„Vilnius Jazz“ – džiazo dialogai su kinu, filosofija ir fotografija

39-asis tarptautinis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“ tradiciškai prasidėjo dokumentinių filmų peržiūromis „Skalvijos“ kino centre. Šiemet festivalio programa neapsiriboja koncertais – džiazo istoriją, jo sąsajas su politika, kultūra ir visuomenės gyvenimu atskleidžia kino seansai, paskaitos bei fotografijų paroda.

Spalio 12 d. parodytas belgų multimedijos menininko ir kino režisieriaus Johano Grimonprezo dokumentinis filmas „Perversmo garso takelis“ („Soundtrack to a Coup d’État“), 2025 m. nominuotas „Oskarui“. Filmo veiksmas nukelia į XX a. septintojo dešimtmečio Kongą, kur politinių perversmų ir Šaltojo karo įtampos fone džiazas tampa ne tik muzikine, bet ir politine jėga.

Archyviniai kadrai ir intensyvus džiazo garso takelis atskleidžia sudėtingus kultūros bei geopolitikos ryšius. Filme pasakojama, kaip JAV džiazo žvaigždės Louisas Armstrongas, Nina Simone, Duke’as Ellingtonas ir Dizzy Gillespie buvo įtraukti į Šaltojo karo kultūrinės diplomatijos procesus, ne visuomet žinodami apie politinius tikslus, kuriems pasitarnavo jų koncertai. Muzika, simbolizavusi laisvę ir kūrybinę nepriklausomybę, atsidūrė greta slaptų politinių operacijų ir kovos dėl įtakos Afrikoje.

Spalio 13 d. „Skalvijoje“ pristatytas britų režisieriaus Oliverio Murray dokumentinis filmas „Ronnie: Ronnie Scottas ir jo pasaulinio garso džiazo klubas“. Jame pasakojama apie legendinį Londono džiazo klubą, daugiau kaip šešis dešimtmečius telkiantį garsiausius pasaulio džiazo muzikantus. Archyviniai įrašai, koncertų fragmentai ir muzikos pasaulio asmenybių prisiminimai atskleidžia klubo vaidmenį plėtojant transatlantinius muzikinius ryšius ir suteikiant sceną juodaodžiams atlikėjams.

Spalio 15 d. MO muziejuje prasidės festivalio paskaitų ciklas „Vilnius Jazz Music Talks“. Pirmasis jo svečias – Portugalijos muzikos prodiuseris, festivalių kuratorius ir šiuolaikinio džiazo leidyklos „Clean Feed Records“ įkūrėjas Pedro Costa. Paskaitoje „Clean Feed“: kreiva, bet stipru, 2001–2026“ jis pristatys leidyklos istoriją ir jos vaidmenį tarptautinėje improvizacinės muzikos scenoje.

Portugalijos laisvojo džiazo ir improvizacinės muzikos plėtrai „Clean Feed Records“ turėjo didelės reikšmės. Pedro Costa sukūrė leidybos modelį, leidžiantį muzikantams įgyvendinti eksperimentinius sumanymus, nebūtinai orientuojantis į komercinę sėkmę. Šiandien leidyklos kataloge – daugiau kaip 700 albumų, dokumentuojančių įvairių šalių improvizacinės muzikos kūrėjų veiklą. Tarptautiniai džiazo kritikai ne kartą yra įvertinę „Clean Feed“ kaip vieną reikšmingiausių šios krypties leidyklų.

Spalio 16 d. filosofas Kasparas Pocius skaitys paskaitą „Beieškant Juodosios Atlantidos: džiazas, Afrika ir dekolonizacijos procesas“. Joje bus nagrinėjami džiazo ir politinės galios santykiai, Afrikos kultūrinio paveldo reikšmė bei dekolonizacijos procesų atgarsiai šiuolaikinėje muzikoje.

Remdamasis įvairių žemynų filosofų, kultūros teoretikų ir muzikantų mintimis, lektorius aptars, kaip buvusios kolonijinės galios struktūros keičiasi šiandieniniame pasaulyje ir kaip į šiuos pokyčius reaguoja menininkai. Džiazas čia suvokiamas ne vien kaip muzikos žanras, bet ir kaip kultūrinės saviraiškos bei visuomeninių permainų dalis.

Spalio 17 d. MO muziejuje viešės Mozambiko perkusininkas, kompozitorius, muzikos prodiuseris, instrumentų kūrėjas ir kultūros tyrinėtojas Matchume Zango. Paskaitoje „Mozambiko bendruomenės garsai ir socialinė sąveika“ jis pasakos apie tradicinių Afrikos bendruomenių muzikinį gyvenimą, jo ryšį su socialiniais papročiais ir kintančios aplinkos poveikį kultūriniam paveldui.

Menininkas taip pat pristatys timbilą – tradicinį Mozambiko čopių tautos ksilofonų šeimos instrumentą. Jo skambesys ir atlikimo tradicija glaudžiai susiję su bendruomeniniu muzikavimu, sudėtingomis ritminėmis struktūromis ir iš kartos į kartą perduodamomis muzikos žiniomis. Matchume Zango apie šias tradicijas kalbės ir remdamasis savo kūrybiniu projektu, spalio 16 d. pristatomu „Vilnius Jazz“ scenoje.

Nuo spalio 14 d. festivalio koncertus priimančiame Vilniaus senajame teatre eksponuojama fotografo Sigito Kondrato paroda „Vizualinės improvizacijos“. Ilgametis džiazo klausytojas fotografijos priemonėmis mėgina perteikti muzikos judėjimą, ritmą ir improvizacijos spontaniškumą.

Paroda neapsiriboja vien vaizdais. Prie fotografijų pateikti QR kodai leidžia išgirsti su jomis susietą garsinę medžiagą. Taip žiūrovas gali ne tik stebėti fotografijose užfiksuotas akimirkas, bet ir susieti jas su muzikiniu skambesiu.

39-ojo „Vilnius Jazz“ programa primena, kad džiazo istorija neatsiejama nuo platesnių kultūros ir visuomenės procesų. Nuo Šaltojo karo kultūrinės diplomatijos ir Londono džiazo klubų istorijos iki Portugalijos improvizacinės muzikos leidybos, Afrikos tradicijų ir šiuolaikinės fotografijos – visose šiose srityse muzika tampa ne tik meninės raiškos, bet ir istorinio bei visuomeninio dialogo dalimi.

Festivalio koncertai Vilniaus senajame teatre vyksta spalio 14–19 d. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Bilietus platina „Bilietai.lt“, daugiau informacijos – www.vilniusjazz.lt.

Nuotraukoje: afrikietis M. Zango pristatys savo projektą ir scenoje, ir paskaitoje. Rengėjų nuotr.