Muzikos istorija
Įžymesnieji antrosios XIX-to amžiaus pusės kompozitoriai, kur: iš didesnės dalies sekė romantikus, iš dalies klasikus, buvo Bruckner’is, Mahler’is, Saint-Saens’as, Franck’as.
Anton Bruckner (1824-1896) priešingas Brahms’ui savo nepakankamu nuoseklumu muzikoje. Jo simfonijose yra tokių epizodų, kurie lyg būtų tik taip sau, gražiam skambėjimui, įterpti, bet be logiško sąryšio. Jis ir patsai yra pasakęs, kad jo simfonijose yra daug spragų. Savo dvasios platumu, muzikos formų monumentalumu ir orkestro masyvumu Bruckner‘is artimas Wagner‘iui.
Parašė 8 simfonijas ir devintą nebaigtą, styginį kvintetą, grandiozišką „Te Dcum“ ir keletą mažesnių veikalų.
Gustav Mahler (1860-1911) gimė Čekijoj, muzikos mokslus išėjo Vienos konservatorijoj. Buvo žinomas dirigentas Europoj ir Amerikoj. 10 metų tarnavo Vienos karališkųjų rūmų orkestro dirigentu ir čia pasižymėjo muzikalinių dramų interpretavimu. Jo muzika, kam ir Bruckner'io, ekzaltuota, su perdėtu dramatiškumu. Mahlėr‘is, kaip ir dauguma to meto kompozitorių Wagner‘io sekėjų, siekia išviršinio grandioziškumo. Jo simfonijų orkestro sudėtis yra keletą kartų didesnė, negu Beethoven‘o. Aštuntoji jo simfonija reikalauja net tūkstančio išpildytojų (solistų, choro ir didelio orkestro). Iš viso Mahler‘is parašė 9 simfonijas (devintoji nebaigta, o dešimtosios buvo rasti po mirties tik eskizai), 2 operas (viena eskizuose), keletą vokalinės ir kamerinės muzikos veikalų.
Camille Saint-Saens (1835–1921, tark: Sėn-Sans) — vienas iš įžymiausių prancūzų kompozitorių, labai geras vargonininkas, pianistas ir dirigentas. Muzikos formose jis klasikų sekėjas. Savo amžiaus pabaigoje sudarė kiek charakteringą prancūzams stilių. Labiausiai jis pagarsėjo savo simfoninėmis poemomis: „Mirties šokis“, „Fajetonas“, „Herkuleso jaunystė“, ir kitomis. Praturtino ir vargonų muzikos literatūrą savo kompozicijomis. Jis vargonus jungia ne tik su orkestru ar choru, bet dažnai ir su mažesniais kameriniais ansambliais. Per savo ilgą amžių be jau paminėtų veikalų parašė: 5 simfonijas, 5 koncertus fortepijonui su orkestru, 3 koncertus smuikui ir 2 violončelei, daug kamerinių, vokalinių, vargoninių ir fortepijoninių kompozicijų, keletą didelių ansamblinių veikalų solo, chorui, vargonams ir orkestrui (kurių tarpe Mišios, Reąuiem, Tvanas), nemaža operų, baletų, kantatų ir kitų veikalų. Iš jo dešimties operų populiari tik „Samsonas ir Dalila“.
Cesar Franck (1822-1890 tark: Cezar Frank) kaip ir Saint-Saens’as buvo geras vargonininkas ir savo kompoziciją pradėjo bažnytine muzika. Franck'o muzika tais laikais buvo naujoviška. Nors ji savo švelnia melodine linija ir gražiais harmoniniais sąskambiais atitinka bendrąjį prancūzų skonį, bet Franck'as jo bendralaikiams buvo svetimas, ir tik po mirties jį įvertino. Franck'as savo dvasia ir naujesne harmonija lyg ir pradus duoda prancūzų impresionizmui (Debussy, Ravel). Parašė operas „Gulda“ ir „Gizel“, oratorijas: „Rufė“, „Redemption“, „Les Bėatitudes“, „Rebeka“, mišias ir kitų bažnytinių kompozicijų, styginį kvartetą, 4 trio, fortepijoninį kvintetą, smuikui sonatą, simfoniją ir keletą simfoninių poemų.
TAUTIŠKOJI MUZIKA
Jau romantikai pradeda kiek iškelti liaudies muziką, įtraukdami į savo kompozicijas liaudies motyvus arba kartais orginalinėj muzikoj pasekdami liaudies muzikos charakterį. Bet jie neišeina iš tarptautinės muzikos harmoninių taisyklių ir formų. Taip Schubert'as rašo Divertissement a V Hongroise, Liszt’as vengriškas rapsodijas, Brahms'as vengrų šokius, Chopin'as lenkų polonezus ir mazurkas.
Liaudies motyvai, įtraukti į tarptautinę muziką, ją kiek atnaujino ir sužadino didesnę kompozitorių savo tautos muzikos pamėgimą. Bet tai dar nesudarė tautiškos muzikos krypties. Tik Grieg’as, Glinka Smetana pradeda sąmoningai neigti tarptautinės muzikos taisykles ir ieško pradų naujam stiliui savo tautos liaudies muzikoj. Todėl nuo šitų kompozitorių ir prasideda tautiškos muzikos laikotarpis. Šitame laikotarpyj, XIX amžiaus antroj pusėj, net ir tose tautose, kur jau buvo sena muzikos kultūra, kaip antai: Vokietijoj, Prancūzijoj ir Italijoj, padidėjo propagavimas savo tautinės muzikos ir ja susidomėjimas.