Ankstyvasis muzikinis ugdymas: žvilgsnis į XXI amžių

1998 Nr. 17 (250), Albertas Piličiauskas

Kiekvienos tautos pedagogams šalia kitų sąvokų, matyt, strategiškai svarbios yra kultūra, tautiškumas, doriniai idealai. Sutinkant su šiuo teiginiu, iškyla aktualūs uždaviniai:

- kaip išsaugoti minėtas pedagogines vertybes?

- kaip toliau jas puoselėti ir plėtoti?

- kokiomis specifinėmis galimybėmis, sprendžiant šiuos uždavinius, pasižymi dėstomasis dalykas (pavyzdžiui, muzika)?
 

Trijų pakopų raketa

Už minėtų uždavinių sprendimą atsako trys ugdymo pakopos: ikimokyklinis, bendrasis vidurinis ir aukštasis ugdymas. Tai - savotiška trijų pakopų raketa, nūnai - save remontuojanti, o sėkmės rezultatais, manyčiau, labiausiai didžiuotis galėtų ikimokyklinukai… Šiais laimėjimais galime tikrai nuoširdžiai džiaugtis. Mat be sėkmingo pirmosios pakopos darbo, negalima įsivaizduoti nei minėtų pedagoginių vertybių (kultūra, tautiškumas, doriniai idealai) išsaugojimo, nei jų puoselėjimo, nei plėtros. Beje, ir sėkmingas antrosios bei trečiosios pakopų darbas sunkiai įsivaizduojamas be sėkmingo pirmosios pagrindo, kadangi paauglystė ir ankstyvoji jaunystė kupinos specifinių ugdymo problemų, pasireiškiančių kosmopolitizmo idėjomis, kartais pražūtingu besikeičiančios mados marazmu ir pan. Todėl vidurinė ir aukštoji mokyklos daugeliu atvejų gali tik toliau puoselėti ir plėtoti piliečio kultūrą, tautiškumą, dorinius idealus etc, jeigu šios vertybės jau surado vietą ikimokyklinuko asmenybės struktūroje, jo atitinkamų įsitikinimų hierarchijoje.

Tačiau, antra vertus, pasidžiaugę pirmosios pakopos svarba ir visuomenine reikšme, privalome prisiimti ir didelę atsakomybės naštą už tą piliečių ugdymo broką, nūnai stebimą mūsų mažos tautos viduje ir jos socialinio kūno paviršiuje. Akivaizdu, vaikų sąmonėje nesugebame išugdyti dorinio imuniteto srūvančiam Vakarų pasaulio antivertybių srautui, dvasiniai idealai labai dažnai nublanksta prieš materialinius, principingumas užleidžia vietą komformizmui…

Taigi būtent šioje vietoje kiekvienas pedagogas galėtų tik susimąstyti ir pakartoti aukščiau jau minėtąjį klausimą: kokiomis specifinėmis priemonėmis mano dėstomasis dalykas galėtų veikti būsimojo XXI amžiaus piliečio ugdymą, mažinant nūnai pastebimą pedagoginio darbo broką? Kitais žodžiais, kuo reiškiasi muzikos įtaka asmenybei?

 

Negimusiųjų muzikinis ugdymas

Mokslininkai teigia, jog keturių mėnesių embrionas motinos įsčiose jau girdi supančio pasaulio garsus, atitinkamai į juos reaguoja. Vadinasi, jau tuo metu formuojasi būsimojo piliečio - kultūros vartotojo intonacijynas (intonacinis žodynas), o tiksliau - jo pradmenys, įgimtoji ritmų, dermių bei sąskambių visuma, t.y. gimtosios muzikinės ląstelės, savotiški muzikiniai genai. Ir būtent tokie, su kokiais nėštumo metu sąveikauja (ir iš viso, ar sąveikauja?) motina, klausydamasi kūrinių, dainuodama ar grodama instrumentu. (Matyt, tuo iš dalies galima paaiškinti muzikinių dinastijų, kurių šeimos genealoginio medžio šaknys neretai siekia kitas epochas, kilmę…)

Todėl intonacijynas - būtina ir pirmoji sąlyga, norint išsaugoti tautinį identitetą (nuo senų laikų lietuvio paveldėtą “muzikinio elgesio” įvaizdį). Intonacijynas - svarbi prielaida vertinant skambančios muzikos stilių, žanrą, renkantis kūrinius klausymui ar atlikimui ir (o tai ypač svarbu!) toliau plėtojant įgimtą vaiko poreikį muzikai.

