Dar kartą „Kosminis Čiurlionis“

Gruodžio 3 dieną Vilniuje, „Vaidilos“ teatre, buvo pristatytas atnaujintas projektas „Kosminis Čiurlionis“. Kai kuriuos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius, C. Debussy preliudus „Pėdos sniege“ ir „Fejerverkas“ bei A. Remesos penkių miniatiūrų ciklą fortepijonui „Stigmos“ atliko Aleksandra Žvirblytė (fortepijonas), Petras Vyšniauskas (saksofonas) ir Olegas Molokojedovas (klavišiniai), vaizdo projekcijos – Kornelijaus Jaroševičiaus.

Šį kartą programos „Vaidilos klasika“ renginys buvo skirtas ir scenos grandų jubiliejams – Olego Molokojedovo 70-mečiui ir Petro Vyšniausko 60-mečiui. Abu drauge muzikuoti pradėję dar 1980-aisiais (tuomet P. Vyšniauskas buvo O. Molokojedovo suburto kvarteto narys), pripažinimą pelnė ir kaip džiazo improvizacijų meistrai, ir kaip klasikos atlikėjai.
„World Music“ projektas ,,Kosminis Čiurlionis“, debiutavęs 2016 metų pabaigoje Tarptautiniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalyje, susilaukė milžiniško susidomėjimo. Tąsyk trys puikūs muzikantai improvizavo M. K. Čiurlionio ir kitų kompozitorių temomis, kurdami intriguojančias klasikinės ir ritminės muzikos jungtis.
Čiurlionio kūrybinis braižas yra itin išraiškingas ir išskirtinis – tiek muzikoje, tiek dailėje. Pasak menotyrininko profesoriaus Antano Andrijausko, M. K. Čiurlionis savo neįprastais kūriniais pralenkė laiką ir nubrėžė daug sąlyčio taškų su įvairiomis modernistinio meno kryptimis: „Kaip ir daugelis klasikinio modernizmo atstovų, jis buvo į eksperimentavimą linkęs maksimalistas, nesitenkino tuo, kas pasiekta, ir nuolatos ieškojo, drąsiai paneigdamas tai, ką darė vakar.“
Projekte „Kosminis Čiurlionis“ netrūksta nei eksperimentų, nei improvizacijų, nei kosminių idėjų, kurios savitai atsispindėjo universalistinėje menininko pasaulėžiūroje ir tapyboje.
Viena iš projekto rengėjų prof. Aleksandra Žvirblytė prisimena sumanymo pradžią: „Penkerius metus organizuoju Tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį, kasmet ieškome įdomių, nestandartinių būdų, kaip auditorijai pateikti šio autoriaus kūrybą. Jau buvo muzikos ir dailės performansų pagal Čiurlionio ir jo amžininkų muziką, koncertas „Čiurlionis kitaip“, baleto kompozicija „Karalių pasaka“, jungianti gyvai atliekamą Čiurlionio muziką ir skaitomus tekstus, šokį, O. Molokojedovo improvizacijas ir K. Jaroševičiaus vaizdo projekcijas. Galima sakyti, kad ši baleto kompozicija inspiravo „Kosminio Čiurlionio“ gimimą – O. Molokojedovo improvizacijos Čiurlionio temomis buvo puikios, K. Jaroševičiaus vaizdo projekcijos dvasingai papildė skambančią muziką, taigi kilo mintis sukurti naują projektą, kur susipintų Čiurlionio muzika ir įvairūs ritminės muzikos žanrai.
