Palangos Gintaro muziejus

Palangos Gintaro muziejus
Vytauto g. 17, Palanga
Internetinis puslapis: http://pgm.ldm.lt/lt/muziejus
Kontaktinė informacija:

Vytauto g. 17, Palanga
(8 460) 53 501 gintaro.muziejus@ldm.lt
Vilija MacienėVedėja (8 460) 53 501 gintaro.muziejus@ldm.lt
Regina Makauskienė Vyr. muziejininkė, Tarptautinių ir nacionalinių projektų koordinatorė (8 460) 30313; regina.makauskiene@gmail.com 
Sigita Bagužaitė-TalačkienėRinkinio saugotoja-tyrinėtoja (8 460) 49 010; sigita.baguzaite@gmail.com
Dovilė ValužytėVyr. muziejininkė (8 460)53 501 
Miglė JonaitienėVyr. metodininkė 
(8 460)30326
Giedrė MiežietienėMetodininkė 
(8 460)30326Julija
PaškevičiūtėEskursijų vadovė 
(8 460)30314 j.paskeviciute@gmail.com 
Vitoldas VaičiūnasIT specialistas (8 460) 30327
Edmundas Baguckis Administratorius (8 460) 30327
Laima Laukienėkasininkė 
(8 460)53847
Dainora Tarvydienė Knygynėlio kasininkė 
(8 460)30314
Budėtojas 
(8 460)51 319

Palangos grafų Tiškevičių rūmai. Grafas Feliksas Tiškevičius (1870–1932), iš savo tėvo Juozapo Tiškevičiaus jaunesniojo 1891 m. paveldėjęs Palangos dvarą, kartu su žmona Antanina Koržbok-Loncka (1870–1952) čia įsikūrė ir rūpinosi tolesne kurorto plėtra. Jis vietinių gyventojų šventu laikytame Palangos Birutės miške, šalia Baltijos jūros, XIX a. pabaigoje pradėjo statyti naujus reprezentacinius rūmus, skirtus nuolatiniam šeimos gyvenimui. Rūmų projektą pagal grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių užsakymą sukūrė Berlyne gyvenęs vokiečių architektas Francas Heinrichas Švechtenas (Franz Heinrich Schwechten, 1841–1924). Pirmasis rūmų projektavimo ir statybos darbų etapas tęsėsi 1895–1897 metais. Vokietijos archyvuose 2006 m. surasti dokumentai rodo, kad šie rūmai anuo metu buvo gana modernūs ir aprūpinti naujausiais techniniais įrenginiais: čia veikė kanalizacija, vamzdžiais buvo tiekiamas karštas ir šaltas vanduo, veikė centrinis šildymas, prie virtuvės – liftas. 1907 m. grafas F. Tiškevičius F. H. Švechtenui užsakė vakarinėje rūmų pusėje, už verandos, suprojektuoti koplyčią, o naująją verandą įrengti pietinio rūmų fasado centre – priešais rožyną. Kiek vėliau, trečiajame statybos etape, buvo sumanyta rūmus išplėsti. 1916 m. F. H. Švechtenas gavo grafo F. Tiškevičius prašymą suprojektuoti ir kur kas aukštesnį mansardinį rūmų stogą, po kuriuo būtų galima įrengti devynis gyvenamuosius kambarius bei kitas patalpas, reikalingas į rūmus atvykstantiems svečiams. Šis sumanymas nebuvo įgyvendintas. Iki mūsų dienų rūmų viduje yra išlikęs autentiškas marmuro židinys ir veidrodis židinio salėje, didžiojo holo veidrodiniai langai, rūmų laiptų turėklai, keliose salėse – rokoko stiliaus lipdiniai ir nemažai kitų architektūrinių detalių. Rūmų fasadus puošia išlikę Tiškevičių laikais padaryti kartušai su Tiškevičių ir Koržbok-Lonckių herbais, bareljefinės dekoracijos, vaizduojančios vazas su vaisiais ir lauro girliandomis bei ąžuolo lapų vainikus su strėlėmis ir deglais. XX a. pradžioje grafai Tiškevičiai Lietuvos Vyriausybei buvo pasiūlę nupirkti iš jų Palangos dvaro rūmus ir parką. Čia buvo planuojama įrengti Lietuvos Respublikos prezidento reprezentacinę vasaros rezidenciją, tačiau rūmų Lietuvos Vyriausybė nenupirko ir jie iki pat 1940 m. sovietų okupacijos priklausė grafams Tiškevičiams. Rūmai stipriai nukentėjo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo bei pokario metais. Jie buvo restauruoti 1957 m. pagal architekto Alfredo Brusoko projektą. Vėliau čia keletą metų veikė Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybos namai. Menininkai šiuose rūmuose ne tik kurdavo, organizuodavo savo darbų parodas, bet ir poilsiaudavo. Nuo 1963 m. rūmuose veikia Lietuvos dailės muziejaus padalinys Palangos gintaro muziejus. 2011–2014 m. rūmai buvo rekonstruoti: muziejaus reikmėms pritaikytos cokolinio rūmų aukšto patalpos, įrengtas lankytojų aptarnavimo terminalas, šiaurinėje terasoje pastatytos nuliedintos trūkstamos vazos.
Traviata