Majorinių gamų mokymas (iš muzikos metodikos)

Iš visos elementariosios muzikos teorijos sunkiausioji vieta mokiniams be nebus gamos (ritmas ir melizmos lengvai išmokomi pritaikytais žaidimais). „Muzikos Barų“ 12 n-ry nurodžiau palengvinimą išmokyti minorines gamas matematišku būdu, pritaikant skaičių „3“. Iš mokytojų betgi teko patirti susidomėjimo majorinių gamų mokymu. Todėl nors trumpais žodžiais pasistengsiu būti talkininku.

Majorines gamas man teko su gimnazijos mokiniais (tą pritaikau ir muzikos mokykloj) išeiti pritaikant tris metodus: 1) kvinčių kvarčių ratą, 2) palyginimą ir 3) matematiką (su pagalba „7“).

Kvinčių kvarčių ratu daugelis mokytojų, taikydami savo individuališką metodą, naudojasi, todėl prie jo nesustosiu. Kiek įdomesnis gal bus antrasai, palyginimo būdas.

Prieš aiškinant oktavą, gamą, gerai pakartojami tetrakordai (tetrakordo garsų santykiavimas: tonas-tonas-pustonis). Tada aiškinamas jungiamasai (diaceftinis) tonas ir pereinu į oktavą. Paaiškinęs apie gamą ir išmokęs paprasčiausią, C-dur gamą, pereinu j naują, G-dur gamą. Čia pavartoju kvinčių ratą. Iš C-dur gamos imu apatinį tetrakordą (c d e f) ir perkeliu virš viršutinio (g a h c). Tada gauname naują gamą g a h c d e f ir kartojame pirmąjį garsą — g (nes visa oktava turi 8 garsus, t. y. pirmasai kartotas). Taip tetrakordus perstačius, imame analizuoti, ar abiejuose tetrakorduose yra reikalaujamasai garsų santykis. Radę, kad antrajame tetrakorde gavome: toną-pustonį-toną, klausiu mokinių, kas reikia daryti, kad gautumėm taisyklės reikalaujamąjį santykį (apie chromat. ženkl. jau buvo išeita). Savaime aišku, mokiniai prieina išvadą, kad antrąją nuo galo gaidą reikia pastūmėti pustoniu aukštyn. Paklausus, kuriuo būdu, atsako — kryželiu.

Panašiai prieinamos ir kitos gamos.

Taip išaiškinus ir gamas išmokius, mokiniai vis viena greitai užmiršta, kuri gama kiek turi ženkliukų (vienok ženkliukų eilę lentoj reikia parašyti ir gerai išmokti). Čia tad ir tenka mokiniams paduoti pagalbos ranką.

Pradedu nuo kryželių gamų.

—Kuri gama, klausiu, mažiausia apsunkina grojant: su vienu ar su septyniais kryželiais?

Savaime aišku, mokiniai sako, kad „geriausia“ gama yra turinti 1 kryželį.

—Vadinas, su 1 kryželiu gama, anot jūsų, yra geriausioji, tiesa?... — Žodis „geriausioji“ kuria raide prasideda?

—Aišku, „G“. Įsidėmėkit: G-dur („G“, „geriausioji“) mažiausia apsunkina. G-dur gama, turi tik vieną kryželį. Kas žino, kaip tas pirmasai kryželis vadinamas?

—Taip, fis. O koks yra antras kryželis?

—Taip, cis. Kuri tat gama turi tuos 2 kryželiu? (Lentoj parašyta)

—Žinoma, D-dur.

—Smilga, parašyk lentoj žodį „du“.

—Gerai. Kokia yra to žodžio pirmoji raidė?

—Be abejo, — d. O čia aš jums pasakysiu, kaip lengviau atsiminti, kad D-dur gama turi 2 kryželiu. O juk tai labai lengva: kai pamatysit du kryželiu, pagalvokit, kuri raidė yra pirmoji žody „Du“, tuoj ir atminsit 2-jų kryželių gamą, D-dur. Ar atminsit? Du kryželiu turi D-dur gama!...

Pakartokit.

—O keturius kryželius ar gali turėti D-dur gama?

—Be abejo ne, nes ir žodis „keturi“ neprasideda nuo „D“.

—Tad kokias gamas mes atmename?

— Taip, „geriausią“ — su vienu kryželiu ir „du“ su dviem kryželiais.

Nubraukęs lentoj iš anksto kitas gamas, klausiu:

—Kas atsimena, kuri gama turi tris kryželius?

—Neatsimenat? (Iš lengva lentoj rašau „a“, arba kuriuo nors kitu būdu privedu, kad mokiniai sušunka: A! atmenu: A-dur gama).

—A! sušunku, atsimenu ir aš, kad „3“ egzaminuose yra išsigelbėjimas nuo pasilikimo toj pačioj klasėj antriems metams! Tad ir gamos su 3 kryželiais negalima užmiršti. Ir vos pradėsit ją užmiršti, prisiminkit egzaminus ir sušukit: „A, trejetukas egzaminuose išgelbėjo!“.

Tad pakartokime, kas turi 3 kryželius?

—Taip, A-dur gama. Ir t. t.

Taip palyginimais galima labai lengvai gamas išmokyti.

Galima dar ir kitu būdu. Žinant kryželių eilę, kelintas jis yra, labai lengva gamas surasti „šokimu“. Nuo paskutinio gamos kryželio šokam pustoniu į viršų ir gaunam gamą, kuri tuos kryželius turi, pav. „gis“ veda į „a“. Ir jei žinome, kad gis yra tretysis kryželis, lengva pasakyti, kad A-dur turi 3 kryželius. Dar imsim pavyzdį: „ais“. Žinodami, kad tai yra penktasai kryželis, nušoksime pustoniu į viršų ir gausime penkių kryželių gamą, ir t. t.

