Muzikos fiesta Anatolijaus Šenderovo 70-mečiui

Anatolijaus Šenderovo muzika – darni, įtraukianti, daug išsakanti, klausytoją padaranti aktyviu muzikinio veiksmo dalyviu. Maestro Modestas Pitrėnas teigia: „Man Anatolijus Šenderovas – didis kompozitorius. Nuo M. K. Čiurlionio per Eduardą Balsį jis priklauso žymiausių kūrėjų plejadai. Jis kuria ne kompiuteriui, bet žmogaus sielai, ją sujaudina. Muzika yra vibracijų menas. A. Šenderovo muzikoje vibracijų – visa paletė.“

Šių metų spalio 10 dieną Nacionalinėje filharmonijoje tvyrojo šventinė dvasia: vyko simfoninės muzikos koncertas, skirtas kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno bei Europos kompozitoriaus premijų laureato Anatolijaus Šenderovo gyvenimo ir kūrybinės veiklos sukakčiai. Kompozitoriaus kūrinius atliko solistai Davidas Geringas (violončelė), Geiras Draugsvollas (bajanas), choras „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas), Indrė Baikštytė (fortepijonas) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas Modestas Pitrėnas). Vakarą vedė muzikologas Darius Užkuraitis.

Anatolijaus Šenderovo kūryba, kuriai būdingas gausus šiuolaikinių išraiškos priemonių arsenalas, ekspresyvus dramaturginis vyksmas, svarbų vaidmenį atliekantys sakraliniai tekstai bei ryškios, įsimenančios tautinio charakterio temos, plačiai skamba Lietuvoje ir pasaulyje. Dalyvavimas 70 tarptautinių festivalių, autoriniai koncertai (Lietuvoje, Izraelyje, Vokietijoje, Kanadoje, Anglijoje) – tai dalis jo svarbios veiklos, už kurią buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996) ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2006), kitais reikšmingais apdovanojimais.

70-mečio progą jubiliatą pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė (jų vardu buvo įteiktos gėlių puokštės), kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė aukščiausią ministerijos apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Kompozitorių pasveikino ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Padėkos kalboje, kuri nestokojo sąmojo, A. Šenderovas sakė: „Aš savo žvaigždę – muziką – nešu jau 56 metus... Tikėjau ir tikiu, kad muzika žmogui turi ypatingą poveikį, gali sukelti ir pozityvius, ir agresyvius jausmus. Nelabai tikiu, kad muzika gali pakeisti pasaulį – jis būtų jau seniai kitoks, harmoningas, bet manau, kad kol muzika skamba, ji šiek tiek keičia žmogų. Jis pasineria į kitą dimensiją ir tampa nors kiek kitoks“.

Su tą vakarą pasirodžiusiais atlikėjais A. Šenderovą sieja ilgametė ir šilta kūrybinė draugystė. Pirmiausia skambėjo „Concerto in Do“ violončelei ir orkestrui, sukurtas 2002 metais ir dedikuotas Davidui Geringui. Tais pačiais metais koncertas su dideliu pasisekimu buvo atliktas Berlyno „Konzerthaus“ (griežė D. Geringas ir Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninis orkestras). Už šį festivalio „European Music Summer“ užsakymu sukurtą ir vėliau Anglijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Italijoje, Australijoje ir kitose šalyse atliktą koncertą autorius vienintelis iš Lietuvos muzikų buvo apdovanotas prestižine Europos kompozitoriaus premija.

Dramatiško turinio kompozicijoje naratyvinio pobūdžio partiją maestro D. Geringas perteikė su didele jėga ir įtaiga; žavėjo skambūs, pilni tonai, derminis vientisumas, dur-moll kaita (žaidimas Do tonaciniu centru, taip pat ir vardo Dovydas simboliu). Kūrinyje varpai, mušamieji ir variniai pučiamieji, vientisą koloritą tolydžio perskrosdami pranašiškais žaibais, artina pabaigą, tonacinis centras prasmingai išsiskleidžia.

