Vargonų registrai ir jų vartojimas

1938 Nr. 11–12, Konradas Kaveckas

Vargonų dydį nusakome balsų skaičiumi. Vienas balsas vargonuose reiškia visą eilę to paties tembro dūdų. Kiekvieną balsą įjungiame registro pagalba. Balsas turi po dūdelę kiekvienam klavišui. Jeigu modernių vargonų manualas turi 61 klavišą, o pedalų yra 32, tai po tiek dūdelių turi turėti kiekvienas balsas. Čia reikia pažymėti, kad kai kurie balsai ne visados prasideda nuo žemiausio tono dėl akustinių priežasčių. Balso lygį nustato pėdų skaičius. Aštuonių pėdų balsas, pav., principalas 8’, yra normalaus skambesio, keturių pėdų, pav., octava 4’ — skamba oktava aukščiau, dviejų pėdų, pav., dubletė 2’ — dviem oktavoms aukščiau; vienos pėdos, pav., fleita 1’ — trimis oktavomis aukščiau. Didėjant pėdų skaičiui, gaunamas žemesnis skambesys. Šešiolikos pėdų, pav., burdonas 16’, skambės oktava žemiau, trisdešimt dviejų pėdų, pav., bombardas 32’, skambės dviem oktavoms žemiau.

Vargonų balsai yra dviejų grupių: paprastieji, kurie savu ruožtu dalijasi į pagrindinius ir mikstūrų balsus, ir liežuviniai balsai. Pagrindinius balsus sudaro: principalai 8,16’, kontrabasas 16’, oktava 4’, dubletė 2’, pikolo 1’, diapazonas, keraulofonas, salicionalas, violončelė, fugara, gemshornas, gamba, vox coelistis, dulciana, unda maris, harmoniškoji, oktavinė, švelnioji ir kitokios fleitos, burdonas, subbasas ir kiti.

Mikstūrų grupei priklauso visi tie balsai, kurie duoda harmoninius tonus, arba obertonus. Iš jų galima paminėti: nazarą 22/3’, terciją 13/5, septimą 11/7 arba sudėtines mikstūras, k. a. ragelį (cornet) ir kitus. Liežuviniai balsai savo skambesiu būdingai primena atskirus orkestro instrumentus, pav., obojų, kornetą, trompetą ir kitus. Todėl didesniuose vargonuose randame ir po vieną kitą liežuvinį balsą. Jie duoda vargonams ne tik budingą skambesį, bet ir jėgą. Liežuvinių balsų tarpe rasime šiuos pavadinimus: trompetas 8’, 16’, bombardas, arba puzonas 16’, 32’, kleronas 4’, obojus 8’, fagotas 8‘, 16‘, anglų ragelis 8‘, klarnetas 8’, kromornas arba krumhornas, tūba mirabilis ir kiti. Čia reikia pažymėti, kad prancūzų vargonuose liežuviniai balsai yra švelniai intonuojami, o pagrindiniai balsai stipresnio skambesio, ir visumoje gaunama pilnas ir darnus visų balsų skambesys. Todėl patys vargonai su stipresniais pagrindiniais balsais turi daug didesnę jėgą, negu tų statytojų, kurie aštriai intonuoja liežuvinius balsus ir pastarieji užrėkia visus kitus balsus.

Sudarant vargonų balsų planą, arba dispoziciją, tenka kreipti dėmesį į balsų spalvingumą, bendrą skambesį ir manualų bei pedalų jėgų pu¬siausvyrą. Pirmasis manualas, sekant mūsų krašte įsivyravusia tra¬dicija, esti stipriausias, antrasis silpnesnio skambesio, o tretysis dar silpnesnio ir t. t.

Pedaluose turi būti tiek pajėgūs balsai, kad atsvertų ir paremtų visų manualų balsų jėgą. Čia daug pagelbsti įvairūs jungikliai, kopeliai, jungią pedalus su atskirais manualais arba manualus tarpusavy, be to, dar gali būti aukštųjų oktavų — superoctav koppel — arba žemųjų oktavų (suboctav) kopeliai. Registravimą palengvina naujuose var¬gonuose esamos laisvosios kombinacijos baltais ir raudonais jun¬gikliais arba įregistruojamosios, kurių skaičius kai kuriuose vargo¬nuose siekia septynių ir daugiau būdų.

Čia patiekiu vieną kitą vargonų dispozicijų pavyzdį.

 

9 BALSŲ VARGONAI

 

I manualas Principalas 8, Harmoninė fleita 8, Salicetas 4.

II manualas Gamba 8, Dangiškasis balsas 8, Naktinis ragelis 8, Fleita 4, Nazaras 22/3.

Pedalas Subbasas 16, Jungiklis, jungiantis su I manualu, Jungiklis jungiantis su II manulu, Dėžės pedalas, I ir II manualų jungiklis, Oktava žemyn jung. III/II. Manualuose 61 tonas, pedaluose 32 tonai.

Reikia pažymėti, kad šie vargonai turi ir nazarą, t. y. tokį balsą, kuris yra ypatingai reikalingas senajai muzikai nuspalvinti.

Šia proga pateikiame ir Juozo Rudavičiaus statytų Kauno Arkikatedros Bazilikos vargonų dispoziciją:

I manualas Principal 8, Quinta 6, Hohlfloete 4, Mixtur 4fach, Clairon 4, Mixtur 4fach, Bourdon 8, Fugara 8, Bourdon 16, Gambe 8, Hohlfloete 8, Octava 4, Trompete 8, Trompete 16, Rohrfloete 4, Fugara 4, Principal 8, Principal 16.

