę judesiu perteikti emociją, papasakoti istoriją ir įgyvendinti choreografo sumanymą“, – teigia J. Dronina.