Lietuvoje gimęs pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas ir pedagogas Davidas Geringas – 1970 metų P. Čaikovskio konkurso I premijos laureatas, Maskvos, Pekino konservatorijų garbės profesorius bei LMTA garbės daktaras, kaip solistas koncertuojantis su žymiausiais orkestrais ir dirigentais, įrašęs per 100 kompaktinių plokštelių, išugdęs plejadą garsių mokinių ir pelnęs daugybę prestižinių apdovanojimų, tarp jų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiaus ordiną ir Lietuvos nacionalinę premiją. Nors labai užsiėmęs, jis visada randa laiko lietuviškai muzikai, taip pat ir A. Šenderovo kūrybai, svariai prisideda prie jos populiarinimo ir įvertinimo šalyje ir užsienyje.

Koncertą bajanui ir orkestrui „...ad astra“ (2007) pirmą kartą Lietuvoje atliko vienas žymiausių pasaulio bajanininkų norvegas Geiras Draugsvollas, kuriam šis kūrinys dedikuotas ir kuris jį pirmą kartą atliko 2008 metais Olandijoje. Šiais metais kūrinys skambėjo ir Sarajeve, Bosnijoje (griežė bajanininkė Belma Šarančić Nahodović ir Sarajevo filharmonijos simfoninis orkestras, dirigavo Emiras Mejrevičius).

Į žvaigždes, kaip nurodo pavadinimas, muzika kilo per paukščių klegesį primenančius solisto ir orkestro dialogus aukštuose registruose, dramatinius išsiveržimus. Bajano partiją, sudėtingą ir meniškai, ir techniškai, kurioje panaudota daug įdomių štrichų ir išraiškos priemonių (dumplinis tremolo, netemperuotas glissando ir kt.), virtuozas griežė jautriai ir prasmingai. Ilgi, mistiški, paslaptingi tęsiamų tonų epizodai, grėsmingi disonansai orkestre veda į trumpą solisto kadenciją ir baigiamąją greito tempo koncerto dalį (dalys neatskirtos). Intriguojančią, poliritmišką ir šaižių sąskambių tirštą muziką Geiras Draugsvollas ir dirigentas M. Pitrėnas perteikė teatrališkai, įspūdingai ir puikiai atskleisdami branduolinį minties užtaisą.

Pasak profesoriaus akordeonininko Eduardo Gabnio, retai pavyksta pasiekti tokį gerą bajano ir orkestro dinaminį santykį. Bajano galimybės diapazono atžvilgiu yra kur kas didesnės nei akordeono, ir jos kūrinyje buvo gerai išnaudotos. Profesorius pasidžiaugė, kad G. Daugsvollas vadovauja prof. Raimundo Sviackevičiaus meno doktorantūros projektui, ne kartą yra vedęs meistriškumo kursus LMTA.

Nuo aštuonerių metų bajanu griežiantis norvegų virtuozas sukaupė didžiulį įvairaus laikotarpio kūrinių repertuarą, koncertuoja Europoje, Kinijoje ir Japonijoje, dalyvauja festivaliuose, muziką jam rašo daugybė kompozitorių. Tarp svarbesnių pastarojo meto premjerų – Sofijos Gubaidulinos koncertas bajanui „Fachwerk“. Kopenhagos karališkosios muzikos akademijos profesorius įrašinėja muziką garsiausiose įrašų studijose (EMI, BIS, SIMAX, NAXOS ir kt.). G. Daugsvollas –intelektualus, subtilus atlikėjas, kuriam artimas A. Šenderovo muzikai būdingas derinys: moderni kalba ir emocinis paveikumas. Kartu su solistu iš Kopenhagos buvo atvykę garso inžinierius su komanda, kurie įrašė kūrinio repeticijas ir koncertą. Ir A. Šenderovo kūrinys, ir puikus lietuvių dirigento ir orkestro darbas G. Daugsvollui taip patiko, kad jis nusprendė įrašą įtraukti į būsimą kompaktinę plokštelę, ten bus ir daugiau kompozitoriaus solinių kūrinių. Solisto nuomone, A. Šenderovo ir M. Pitrėno vardai verti būti žinomi pasaulyje gerokai plačiau.