Taip aukštai vertindami kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės muzikinių potyrių įtaką piliečio estetinių vertybių hierarchijos formavimuisi, krašto kultūros bei tautinės savimonės išsaugojimui, privalome:

1) rūpintis dar negimusių kūdikių muzikiniu ugdymu, kryptingai - tautinio identiteto linkme formuodami jų muzikinius genus. Kaip rodo specialūs tyrimai, tokio ankstyvo muzikinio ugdymo (AMU) rezultatai vėliau atrodo stulbinantys: šie vaikai labai dažnai pasižymi absoliučia klausa; būdami trejų metukų, jau kalba trimis kalbomis, skaito ir skaičiuoja pirmos klasės lygiu; daug greičiau negu kiti vaikai išmoksta smuikuoti ir skambinti fortepijonu. Matyt, ne atsitiktinai. Ankstyvojo vaiko vystymosi asociacijos įkūrėjas ir prezidentas Masaru Ibuka teigia: “Tam, kad įvyktų pati taikiausia revoliucija pasaulyje, revoliucija - be kraujo praliejimo ir kančių, be neapykantos ir bado, be mirties ir naikinimo, reikia pradėti auklėti vaiką dar iki jo gimimo”. Malonu konstatuoti ir tai, kad Kaune veikia gyd. R.Šemetos vadovaujama Nėščiųjų sveikatingumo mokykla (tel. 743 909, 764 262), kurioje AMU įgauna vis didesnę reikšmę. Šioms idėjoms turėtume linkėti kuo sėkmingesnės sklaidos, sulaukiant visuotinio kitų miestų ir apskričių savivaldybių pritarimo;

2) lopšelyje ir darželyje toliau plėtoti mažųjų piliečių intonacijyną, pasitelkiant geriausius liaudies folkloro pavyzdžius. Viena iš daugelio priemonių minėtiems uždaviniams spręsti - ankstyvas liaudies muzikos šedevrų klausymasis bei jų dainavimas namuose ir darželyje (pagal Sh.Suzuki’o muzikinio ugdymo sistemos principus). Aukštos meninės vertės audiokasetės, atitinkamų specialistų aprobuotos, galėtų būti įteikiamos jaunajai šeimai jau metrikacijos biure ar bažnyčioje jungtuvių dieną kaip vertinga piršlio dovana ir reikšmingas palinkėjimas. (Pravartu žinoti, kad JAV Džordžijos valstijos gubernatorius Zellas Milleris, būdamas įsitikinęs ženklia muzikos įtaka vaiko protiniams gabumams plėtoti, tokios dovanos - audiokasetės ar kompaktinio disko - gamybai šių metų biudžete numatė 105 000 dolerių...) Kūdikio psichika, anksti gaubiama liaudies muzikos intonacijų ir veikiama kūriniuose užkoduotų bioenergetikos impulsų, įgautų pageidaujamo imuniteto arba atsparos taškus psichologinės prievartos ar dvasinės patologijos atvejais. (Nepamirškime, kad XX a. pabaiga vadinama psichinės depresijos dešimtmečiu...) Tam, tiesa, tėvai privalo tapti lygiaverčiais vaikų muzikinio ugdymo, jų socialinės padėties modeliavimo partneriais;

3) dainuojamojo folkloro pagrindu lavinti ne tik vaikų vokalinius įgūdžius, bet ir jų dorinius idealus, vertybines orientacijas etc. Šiuo tikslu būtina kiekviename kūrinyje, - net ir muzikinėje miniatiūroje! - ieškoti asmeninės prasmės, išreiškiančios suvokėjo (ikimokyklinuko) dorines orientacijas ar elgsenos motyvaciją, šiam amžiaus tarpsniui būdingas gyvenimo aktualijas bei interesus. Pavyzdžiui, minimalistinėmis išraiškos priemonėmis sukurta liaudies melodija “Malu malu viena, pasižiūriu - diena”, paprastai dainuojama to paties garso aukštyje, neturėtų spręsti vien tik tikslaus intonavimo, dikcijos ar grandininio kvėpavimo lavinimo uždavinių. Tekstas - puiki proga atkreipti vaikų dėmesį į malančiojo asmens fizinę ir dvasinę būseną: pavargęs, bet laimingas? Išsekęs ir nusiminęs? Žvalus, bet nepatenkintas? Ir t.t. Pabandykime, spėliodami su vaikais, atsakyti į panašius klausimus ir nejučiomis užčiuopsime dorinių idealų kontūrus (gal laimingas todėl, kad iš šviežių miltų dabar vaikučiams iškeps skanių paplotėlių? O gal laimingas todėl, kad jau nereikės daugiau malti? Nusiminęs, nes išaušusi diena jau šaukia prie kitų darbų? Ir pan.).