„Kosminio Čiurlionio“ programoje kompozitoriaus kūrinius jungiame su gana netikėtomis O. Molokojedovo ir P. Vyšniausko improvizacijomis – pradedant bliuzu, kiniškos muzikos motyvais ir baigiant free jazz´u, – aiškina pianistė. – Originali Čiurlionio muzika gretinama su improvizacijomis, jo opusų temos transformuojamos pačiais įvairiausiais ritminės muzikos žanrais. Kiekvieną kartą ieškoma naujų projekto medžiagą sudarančių muzikinių blokų jungčių. Čiurlionio mąstymas, harmoninė kalba (ypač vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu) buvo taip toli pažengę, kad nestebina stiprios tiek išorinės, tiek vidinės jo kūrybos sąsajos su šiandiena. Gal dėl to labai natūraliai į programą įsilieja Čiurlioniui skirtas įdomaus lietuvių kompozitoriaus Alvido Remesos kūrinys „Stigmos“, kurį turbūt tiksliau būtų apibūdinti kaip O. Molokojedovo parafrazę. Šis opusas mūsų kūrybinėse dirbtuvėse perėjo begalę transformacijų – iš originalios versijos vienam fortepijonui buvo perdarytas į versiją dviem akustiniams fortepijonams, akustiniam fortepijonui ir sintezatoriui, vėliau prijungti mušamieji, o dabar dar ir saksofonas.
Ne kiekvieno kompozitoriaus muzika ar konkretus kūrinys tinkamas improvizuoti. Atlikėjai bando pajusti, ar pasirinktas opusas skatina kurti, keisti jį, ar inspiruoja naujas idėjas, ar tinka polistilistiniam atlikimui. M. K. Čiurlionis – neišsemiamas fantazijos kosmosas, begalinė erdvė kūrybai, trumpose muzikinio teksto atkarpose užkoduotas milžiniškas kiekis informacijos, beribės plėtojimo galimybės. Kuo labiau gilinuosi į jo muziką, tuo labiau ja žaviuosi. Kartą per repeticiją eksperimentavome: aš fortepijonu grojau Čiurlionio muziką, P. Vyšniauskas – I. Stravinskį, O. Molokojedovas – bliuzą. Viskas nepaprastai derėjo. Nustebome, kiek gali apimti, sutalpinti M. K. Čiurlionio kūriniai. Tikras galimybių kosmosas.“
Projekto pavadinimo žodį „kosminis“, pasak A. Žvirblytės, reikėtų suprasti kaip globalų muzikinių vizijų, būsenų pasaulį. Tai nenutrūkstantis virsmas, transformavimasis, čia ir dabar naujai atgimstanti autoriaus kūryba. Videoprojekcijų autoriui K. Jaroševičiui taip pat tenka nelengvas, bet žavus uždavinys reaguoti vaizdais į čia pat gimstančią muziką.
Didžioji dalis autentiškumo tenka fortepijono partijai, o kiti instrumentai improvizuoja „užduoto“ muzikinio teksto pagrindu, bet originalo idėja gali būti transformuojama ir improvizacija vyksta jau remiantis tuo transformuotu tekstu. Stilistiškai kūriniai kartais labai stipriai kinta, kartais lieka arčiau originalo. Projektas tuo ir žavus, kad aptarti tik bendrieji dalykai, o visa kita – improvizacinė laisvė, viskas gimsta koncerte. Į visumą susijungiantys džiazas, klasika ir vaizdas leidžia kiekvienam, tiek muzikuojančiajam, tiek klausančiajam, Čiurlionio garsus ir reginius papildyti savo vaizdiniais. Aptariamajame koncerte greta Čiurlionio muzikos skambėjo jo amžininko C. Debussy ir nūdienos lietuvių kompozitoriaus A. Remesos opusai – tai iškalbingos jungtys, o gal ir tam tikra tąsa.
Taigi „Kosminis Čiurlionis“ – kaskart vis kitoks. Klausytojas jaučia, kad pirmiausia patiems muzikams įdomu, kaip improvizuojant Čiurlionis keičiasi, kaip jis gyvuoja dabartyje. Sulig kiekvienu atlikimu projekto visuma tobulėja.
Lieka „Kosminiam Čiurlioniui“ palinkėti tolesnės sėkmės ir pelnyto publikos dėmesio.