Joga pianistams. Keletas elementarių pratimų
Studijuojantys jogą žmonės (kalbu konkrečiai apie muzikus), supranta, kaip puiku jaustis tvirtam bei lanksčiam. Tačiau dauguma jų pastebėjo, kad vis dėlto sudėtinga praktiškai pritaikyti tai, kas išmokta per jogos pamokas.
Aš pradėjau praktikuoti jogą prieš 20 metų, būdama muzikos koledžo studentė. Tuo metu kentėjau nugaros skausmus bei besikartojantį nykščio tendosinovitą (tai buvo netaisyklingų muzikavimo pratybų padarinys). Pradėjau lankyti jogos kursus savo mokykloje. Juos pagal B.K.S.Iyengar jogos sistemą (iš visų sistemų Iyengar joga, manyčiau, muzikams yra fiziškai tinkamiausia) vedė indų jogos žinovas. Ėmiau jaustis lankstesnė, tačiau kartu supratau, jog man joga nėra lengvai prieinama. Todėl po keleto metų pradėjau lankyti individualius jogos užsiėmimus. Taip galėjau išsamiau pasikalbėti apie savo problemas, netgi pabandyti suderinti jogos pratimus su grojimu. Mano mokytojas daug išmoko iš Tai Chi, Feldenkrais, Shiatsu bei Alexander technikos. Pratimai, kuriuos aš naudoju dabar, yra arba kelių technikų mišinys, arba sugalvoti pačios bei pritaikyti specifinei problemai spręsti.
Taip pat bendravau su Didžiosios Britanijos jogos mokyklomis “Britų jogos ratu” bei “Joga sveikatai ugdyti”. Čia praktikuojamas mažesnis fizinis intensyvumas, skiriama dėmesio filosofiniams aspektams, meditavimui ir kvėpavimui. Joga buvo sėkmingai pritaikyta vakarietišku principu stresui įveikti. Taigi dėstydama fortepijoną Londono muzikos koledže, aš ėmiau reguliariai mokyti pianistus jogos pratimų.
Naudojamos neišbaigtos jogos pozos - tai yra supaprastinti, tačiau išlaikantys esmę pratimai, kurie tuo momentu sprendžia tik vieną, pavyzdžiui, pusiausvyros, kvėpavimo, riešų bei pečių atpalaidavimo problemą. Kadangi daugeliui studentų sunkiau atsipalaiduoti nei įsitempti, pradžioje mokau atsipalaidavimo bei pusiausvyros, o ne jėgos pratimų (aš įsitikinusi, kad jėga įgaunama per lankstumą, atsipalaidavimą). Po to - koordinacijos bei jėgos pratimai, jais siekiama, kad kūnas veiktų harmoningai: stipresni raumenys taisyklingai padėtų silpnesniems. Ir tik tada mokau kvėpavimo, raumenų tempimo bei atsipalaidavimo pratimų ir diskutuoju apie nerimo mažinimą bei ypač aktualią baimės problemą.
Daugumos pianistų dėmesys koncentruojamas į rankų pirštus bei jų veiklą, todėl stengiuosi, kad studentas pradėtų geriau jausti visą savo kūną, o ne vien atskiras jo dalis (pirštų valdymas bei judrumas labai priklauso nuo pagalbinių ne tik rankų, bet ir pečių bei nugaros raumenų aktyvumo). Bet kokia didesnė pagalbinių raumenų įtampa geba labai smarkiai sukomplikuoti rankų judėjimą klaviatūra, o tai gali sukelti skausmą ar net didesnį pažeidimą.
Žodis “atsipalaidavimas” gali būti labai painus, nes jis vartojamas keletui būsenų apibūdinti: nuo profesionalaus bėgiko atsipalaidavimo prieš pat startą iki drybsojimo lovoje įsijungus televizorių. Muzikavimas tampa malonumu tuomet, kai pianistas jaučia visišką fizinę laisvę, aiškiai mąsto bei atvirai reiškia emocijas. Grojimas pianinu reikalauja subtilumo ir jėgos, atsipalaidavimo ir pusiausvyros, išraiškingų emocijų ir visiškos fizinės laisvės kombinacijų.