 

Muzikai dar netarė žodžio?

Akivaizdu, kad asmeninės prasmės ieškojimas ir jos suradimas, arba, kitais žodžiais, prasminė kūrinio analizė (PKA), - tai loginis pagrindas savitam kūrinio interpretavimui, t.y. įvairioms jo atlikimo versijoms. (Juk vienaip dainuosime melodiją, išreikšdami nuovargį, kitaip - džiaugsmą ar neviltį.) Tačiau ypač svarbu, kad kūrinio asmeninės prasmės ieškojimas natūraliai provokuoja ugdytinius doriniam dialogui, disputui, savo nuomonės išsakymui, t.y. atitinkamų vertybių ir idealų atodangai. Pedagogas įgyja galimybę geriau pažinti savo auklėtinius, gali ieškoti būdų ir argumentų auklėtinių įsitikinimų korekcijai bei saviugdai skatinti. Taip aktyvinamas vaiko “sužmogėjimo”, arba socializacijos, procesas. Ir - kas ypač svarbu! - pokalbio dalyviai tuo metu gaubiami meninių išgyvenimų, jausmų skraiste... O tai reiškia, kad dorinės vertybės, idealai įsisąmoninami aktyviai sąveikaujant racionaliajam ir emociniam pradams, - būtinoms sėkmingo auklėjimo prielaidoms. Ugdymas pakyla lyg į aukštesnį lygį: tai, kas šiuo metu neretai suprantama kaip mokymo tikslas (balso lavinimas, natų rašto skaitymas etc), užima kur kas kuklesnį (tačiau, suprantama, labai svarbų!) uždavinių lygmenį. Tikslu tampa dorinių ir dvasinių vertybių bei idealų, įsitikinimų bei piliečio pozicijos ugdymas (saviugda). Galima teigti, kad toks muzikinis ugdymas vyksta vadovaujantis padidintų pedagoginių reikalavimų (PPR) taktika.

Tai, kas pasakyta, liudija, kad turime objektyvias prielaidas, galinčias ženkliai palengvinti ir pakoreguoti tradicinius atsakymus į aukščiau minėtus svarbius pedagoginius klausimus (kaip AMU gali išsaugoti ir puoselėti tautiškumą, kultūrą bei dorines vertybes?). Pirmiausia patirtis leidžia teigti, jog nūnai įmanoma gerokai sumažinti deklaratyvumo dozę, kuri neretai vis dar akivaizdi vertinant apskritai muzikinio ugdymo galimybes. Todėl, žvelgiant į XXI amžiaus ikimokyklinukų (ir ne tik jų) muzikinį ugdymą, neišvengiama sąlyga iškyla būtinybė atsisakyti technologinių nūdienos “tuščiavidurės” pedagogikos nuostatų, kai prioritetiniu tikslu laikomas racionalaus muzikos prado išaukštinimas, t.y. klausos, vokalo ar grojimo įgūdžių lavinimas, teorinių ar istorinių žinių komplekso įsisąmoninimas etc. Tam, manyčiau, ugdymo procesą tikslinga papildyti kūrinio asmeninės prasmės įsisąmoninimo metodu, taikyti minėtąją PPR taktiką, ieškoti adekvačių būdų emociniam muzikos pradui išaukštinti, suteikti vaikų tėvams realų lygiaverčių ugdymo partnerių statusą ir kt.

Suprantama, tokie ar panašūs ketinimai dėsningai atidengia kitų aktualių problemų paketą: korekcija rengiant pedagoginius kadrus; specialios metodinės literatūros leidyba; audiokasečių turinio paruošimas ir gamyba; metodinė pagalba tėvams ir kt. Tačiau panašius uždavinius spręsti esame pajėgūs. Tereikia geros valios ir ryžto, galvojant: o gal bendrojo muzikinio ugdymo pedagogai iki šiol dar netarė savo svaraus žodžio puoselėjant šalies kultūrą, tautinį identitetą ir dorą? Gal taikiausia pasaulyje revoliucija - tai ne utopija, o realybė, slypinti muzikų rankose?

 

Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto respublikinėje konferencijoje “Muzikinio ugdymo aktualijos ikimokykliniame amžiuje” (Kaunas, 1998 04 30), pagrindu..

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!