Įdomieji epizodai
OPERŲ NUOTYKIAI
„Afrikietėj“ dalyvauja scenoj didelis burinis laivas. Žinoma, vanduo neramus, didelės bangos. Nes visada taip teatre - toks jau senas paprotys. Prie mažo laivelio vanduo tylutėlis, o prie didelio laivo milžiniškos bangos. Jos padaromos gana savotiškai. Koks tuzinas statistų palindę po ištiesta prie laivo žaliai nutepta drobe. Savo galvomis jie turi tą jūros paviršių kiloti. Žinoma, įvairiose vietose, kad bangos nesusidurtų, nes dėl to gali kai kam skaudu pasidaryti.
Pasitaikė, kad vienas statistas turėjo slogą, o čia dar nuo didelių bangų dulkės kilo, tai jis pradėjo dažnai čiaudėti. Pagaliau jam pritrūko oro. Greit išsitraukė iš kišenės peilį ir prapiovė vandens paviršių. Bet skylė išėjo didesnė, negu jis norėjo, ir su kita didele banga iš vandens išlindo pakaušis. „Žmogus iškrito iš laivo!“ - kažkas pajuokavo už kulisų, ir dainininkai negalėjo sulaikyt juoko. Bet publika jautė gailestį, nes manė, kad čia kas skęsta. Kai išraudonavusi galva vis šokinėjo su bangomis, darydama komiškas grimasas, ir dar pradėjo čiaudėti, tai jau buvo gana. Žmonės pradėjo šaukti iš pasitenkinimo, ir uždangalą teko nuleisti. Tai buvo aukščiausias pasisekimo punktas.
Dar aršiau buvo vienam nedideliam mieste, statant Nesslerio operą „Sackingeno triūbininkas“. Vyriausias herojus dar kariuomenėj tarnaudamas gerai pūtė triūbą, todėl nenorėjo palikti nepasinaudojęs savo instrumentu. Jis nusprendė dainos „Apsaugok, Dieve“, tai būt taip puiku buvę refreną (kartojamąją dalį) kaip reikiant užplėšti.
Kad dar stipresnis būtų įspūdis, daininininkas triūbininkas užlipo ant stalo vidury scenos ir pradėjo dainuoti ir triūbuoti. Senas stalas pradėjo siūbuoti ir drebėti, taip kad dainininkas ir triūbininkas smarkiai vibravo, (tremolavo). Pagaliau iš visos jėgos užtriūbavo savo paskutinį „Apsaugok, Dieve", kai stalas subraškėjo ir su trenksmu sugniužo. Aukštasai tonas užkliuvo triūboj. Dainininkas kiek susitrenkė ir nebegalėjo greit atsikelti, (Įširdęs užtriūbavo gulėdamas savo refreną ir su didele jėga jį baigė.
Sujaudinta publika su juo kartu iš visos gerklės užtraukė: „Apsaugok, Dieve, tai būt taip puiku buvę! - Apsaugok, Dieve, to neturėjo būt!" Tik staiga vienas balsas iš viršutinio aukšto suriko: „Juk tu pūti per žemai!"–To, žinoma, jau užteko, kad publika visai nebetektų pusiausviros. ATSIKV1TAVO. Gluckas pasivaikščiodamas komponuodavo ir lazda mušdavo savo komponuojamai muzikai taktą. Kartą taip Vienoj bevaikščiodamas ir taktą lazda bemušdamas, netyčia išmušė vienos krautuvės langą. Krautuvės savininkas tuojau išbėgo ir pareikalavo užmokėti. Gluckas paieškojo kišenėj, ištraukė luisdorą ir paklausė, kiek stiklas kaštuoja. „Pusę luisdoro, jūsų malonybe! Aš tuojau nubėgsiu iškeisti“ – „Tiek daug laiko aš neturiu“, atsakė Gluckas, išmušė savo lazda antrą stiklą ir pareiškė: „Taip, dabar mes kviti“.
HAYDNAS BŪTŲ PATS SAU REGUIEM DIRIGAVĘS...
1305 metais Paryžius gavo neteisingą žinią, kad mirė Haydnas. Statomas Mozarto „Reguiem“, Cherubini komponuoja kantatą. Kai Haydnas apie tai užgirdo, sako: „Gaila, kad nežinojau, būčiau nuvažiavęs į Paryžių ir pats padirigavęs sau Requiem“.
IŠ KARTO TAIP MANĖ.
Richardas Straussas klausėsi vieną Hindemitho koncertinę kompoziciją. Paskui paklausė autoriaus, kiek laiko jis pravertė, tą kompoziciją rašydamas. „Keturias dienas” - pareiškė Hindemithas. „Aš taip tuojau ir pamaniau”.