XV BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJA: Vieta, kur gimsta idėjos
Tikroji Birštono vasaros menų akademijos vertė matuojama ne koncertais ar dalyvių skaičiumi, o idėjomis, kurios čia gimė ir vėliau tęsė savo gyvenimą.
Vieta, kur gimsta idėjos
Kartais vienas pokalbis pakeičia ne tik vieną projektą, bet ir visą kūrybinį kelią.
2011 metais susitikimas su Birštono mere Nijole Dirginčiene atvėrė duris idėjai, kuri anuomet atrodė gana drąsi – sukurti vasaros akademiją, kurioje svarbiausia būtų ne konkursinė kova, ne laureatų medžioklė ar diplomų dalybos, o kūryba. Tuo metu Lietuvoje vasaros meistriškumo kursų dar nebuvo daug, tačiau dauguma jų rėmėsi tradiciniu modeliu – pamokos, koncertas, konkursas. Birštone buvo pasirinktas visai kitas kelias.
Čia jaunieji muzikai buvo kviečiami ne rungtis, o ieškoti. Kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio pedagogais jie gilinosi į interpretacijos paslaptis, mokėsi sceninės kalbos, judesio, Aleksanderio technikos, klausėsi paskaitų apie dramaturgiją, muzikos terapiją, vadybą, kultūros komunikaciją. Muzika čia buvo suvokiama ne kaip technikos demonstravimas, bet kaip visapusiškas kūrybinis procesas.
Ši kūrybinė laisvė netrukus davė vaisių. 2014 metais Birštone gimė instrumentinio teatro idėja, virtusi šešiais sceniniais spektakliais. Dar po metų čia buvo sukurta garso ir vaizdo instaliacija „Traviata 95“, skirta artėjančiam Lietuvos operos šimtmečiui. Tuo metu dar niekas nevartojo sąvokos „medijų opera“, tačiau būtent šis darbas tapo pirmuoju žingsniu kuriant naują teatro sampratą, šiandien plėtojamą Lietuvos muzikų sąjungos Muzikos svetainėje Vilniuje.
Per penkiolika metų Birštono vasaros menų akademija tapo ne vien edukaciniu forumu. Ji virto kūrybine laboratorija, kurioje gimė idėjos, peržengusios vienos savaitės stovyklos ribas ir įsiliejusios į platesnį Lietuvos muzikinį gyvenimą. Čia užsimezgusios pažintys virto profesinėmis partnerystėmis, ne vienas akademijos dalyvis vėliau tapo Lietuvos muzikų sąjungos nariu, o Birštone išbandyti sumanymai šiandien tęsiami naujuose projektuose.
Tai buvo tik pirmoji daugelio idėjų pradžia. Pokalbiai su Birštono mere Nijole Dirginčiene skatino galvoti ne tik apie jaunųjų atlikėjų ugdymą, bet ir apie tai, kaip muzika gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Taip gimė iki šiol brandinama Senjorų muzikų namų su Menų inovacijos centru koncepcija – modelis, kuriame profesionali kūrybinė veikla, kartų bendrystė ir rūpinimasis žmogaus fiziniu bei dvasiniu gerbūviu sudarytų vieną visumą. Nors ši idėja dar laukia įgyvendinimo, ji liudija tą pačią Birštone užgimusią nuostatą – ieškoti naujų sprendimų ten, kur jų labiausiai reikia.
Penkioliktosios Birštono vasaros menų akademijos programa kuklesnė nei ankstesniais metais, tačiau nepakitusi svarbiausia akademijos vertybė – gyvas mokytojo ir mokinio dialogas. Šių metų dalyvius konsultuos profesorė Asta Krikščiūnaitė ir pianistas Paulius Anderssonas. Kaip ir pirmaisiais akademijos metais, svarbiausias tikslas išlieka tas pats – padėti jaunam muzikui atrasti savitą kelią į muziką.