Grojant pianinu, kaip ir užsiiminėjant joga, be galo svarbu balansas tarp įtampos bei atsipalaidavimo. Spaudžiant klavišą, reikalinga tam tikra jėga bei intensyvumas. Tačiau jei šis raumenų aktyvumas iš karto nėra slopinamas, susidaro nereikalinga įtampa, kuri apsunkina grojimo techniką ir gali sukelti skausmą bei kitokius pažeidimus. Kita vertus, jei pianistas moka atsipalaiduoti reikiamu momentu, tinkamai ištiesinti kūną bei pasitelkti tam tikras raumenų grupes konkrečiu atveju, jis net fortissimo gali groti ištisas valandas be jokio nuovargio.
Garso kokybė daug svarbiau už kiekybę. Subtilus pianissimo pavergia klausytoją, o niūrus mezzo forte - ne. Grojimo dinamika svarbesnė už gautų decibelų kiekį. Jei užuot norėdami išgauti stiprų garsą padedami visiškos fizinės laisvės stengsitės sukurti gražų, plaukiantį bei dainingą toną, pastebėsite, jog garsas susiformuoja beveik savaime, pačiu natūraliausiu būdu.
Nėra abejonės, kad išvengti ligos daug lengviau, negu ją gydyti, todėl jau pačioje pradžioje pianistams svarbu išmokti taisyklingos technikos. Bet ir tie pianistai, kurie jau kenčia nuo patirtų sužalojimų, neturėtų nusiminti. Jie gali išsigydyti labai paprastai - peržvelgdami savo grojimo techniką. Nelaimingo atsitikimo, ligos ar kitokios kliūties atveju būtinas medicinos eksperto patarimas - galbūt net osteopatija ar kitoks gydymo metodas.
Nei jogos, nei skambinimo pianinu negalima išmokti iš knygos. Abiem atvejais reikalingas patyrusio mokytojo vadovavimas. Skaitytojams, kurie susidomėjo joga, galiu pasiūlyti keletą pradinių pratimų.
Pečių atpalaidavimas
Tuščios rankovės. Stovėkite patogiai. Lėtai pradėkite siūbuoti į šalis. Leiskite savo rankoms kabėti laisvai, tarytum jos būtų tuščios rankovės. Palaipsniui didinkite siūbavimo amplitudę. Po to lėtėdami palengva atsipalaiduokite.
Sūpynės. Patogiai atsistokite, rankas atpalaiduokite. Leiskite joms siūbuoti pirmyn ir atgal, tarytum jas judintų vėjas. Jauskite patogiai rankas skrodžiant orą. Tada pamažu sustokite. Apžiūrėkite savo rankas, ar nejaučiate jokių pokyčių. Ar jos šiltos? Pilnos kraujo? Judresnės? Tai požymiai, kad rankos ir pečiai atsipalaidavę.
Pečių sukimas. Pianistai dažnai groja pakeltais ir į priekį atstatytais pečiais. Tai dar labiau išryškėja per viešą pasirodymą scenoje. Norėdami išmokti taisyklingos pečių laikysenos, uždėkite delnus ant pečių. Ratu sukite pečius (būtent - pečius, o ne alkūnes ir pan.). Leiskite pečiams atsipalaiduoti žemutinėje pozicijoje. Tada padėkite pirštus ant klavišų, nekeisdami pečių padėties.
Visos rankos ir peties panaudojimas
Gyvatė. Kaire ranka prieš save “pieškite” gulsčią (horizontalų) aštuonetą. Visa ranka turi judėti kaip viena visuma. Ar alkūnė ir riešas atsipalaidavę? Uždėkite dešinę ranką ant kairios mentės. Ar jaučiate kokį nors judesį tame taške? Šitaip laikydami ranką, kaire ranka atlikite 1 pav. pavaizduotus akordus. Pamažu didinkite garsą neprarasdami mentės judesio ir neįtempdami rankos. Pakartokite tai kita ranka.
Rankos svorio jautimas
Vandens čiaupas. Ramiai stovėkite nuleidę rankas. Užsimerkite ir įsivaizduokite, kad ant galvos yra čiaupas, sujungtas vamzdžiais su kaklu, pečiais ir rankomis. Penkiskart pasakykite “pliaukšt” ir įsivaizduokite, kaip vanduo teka nuo galvos per kaklą, rankas į pirštus. Pakartokite tai stovėdami priešais fortepijoną, padėję rankas ant uždaryto instrumento dangčio. Pajuskite pirštuose svorį (tarsi tai būtų vandens svoris).
Pagrokite penkių pirštų pratimą (žr. 2 pav.) mediniu dangčiu. Pajuskite, kaip vanduo teka iš piršto į pirštą tik labai nežymiai judinant ranką. Pakartokite tai klavišais.
