Valstybinio radiofono orkestras

1932 Nr. 1, M. Rimtautas

Daugiausia gal klausytojų turi muzikalinė radiofonų programos dalis. Todėl kai kurie radiofonai, norėdami daugiau klausytojų patraukti įvairioms paskaitoms, kalboms, jas visaip jungia su muzika. Muzika, be to, radio stotys daugiausia reprezentuojasi užsieniui. Mums, lietuviams, radio tuo tarpu tebėra beveik vienintelis kelias savo muzikos kultūrą užsieniui parodyti. Iš kitos pusės, radiofono muzika turi savo šaliai nemažos muzikalinio auklėjimo reikšmės. Radiofono vadovybė todėl labai atsakinga už savo muziką.

Nesenai spaudoje buvo rašyta apie mūsų valstybinio radiofono programos reformas, papildymus. Apie muzikalinę programos dalį ten nieko nebuvo minėta, o tuo tarpu ir čia yra šis tas reformuotina. Nuolat tenka klausytis nusiskundimų radiofono orkestro muzika. Nusivylę orkestro muzika, daugelis klausytojų nusisuka ir visai nuo Kauno radio stoties. Dėl šitos priežasties mažėja mūsų radio stoties reikšmė.

Orkestro repertuaras permenkas: daugiausia visokie lengvi valsai, tango ir šiaip miniatiūros. Reikia, žinoma, ir lengvos muzikos duoti, tik šio orkestro programos vedėjai tos muzikos pareikalavimą pervertina. Dar blogesnis reikalas su išpildymu: nesijaučia jokio griežtesnio ritmo, dinamikos, instrumentų suderinimo, o apie interpretaciją ir kalbėt netenka. Kadangi dirigentų ir orkestrantų atlyginimas gana geras, tai, rodos, būtų galima pasirinkt gerų specialistų, tuo tarpu ir orkestre yra menkų instrumentalistų, ir dirigentai netinkami savo pareigoms. Atlyginimo didumas — 500 ir daugiau litų orkestrantui — leidžia taip pat reikalauti ir geresnio darbo: gerai medžiaginiai aprūpintas, turėdamas du dirigentus, orkestras galėtų turėti visai rimtą repertuarą. Tiesa, orkestras permažas: kai kurių pučiamųjų instrumentų turi tik po vieną, o fagotų visai neturi. Vis dėlto orkestras, neturėdamas nė minimalios reikalingos sudėties, kartais imasi didžiųjų, moderniai instrumentuotų simfoninių kūrinių, tuo būdu profanuodamas rimtąją muziką. Ir vėl: orkestro sudėtis nesiekia minimalios normos, o dirigentų — du. Palikus tik vieną dirigentą ir sumažinus orkestrantams algas, galima ir reikia orkestrą padidint. Reikia taip pat ir orkestro sudėtį pagerint, nes kada turim gerų instrumentalistų orkestrantų, baigusių Klaipėdos muzikos mokyklą ir kitų, dirbančių dabar ne savo darbą, nėra pasiteisinimo neįsileisti jų ten, kur jie reikalingi. Orkestrantų pasirinkti reikėtų konkurso keliu. Kai orkestre bus gerų instrumentalistų, bus galima iš jų sudaryt ir kamerinių ansamblių. Tas ne. tik paįvairintų programą, bet gal ir duotų radiofonui ekonomijos, nes mažiau betektų iš šalies kviestis panašių ansamblių.

Taigi, perorganizavus, pertvarkius, tų pačių lėšų užtektų rimtam orkestrui sudaryt, kuris galėtų ir šiaip koncertuoti Kaune ir provincijoje. Tai būtų nemažas laimėjimas mūsų muzikos gyvenime. Radiofonas turi todėl atidaryti pagaliau duris stipresniom muzikalinėm pajėgom.