Klaipėdos muzikos reikalai
Lietuvių menui Klaipėdos krašte tenka dar ypatingi uždaviniai, nes Klaipėdos krašto lietuvių ir vokiečių susiartinimo ir bendradarbiavimo siekiant, tenka ten taikyti ypač tuos kultūrinius veiksnius, kurie bendri ir betarpiškai suprantami visoms tautoms. Todėl svarbu Klaipėdos krašte turėti tokių viešų kultūrinių institucijų, kurios patenkintų ir užimponuotų ne tik lietuviškąją, bet ir vokiškąją visuomenės dalį, kuri dabar negaudama pakankamai kultūrinio sąjūdžio iš Lietuvos, ieško jo iš svetur. Šioj srity mūsų valdžia yra padariusi didelių žygių, ir ne be vaisių. 1923 m. rudenį Klaipėdoj įsteigta privati muzikos mokykla buvo valdžios šelpiama, o vėliau, 1924 metais, ir suvalstybinta. Ta įstaiga kreipė į save didžiausią visų Klaipėdos gyventojų dėmesį. Nors muzikos mokyklai vadovavo lietuviai, vokiečių visuomenė parodė jai daug simpatijos ir pritarimo. Labai dažnai visokiom savo draugijų rengiamoms iškilmėms vokiečiai kviesdavo mokyklos orkestrą ir solistus. Tų laikų muzikos mokyklos orkestro koncertai visada būdavo vokiečių ir lietuvių labai gausiai lankomi. Tenka ir dabar iš Klaipėdos gyventojų girdėti labai gražių atsiminimų iš tų laikų, kai muzikos gyvenimas čia buvo pasiekęs tokį gyvą pulsą.
Muzikos mokykla aptarnavo ne tik Klaipėdos miestą, bet domėjosi ir viso krašto muzikos reikalais. Sujungtomis jėgomis buvo surengtos dvi gana pasisekusios viso krašto dainų šventės. Buvo pritraukta daug vietinio lietuvių jaunimo į chorus, kurie sudarė kaip ir vieną lietuvių bendruomenę. Muzikos mokykla siųsdavo į kraštą kamerinius ansamblius ir solistus, kurie dažnai ir visą rengiamojo vakaro programą sudarydavo. Iš muzikos mokyklos auklėtinių buvo suorganizuotas pavyzdingas vyrų choras, kurį ir vokiečių spauda labai gerai įvertino. Bet deja ... 1930 metais ši įstaiga buvo likviduota. Vietoj jos paliko privati muzikos mokykla „vietos reikalams“ aptarnauti. Nors mokykla turi ir gana stiprių muzikos pajėgų, bet jų čia tiek maža, kad nebegalima, kaip kadaise, plačiau veikimo beišplėsti.
Žinoma, šiuo metu Klaipėda ne tiek reikalinga mokyklos, kurios svarbiausias tikslas yra išauklėti specialistų muzikininkų, kiek jau subrendusių menininkų, kurie galėtų jau šiandie tenkinti vietos muzikos kultūros reikalus. Vietinių lietuvių visuomenėj todėl iškilo labai aktualus operos ar simfoninio orkestro įkūrimo klausimas. Jei vieną ar kitą sumanymą pavyktų įgyvendinti, aišku, kad naujos jėgos įneštų naujo gyvumo ir į muzikos mokyklą. Lietuvos vyriausybė šią idėją labai palankiai sutiko, tik ekonominiai sunkumai neleidžia šio klausimo iškelti aktualiųjų eilėn.
Operos įsteigimas Klaipėdoj gal dabartiniu metu per daug apsunkintų valstybės iždą, bet simfoninį orkestrą čia išlaikyti nebūtų taip sunku. Jėgų tokiam orkestrui suorganizuoti užtektų, nes jau ir Lietuvoj yra priauginta visokių instrumentalistų. Esant jų bedarbių, būtų galima palyginti nedidelėmis lėšomis orkestrą išlaikyti. Naudą toks orkestras atneštų labai didelę. Klaipėdos visuomenė yra gana muzikali, simfoninius koncertus labai mėgsta ir yra jų pasiilgusi. Pasikvietus iš Kauno operos solistų dainininkų, būtų tada galima pastatyti Klaipėdoj ir vieną kitą operą.
Niekas taip nejungia tautų, kaip menas, veikdamas žmonių širdis. O jausmas ir tautų santykiuose dažnai turi lemiančią reikšmę. Tai mes galim matyt ir iš dabartinio Klaipėdos krašto gyvenimo. Todėl šiton pusėn reiktų kreipti mūsų pastangas. Muzikalinis veikimas yra davęs Klaipėdoj gražių vaisių, tad, rodosi, ir dabar reiktų rimtai susirūpinti jo reikalais, ypač kad visa Klaipėdos visuomenė labai pageidauja turėti nors vieną reprezentacinę muzikos instituciją.