Dabar pagrokite, kaip parodyta 3 pav. Stenkitės išsaugoti tokį pat pirštų judesį kaip ir prieš tai. Ar galite pajusti rankos svorį, kuris turi įtakos “vandens” tūriui? Pabandykite “skirtingais” svoriais bei skirtingais muzikiniais variantais.
Riešo ir alkūnės atpalaidavimas
Grokite abiem viduriniais pirštais naudodami “čiaupo” metodą. Pajuskite svorį pirštų galiukuose. Ar ranka tvirtai laikosi ant pirštų bei peties, ar ji visiškai laisva? Laikydami vienodą svorį pirštuose:
a) pakelkite ir nuleiskite riešą;
- riešais nubrėžkite cirkuliarius judesius;
- sukite riešus apskritimu.
Ar visa ranka juda laisvai, be jokio alkūnės įtempimo?
Sėdimoji padėtis
Grindea technika. Pakelkite pečius kiek galite ir laisvai “numeskite”. Pakartokite du kartus. Atstatykite krūtinę, kad ištiesintumėte pečius. Atpalaiduokite kojas palengva rankomis kratydami kelius. Beveik nieko nedarydami “liepkite” nugarai pailgėti. Keletą kartų giliai iškvėpkite tardami “ach”.
Kvėpavimas
Susinervinę atlikėjai ima tankiai kvėpuoti padedami tarpšonkaulinių raumenų. Kartais kvėpavimas visiškai sulaikomas. Pasirodymo nerimą įmanoma sumažinti išmokus ramiai kvėpuoti padedant diafragmai. Kvėpavimas neturi būti priverstinis. Todėl kvėpavimo pamokas turėtų vesti patyręs mokytojas.
Kvėpavimo stebėjimas. Laisvai atsigulkite ant nugaros. Stebėkite savo kvėpavimą penkias minutes. Kur jaučiate didžiausią judesį? Krūtinės viršuje? Aplink saulės rezginį? Pilvo apačioje? Ar kvėpavimas greitas, ar lėtas, gilus ar paviršinis? Ar pastebėjote kokius nors kitokius pokyčius? Nesistenkite sąmoningai pakeisti savo kvėpavimo. Tiesiog stebėkite, kas vyksta. Kartokite kasdien visą savaitę.
Energinis kvėpavimas. Įkvėpimas teikia kūnui deguonies ir energijos. Iškvėpimas atpalaiduoja kūną ir protą. Sąmoningas ir gilus iškvėpimas gali panaikinti įtampą prieš arba per pasirodymą.
Uždėkite rankas ant apatinių šonkaulių ir leiskite krūtinės ląstai judėti atitinkamai kvėpavimo metu. Skaičiuodami iki keturių, įkvėpkite ir taip pat skaičiuodami iškvėpkite. Susikoncentruokite ties iškvėpimu. Pamažu tęskite iškvėpimo fazę iki šešių skaičių. Nevartokite jėgos.
Atpalaiduojantis kvėpavimas. Atsigulkite ant grindų. Rankas padėkite ant pilvo. Pajuskite silpną pilvo pakilimą bei nusileidimą.
Joga yra praktinė, savarankiška terapija, todėl čia daugiau lemia pasitikėjimas savimi nei mokytoju. Mano nuomone, mokytojo vaidmuo - padėti studentui mokyti save. Mokytojas nurodo problemos priežastis ir būdus šioms priežastims pašalinti. Tuo pat metu jis paaiškina, kaip galima išvengti šių keblumų vėliau. Daugybę problemų galima išspręsti netgi labai greitai. Labiau komplikuotos problemos sprendžiamos ilgiau: reikia būti kantriam ir stengtis pakeisti blogus įpročius. Kuo labiau muzikantas jaučia savo įtampą ir gali būti už tai atsakingas, tuo geriau jam.
Mūsų ausys - vienintelis vedlys garso kokybei, subtilumui, vikrumui, kruopštumui bei ritmiškumui įvertinti. Tai priklauso nuo mūsų fizinės bei protinės būsenos. Aš tikiu, kad joga gali padėti pianistams atpalaiduoti savo kūną bei protą tam, kad šie galėtų visiškai atsiduoti muzikai bei pasiekti tokią būseną, kai atlikėjas susilieja su kompozitoriumi bei klausytojais - būsena, “kurioje pastangos nereikalauja pastangų”.
Vertė Rima Katinaitė Versta iš: Piano and Keyboard, 1998 gegužė-birželis, p. 44-46.