Charizmatiškasis lietuvių dirigentas yra tarptautinių konkursų laureatas, už indėlį į Latvijos muzikinę kultūrą apdovanotas Latvijos muzikiniu prizu ir prezidento apdovanojimu, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2012 m.). M. Pitrėnas yra įrašęs per 15 chorinės ir simfoninės muzikos plokštelių, diriguoja Vilniaus, Rygos Varšuvos, Maskvos, Kelno, Diuseldorfo, Sent Galeno (Šveicarija) operos teatruose. Nuo 2015 metų rudens jis tapo LNSO vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu, LMTA Dirigavimo katedros vedėju.

Antroje vakaro dalyje skambėjo Koncertas violončelei, orkestrui, keturiems klavišiniams ir simfoniniam orkestrui „Paratum cor meum...“ („Mano širdis pasirengus...“; choro partijos tekstas – iš Dovydo psalmių ir Ekleziasto knygos lotynų kalba). Virpantis, tyras violončelės solo išnyra iš įtampos, disonansų kupinos orkestro partijos, choras dainuoja: „Viešpatie, kas gi yra žmogus.../ Žmogus panašus į vėjelio dvelkimą, jo dienos praeina kaip šešėlis./ Ką gi daugiau turi žmogus iš viso savo darbo, kurį dirba po saule?“; „Kiekvienas kalba savo artimui melagingus žodžius: jų lūpos klastingos, jie kalba dvejopa širdimi“; „Supraskite, neišmintingieji tautoje, ir pradėkite kada nors išmanyti, jūs, paikieji./ Nes žmogus nežino savo baigties.../ Tad išvaryk rūstybę iš savo širdies ir atstumk piktenybę nuo savo kūno.“ Prasmingi išminties žodžiai, kaip niekada tinkami dabartiniam laikui, koncerte įkūnijami sukuriant likimišką, tragišką atmosferą.

Ypatingas tarpininko vaidmuo atitenka net keturiems klavišiniams instrumentams – fortepijonui, klavesinui, čelestai ir elektroniniams vargonams, kurių partijas atliko Indrė Baikštytė. Suspėti nuo vieno instrumento prie kito dviejų taktų tikslumu buvo iššūkis talentingai atlikėjai, kuri po koncerto sakė: „Kartais vienu metu teko groti dviem instrumentais – fortepijonu ir klavesinu. Partijos nedidelės, tačiau reikšmingos.“ Su A. Šenderovu pianistę sieja ne tik kūrybiniai ryšiai – I. Baikštytė yra ir kompozitoriaus profesoriaus Eduardo Balsio vaikaitė.

Šventinį vakarą baigė „Šokis“ simfoniniam orkestrui (2015 m., premjera). Kūrinyje panaudota „David´s Song“ ir Koncerto violončelei ir orkestrui Nr. 3 muzikinė medžiaga, suausta į fantastišką siautulingą ir nuotaikingą audinį. Neapsieita ir be gimtadienio pokštų: dirigentas vis stabdė orkestrą žodžiais „Kas atsitiko, ko jūs visi norit?“, o šis atsakinėjo: „Norim Geringo, norim Geiro, norim Indrės“ ir kvietė į sceną solistus. Nors skambėjo daug ir dramatiškos, ne visada lengvai iš karto perprantamos muzikos, jubiliejinis koncertas – tai pavyksta ne visada – ne tik neprailgo, bet ir suteikė daug malonių įspūdžių gausiai susirinkusiems klausytojams, kolegoms ir bičiuliams.