Scena, kurioje susitinka kartos
Birštono vasaros menų akademijoje koncertai niekada nebuvo tik vakarinė programa. Jie tapdavo natūralia dienos darbų tąsa. Po individualių pamokų, meistriškumo kursų ir diskusijų scenoje gimdavo naujos interpretacijos, o klausytojai tapdavo ne vien jų liudininkais, bet ir kūrybinio proceso dalyviais.
Būtent todėl festivalis „Birštono vasaros muzika“ nėra savarankiškas renginių ciklas. Jis yra akademijos tęsinys. Dieną gimstančios interpretacijos ir kūrybiniai sumanymai vakare atgyja scenoje, o publika gali stebėti ne galutinį rezultatą, bet patį kūrybos procesą. Greta pripažintų atlikėjų čia visada koncertavo ir akademijos dalyviai. Jaunasis muzikas nelaukdavo, kol „užaugs“ didžiajai scenai – jis nuo pirmųjų dienų tapdavo jos dalimi.
Ši tradicija suformavo savitą Birštono bendruomenę. Per penkiolika metų čia užsimezgė ne viena draugystė, gimė kūrybiniai ansambliai, o nemaža dalis buvusių akademijos dalyvių šiandien patys koncertuoja, dėsto aukštosiose mokyklose, ugdo jaunąją kartą ir aktyviai dalyvauja Lietuvos muzikų sąjungos veikloje.
Šių metų festivalio programa tęsia tą pačią idėją. Ją pradės koncertas „Operos lobynai“, kviesiantis pažvelgti į baroko ir romantinės operos pasaulį. Antrąjį vakarą scenoje susitiks akademijos pedagogas Paulius Anderssonas ir jo mokinė Elinga Stigaitė – gyvas mokytojo ir mokinio dialogo pavyzdys. Toliau skambės kamerinės muzikos vakaras „Meilės keliai“, kuriame muzikuos Asta Krikščiūnaitė ir Audronė Kisieliūtė, pianistės Šviesės Čepliauskaitės rečitalis „Atodūsiai ir aistros“, jaunųjų atlikėjų programa „Garsų spalvos“, o festivalį užbaigs fortepijono vakarai „Čiurlionio keliu“ ir „Baltijos aidai“, atveriantys Lietuvos ir Baltijos šalių muzikos pasaulį. Kiekvieną vakarą pradės akademijos dalyvių pasirodymai, dar labiau sustiprinantys ryšį tarp skirtingų kartų.
Iš pirmo žvilgsnio šie koncertai labai skirtingi. Tačiau juos jungia bendra mintis. Birštone muzika nėra perduodama vien iš natų ar vadovėlių. Ji perduodama iš žmogaus žmogui – iš pedagogo mokiniui, iš scenos meistro jaunajai kartai, iš patyrusio atlikėjo pradedančiajam. Todėl festivalis pasakoja ne tik apie muziką. Jis pasakoja apie jos tęstinumą.
Galbūt todėl Birštono vasaros menų akademijos negalima vertinti vien pagal kiekvienų metų programą ar dalyvių skaičių. Tikroji jos vertė matuojama idėjomis, kurios čia gimė ir vėliau tęsė savo gyvenimą kitose erdvėse, kitais pavidalais ir naujose iniciatyvose. Vienos jų jau tapo Lietuvos muzikinio gyvenimo dalimi, kitos dar laukia savo laiko. Tačiau visų jų pradžia buvo ta pati – tikėjimas, kad muzika gali būti ne tik profesija ar scena, bet ir būdas kurti bendruomenę.
Šiemet Birštone prasidės jau penkioliktoji šios istorijos vasara. Kaip ir anuomet, 2011-aisiais, ji prasidės nuo žmonių susitikimo. O visa kita – naujos interpretacijos, nauji atradimai ir galbūt dar viena idėja, kuri po daugelio metų pakeis Lietuvos muzikinį gyvenimą.