Šis tas apie dirigavimą
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dirigavimas — nesunkus dalykas. Tiesa, techniniu atžvilgiu dirigavimas nėra tiek painus, kaip skambinimas fortepijonu arba grojimas kokiu pučiamuoju ar styginiu instrumentu.
Bet dirigavimas reikalauja didžiausio muzikalinio išsilavinimo, o taip pat gyvos orijentacijos ir gilaus estetinio skonio. Dirigentas yra pildomo veikalo garsų kondensatorius. Jis turi pajusti, suvokti veikalo ūpą ir stilių ir tinkamai išnaudoti dinamikos, ritmo ir garsų tembro priemones, kad sudarytų gyvą veikalo interpretaciją. Interpretacijos kokybė daugiausia priklauso nuo dirigento muzikalinės erudicijos ir muzikalinės vaizduotės, o jos įgyvendinimas — nuo dirigento sugebėjimų ją išreikšti judesiais.
Paėmę kokį choro ar orkestro veikalą, įsigiliname į jo melodijas, harmonijas ir ritmus. Reikia, kad sąmonėj turėtumėm jų atvaizdą, nes kitaip negalėtumėm diriguodami kontroliuoti jų išpildymo tikslumo. Sunku dirigentui orijentuotis, jeigu jo fantazija apima mažiau, nei pildomas veikalas to reikalauja. Nustebintas netikėtų garso bei ritmo kombinacijų, jis gali pamesti kontaktą su orkestru ar choru.
Pažinę veikalą techniškai, įsigiliname į veikalo formą, dinamiką, ritmo charakterį, tempus ir garso spalvų kombinacijas. Visa tai sudaro veikalo stilių. Stiliaus išlaikymas, stilingas išpildymas — vienas svarbiausių dirigento uždavinių. O kaip galime suprasti ir pajausti stilių? Iš melodijos konstrukcijos, harmonijos, kompozitoriaus sužymėtų tempų ir dinamikos ženklų. Geriausia stilių pažinti iš melodijos, nes melodija paprastai yra ryškiausia kompozitoriaus dvasinių savybių žymė. Dirigentas privalo suprasti melodiją. Melodija yra muzikos kalba, kuri, kaip ir deklamacija, turi savo intonaciją, nuotaiką ir niuansus. Interpretuodamas, dirigentas negali būti visiškai subjektyvus, jis turi sutapti su veikalo dvasia ir savo vaizduotę su ja derinti. Kitaip interpretacija būna nestilinga, per daug forsiruota arba per blanki. Pavyzdžiui, Bacho ar Hendelio veikalų negalima pildyti taip, kaip Mozarto ar Haydno. Taip gi vokiečių kompozitorių dvasia skiriasi nuo prancūzų ar italų. Pasaulietiškoji muzika skiriasi nuo bažnytinės, liaudies kūryba — nuo originalių kompozicijų. Todėl, analizuodami veikalą, turime atsižvelgti ne tik į epochą, bet ir į jo tautiškumo, kompozitoriaus asmens ir nuotaikos žymes.
Atlikęs tokiu būdu veikalo analizę, dirigentas yra jau pasiruošęs praktikos darbui. Dabar jis jau gali veikalą repetuoti. Vienas iš pirmųjų dirigento uždavinių yra garsų ir tembrų sureguliavimas. Gan painu yra sudaryti gerą ansamblį, kada orkestre ar chore turime įvairaus tembro ir stiprumo balsus. Tenka ir kiek prasilenkiant su pažymėta dinamika atitinkamo instrumento ar dainininko jėgą reguliuoti. Taip pat labai svarbu geram skambesiui intonacijos grynumas ir ritmo precizumas: tuomet garsai girdimi nebe atskirai, bet tobulai susilieję į sąskambius. Tai yra reto ansamblio idealas. Charakteringiausios veikalo žymės, kaip melodijos bei įvairios figūracijos, pagal reikalą išskiriamos iš bendrojo ansamblio. Bet atskiri balsų unisonai jėgos atžvilgiu tarpusavy turi būti lygūs. Kad būtų galima atsiekti geros dinamikos ir niuansų (p, pp, f, sf, crescendo diminuendo ir t. t.) reikia sekti ir lavinti, kad visi orkestro ar choro dalyviai dinamikos reikalavimus tiksliai išpildytų, nes kitaip dinamika netenka ryškumo. Gera dinamika iškelia veikalo charakterį, daro jį įvairų ir gyvą. Dinamika turi būti kiekvienoje frazėje, kiekviename periode, kitaip jie nebūtų tinkamai parodomi.
Kad viskas būtų tinkamai perduota chorui ar orkestrui, reikia tinkamai diriguoti. Rankų judesiai kairėn, dešinėn, aukštyn, žemyn yra tik rodymas takto dalių. To neužtenka. Reikia kad judesiai vaizdintų muzikos gyvybę, todėl takto dalių ribose reikia daryti atitinkamai didesnius ar mažesnius, staigesnius, aštresnius ar ramesnius gestus. Juo dirigentas sugebės ryškiau tai pabrėžti, laikydamasis reikalingos gestų ekonomijos, juo lengviau jam seksis perduoti chorui ar orkestrui veikalo charakterį. Pagaliau, su visomis žiniomis ir priemonėmis turi jungtis gilus dirigento jautrumas, temperamentas ir stipri kūrybinė valia.