Bemolines gamas mokau kitokiu būdu. Duodu išmokti bemolių eilę:

b, es, as, des, ges, ces, fes.

Šitą mokinius išmokau ritmu:

b  es  as des ges ces fes

Šitaip galima ir kryželių eilę išmokyti.

Kad šį ritmą lengviau atsimintų, darau dar šitaip: Atsisėdu kėdėj. Dešine ir paskui kaire suduodu sau į kaktą, tada taip pąt dešine ir kaire ranka į krūtinę, į šlaunis ir pagaliau abiem rankom suploju. Gaunam 7 užgavimus, kuriuos reikia mušti ritmu:

Šitaip reikia kartoti keletą kartų iš eilės. Tada duoti mokiniams mušti po vieną. Šis būdas mokinių mėgiamas. Tada galima duoti išmokti bemolius, pritaikant šitam ritmui. Mokiniai nesąmoningai daug kartų tas eiles kartos, panašiai, kaip lotynų ante, apud, ad, adversum, circum, circa, citra, eis, etc. iki giliai į smegenis įstringa ir tada jau automatiškai prisimena.

Išmokęs bemolių eilę, juos dar sykį parašau lentoj.

—Įsidėmėkit, sakau: peržiūrėdami tetrakordus, jųjų gaidų santykius, mes pamatėm, kad F-dur gama turi 1 bemolį — b, B-dur gama — 2 bemoliu — b ir es, Es-dur gama — b, es ir as ir t.t. Ką mes iš to galime pastebėti? Surašytoj eilėj (b, es, as, dės, ges, ir t. t.) kurio nors paminėto bemolio gama turi visus bemolius iki savęs, save ir dar vieną bemolį į priekį, pav.: Es-dur turi prieš jį stovintį bemolį b, save — es ir dar vieną (eilės) į priekį stovintį — as. Ar ne taip? — B, es, as.

Imkite kitą bemolį, as. Jojo gama turės visus bemolius iki jo (b, es), jį patį (as) ir vieną į priekį (dės). Ir taip iki eilės galo.

Dabar bandysime atvirkščiai. Kas turi keturius bemolius?

Be abejo, reikia iš eilės skaityti keturius bemolius, (b, es, dės), bet gamos pavadinimas bus — priešpaskutiniojo bemolio: (b, es, as, dės) — As-dur.

—Kas turi šešius bemolius?

Žinodami bemolių eilę, galime nors ir ant pirštų skaityti. Paskutinį bemolį atėmę, gausime gamos pavadinimą. Taigi, šešių bemolių gama turės penktojo bemolio pavadinimą, keturių bemolių — trečiojo pavadinimą ir t. t.

Trečiuoju, matematiškuoju būdu, be nelengviau pasisekė gamas išmokyti. Apskritai, geriausius rezultatus gauni, kada mokinių nevargini, neverti namuose išmokti, o patari jiems namie tik pakartoti, kitiems savo draugams paaiškinant ar panašiai. Visas taisykles išeini su jais čia pat klasėj, žaidimų forma.

Minorinių gamų mokyme mes pasinaudojom „3“. Mokydami majorines gamas, kaip jau minėjau, imsime „7“. Bet pirm visa ko, tenka kuriuo nors lengvesniu būdu gerai išmokyti gamas iki 3 kryželių ir bemolių. Tas gamas išmokius, visos kitos (tik iki 7 ženklų) lengvai surandamos. Čia tenka tik iš 7 atimti gamos žinomą ženkliukų skaičių vienos rūšies (pav. kryželius) ir gausime gamos kitos rūšies ženkliukų skaičių (bemolius). Jei mes, pav., norime sužinoti kiek Ges-dur gama turi bemolių, mums užtenka žinoti, kiek G-dur turi kryželių ir žinomą skaičių atimti iš 7. Gautasai skaičius priklausys bemoliams. Žinodami, kad G-dur turi 1 kryželį, atėmę iš 7, sužinome, kad Ges-dur turi 6 bemolius.

Bet su „7“ pagalba mes galime pereiti iš bemolinių į kryželines gamas ir atvirkščiai tik gamose, kurių pavadinimas prasideda iš tos pačios raidės, pav. C-Cis, C-Ces, G-Ges, F-Fis, H-B, A-As ir t. t. Leiskim, kad nežinome, kiek ženklų turi Des-dur gama. Bet mes žinome, kad D-dur turi 2 kryželiu. Atėmę iš 7 žinomus 2 kryželiu, sužinome Des-dur gamos bemolių skaičių. Dar imsime pavyzdį: neatsimename, kiek kryželių turi Fis-dur. Bet žinome, kad F-dur turi 1 bemolį. Atėmę žinomą skaičių (1) iš 7, gausime mums nežinomą ženkliukų skaičių (6) Fis-dur gamos. Arba vėl: žinome, kad A-dur turi 3 kryželius, bet nežinome kiek bemolių turi As-dur. Su „7“ pagalba į klaidą neįklimpsime: žinodami gerai, kad A-dur turi 3 kryželius, nepasakysime, kad As-dur turi irgi 3 bemolius, nes iš 7 atėmę 3 (kryž.), gausime ne 3, bet 4 (bem.) ir t. t.

Šis matematiškasai būdas vaikų labai mėgiamas, gal todėl, kad jiems lengvai suprantamas.

Apskritai, vaikų išsilavinimas, psichika nėra vienodi. Todėl į vaiką tenka eiti ne šabloniškai, bet kuriuo nors nauju, jam suprantamesniu keliu. Čia pateikti mokymo būdai nėra, žinoma, kokie privalomi metodai, bet tik pagalbinės priemonės, kurios gal duos mokytojui ir akstiną naujoms mintims.