II manualas Gemshorn 8, Flūte harmoniąue 8, Flautine 2, Trompete 8, Clarinetto 8, Flauto dolce 4, Gedackt 8, Salicional 8, Geigenprincipal 16, Gambe 8, Flauto dolce 8, Gambe 4, Gedacktfloete 4, Clairon 4, Mixtur 4rach, Principal 4, Liebl. Gedackt 16, Principal 8.

III manualas Tremulo 8, Progesiv 3fach, Viola 4, Liebl. Gedackt 8, Flūte d'amour 8, Dolce 8, Principalfloete 8, Cornet 8, Viola major 16, Geigenprinzipal 8, Viola d'amour 8, Spitzfloete 8, Geigenprinzipal 4, Flauto 4, Oboe 8.

Pedalai Majorbass 16, Violon 16, Clairon 4, Posaune 16, Floetenbass 8, Octavbass 8, Violon 8, Floetenbass 4, Trompete 8, Subbass 16, Prin¬cipal 16, Posaune 32.

Be to, yra I, II, III manualų tutti, 1 ir 2 manualų kopeliai, pedalų kopelis.

Kiekvieni vargonai yra atskiras meninis instrumentas. Kiekvieni jų net ir to paties meistro, skiriasi savo balsų sudėtimi, dispozicija, ir jų intonavimu. Senovės vargonuose registravimo būdas buvo paprastas, tik XIX šimtmety pasiekta ypatingo spalvingumo.

Pagrindiniai 8 pėdų balsai atitinka simfoninio orkestro stygų kvartetą. Jie gali būti vartojami visada, k. a. chorui pritarti ir solo. Prie pagrindinių balsų pridėjus drebantįjį voix cėleste arba unda maris, gaunamas dar gražesnis, spalvingesnis skambesys. Ypačiai ši pastaroji spalva vartojama Cezario Francko ir kitų naujesniųjų kompozitorių veikaluose. Pagrindiniai 4 pėdų balsai pastiprina 8 pėdų balsus ir padaro juos aiškesnius, 16 pėdų balsai papildo visą skambesį. Fleitų balsai 8 pėdų vartojami ir solo, kaipo orkestro fleita. Jeigu fleitą solo palydi kitame manuale švelnioji gamba, tai sudaro ypatingai patrauklią ir malonią vargonų spalvą.

Gamba gražiai jungiasi su 8 pėdų burdonu. Dviejų pėdų balsai, sujungti su 8 pėdų balsu, teikia labai būdingą spalvą.

Mikstūros teikia visam skambesiui žvilgesio, ir jos vartojamos dažniausiai visais vargonais grojant. Solo vartojama senųjų klasikų veikalus grojant. Pavyzdžiui, labai tinka nazaro ir kromorno duetas.

Liežuviniai balsai ypatingai vartojami solo, pav., pagrindiniai temai chorale išvesti ir t. t.

Čia reikia pažymėti, kad liežuviniai balsai turi būti bent keletą kartų per metus derinami, nes jų liežuvėliai, temperatūros veikiami, atsiskleidžia. Jų derinimas nėra sunkus, įjungus kurį nors pagrindinį balsą, pav., principalą. Pagal jį nustatome ir liežuvinio balso lygį. O tai galima atlikti ir be specialaus derintojo, nes užtenka prie liežuvinio balso esamą kaištelį švelniai pakalti geležėle aukštyn arba žemyn. Liežuviniams balsams, taip pat ir kitiems, dinamikos niuansų teikia jų įdėjimas į dėžę, kurios dureles kojos pagalba atidarinėjant, gaunamas crescendo, o uždarinėjant — decrescendo.

„Volas — (RolIschweller) gerai tinka palaipsniui visiems vargonų balsams įjungti. Be jo sunku groti kai kuriuos modernistų kūrinius, pav., kad ir Maxo Regerio veikalus.

Baigdami, trumpai nusakysime atskirų balsų paskirtį ir spalvas (pagal A. Celliero ,,L‘orque modeme").

Burdonas — teikia paslaptingai švelnų skambesį ir vartotinas piano vietose.

Fleitos 8’ yra skaisčios spalvos ir gali išvystyti jėgą nuo pp iki mf. Fleitos 4’ ypatingai šviesaus skambesio visuose registruose ir teikia aiškumo techninėse vietose.

Salicionalis — sudaro pereinamąją spalvą nuo fleitų į gambas, ir jis yra gražaus skambesio visuose registruose.

Principalas 8’ yra plataus skambesio, ramus ir iškilmingas, nerėžiantis. Vartotinas nuo mezzoforte iki forte.

Oktava 4’ paryškina skambesį. Pridėjus prie 8’, gaunamas forte.

16 pėdų pagrindiniai balsai teikia skambesiui pilnumo ir gilumo, ypačiai sujungus su 8’ pagrindiniais balsais ir visais vargonais.

Mikstūros dar labiau visą vargonų skambesį nuskaidrina, ir jos vartotinos tik forte vietose su kitais balsais kartu.

Liežuviniai balsai, trompetės, puzonai, kleironai teikia aštrumo ir jėgos visam skambesiui. Pagal jėgą ir skaičių balsų jie išvysto jėgą nuo FF iki FFF.

Žinoma, visa vargonų jėga ir grožis priklauso nuo balsų skaičiaus, jų rūšies, intonacijos grynumo. Be to, pats registravimo menas yra paties vargonininko rankose. Kiek jis pažįsta savo vargonų balsus ir kiek jis turi teoretinių žinių ir gero skonio, tiek ir jo grojami veikalai bus gražiai ir vykusiai instrumentuoti.