Modernizmo vėliavnešys

Prieškario periodu, o ir sovietiniais metais kūrusių kompozitorių kūrybą aptariančių, nagrinėjančių ir įvertinančių didesnės ar mažesnės apimties muzikologinių darbų turime nemažai. Tuo tarpu išeivijoje gyvenantys kompozitoriai ir atlikėjai, jų kūryba bei kultūrinė veikla iki Atgimimo laikų buvo apskritai gana mažai žinoma. Susidariusią spragą šiuo metu iš dalies užpildė Danutės Petrauskaitės parengta knyga apie Amerikoje gyvenantį lietuvių išeivijos kompozitorių, dirigentą, pedagogą Jeronimą Kačinską ¹. Klaipėdos universitete pedagoginį darbą dirbanti ir spaudoje besireiškianti muzikologė, paskelbusi nemaža straipsnių, recenzijų įvairiomis muzikinio gyvenimo temomis, pateikė skaitytojams leidinį, kuris, kaip rašoma sudarytojos žodyje, “yra mėginimas atskleisti platesnę Kačinsko gyvenimo bei muzikinės veiklos panoramą, artimiau pažinti jo asmenybę” ², taip pat “geriau suvokti Kačinsko gyvenimo nuostatas ir kūrybinius principus, pasaulėjautą bei pasaulėžiūrą, kasdienybės rūpesčius ir džiaugsmus” ³. Visa tai knygos sudarytojai ir parengėjai sėkmingai pavyko, kadangi knyga - daugiakomponentė. Joje nagrinėjamas tiek kompozitoriaus J.Kačinsko gyvenimas, tiek ir muzikinė veikla, skelbiami straipsniai ir laiškai, paties kompozitoriaus rašyti atsiminimai, taip pat turtingi informacijos priedai.

Kompozitoriaus J.Kačinsko muzikinės veiklos tyrinėjimams skirta D.Petrauskaitės studija “Gyvenimas ir muzikinė veikla”, kurioje, kaip nurodo knygos autorė, “nepretenduojama į gilesnę muzikos analizę, o tik stengiamasi nubrėžti ryškiausius Kačinsko kūrybinio kelio kontūrus, neišleidžiant iš akių atskirų veikalų parašymo paskatų, jų socialinės ir meninės prasmės” ⁴. Čia, remiantis gausia medžiaga, esančia Juozo Žilevičiaus-Juozo Kreivėno lietuviškos muzikos archyve Čikagoje, Lietuvos literatūros ir meno, Lietuvos centriniame valstybės ir kituose archyvuose bei sukaupta pačios autorės, nuosekliai atskleidžiami Kačinsko gyvenimo vingiai, muziko nueitas kelias Lietuvoje ir Amerikoje iki pat mūsų dienų.

Studijoje aptariamos pirmosios muzikos pamokos, gautos iš tėvo, Kuršėnų bažnyčios vargonininko, išgirstos dar vaikystėje ir iki šių dienų neišdilusios iš atminties J.Singenbergo mišios, taip pat pirmieji bandymai komponuoti muziką, grojimas fortepijonu ir skaitymo iš lapo įgūdžių lavinimas, atlikėjiškos (ateityje aktyvios) veiklos pradžią žymintis koncertas Viekšniuose. Dar vėliau - studijos konservatorijos kompozicijos ir dirigavimo skyriuose ir A.Habos mikrotoninės ir ateminės muzikos studijoje.

Daug dėmesio skiriama Kačinsko savarankiško kūrybinio gyvenimo periodui po studijų Prahos konservatorijoje aptarti ir apibūdinti, kadangi tai buvo laikotarpis, aprėpęs nemažai svarbių tiek pačiam kompozitoriui, tiek ir visam Lietuvos muzikiniam gyvenimui įvykių. Apžvalginėje studijoje aptariamas pirmas viešas Kačinsko kaip dirigento pasirodymas Kaune ir, žinoma, sumanymas Lietuvos muzikinę kultūrą praturtinti ketvirtatonių muzika bei kompozitoriaus J.Gruodžio požiūris į visa tai, ir, be abejo, naujausi to laikotarpio kūriniai (Nonetas styginių ir pučiamųjų ansambliui, chorinės dainos).

Nelieka nuošalėje taip pat tokie svarbūs Lietuvos muzikinio gyvenimo įvykiai kaip žurnalo “Muzikos barai” leidybos pradžia (1931), Lietuvos muzikinių progresistų draugijos įkūrimas (1932), Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos veikla (festivaliai Paryžiuje, Londone, Lenkijoje) ir Lietuvos tapimas jos nare. Be to, aprašomas Kačinsko darbas Klaipėdos ir Vilniaus muzikos mokyklose (ketvirtatonių muzikos klasės įsteigimas ir iširimas) bei Klaipėdos (1934-1935) ir Vilniaus (1942-1944) operose, vadovavimas Klaipėdos simfoniniam, Kauno ir Vilniaus radiofono, paskui - Vilniaus filharmonijos orkestrams, muzikinė ir koncertinė veikla 1940-1944 m.

Toliau studijoje nagrinėjami chronologiškai besikloją įvykiai, apimantys laikotarpį, kada Kačinskas kartu su žmona Elena, kaip ir nemažai kitų lietuvių inteligentų, pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Čekoslovakijoje, pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. Vėliau emigravo į JAV, apsigyveno Bostone, kur pradėjo eiti vargonininko pareigas Šv. Petro bažnyčioje ir airių parapijoje, dirbti dirigento, chorvedžio, akompaniatoriaus ir muzikos kritiko darbą. Be kitų svarbių Kačinsko gyvenimo įvykių, aptariama pažintis su gerai žinomu Amerikos muzikinei visuomenei italų kilmės amerikiečių kompozitoriumi J.Bavicchi ir, kaip parodė ateitis, tapusi Kačinskui svarbi ir reikšminga bei turėjusi nemažai įtakos gyvenant Naujajame pasaulyje. Taip pat apžvelgiamas vadovavimas Melrozės simfoniniam orkestrui ir chorui “Polymnia”, įvairūs kultūriniai renginiai (tarp jų tokie kaip Masačūsetso akademinių jungtinių simfoninių orkestrų festivalis, Antrasis kultūros kongresas Čikagoje, religinės muzikos festivalis Bostone ir kt.), kuriuose Kačinskas dalyvavo arba prisidėjo juos rengiant, ir, be abejo, pedagoginis darbas Berklio muzikos kolegijos dirigavimo ir kompozicijos klasėse, trukęs 19 metų, ir, žinoma, per tą laikotarpį sukurti naujas kūrybos stiliaus tendencijas atskleidžiantys kūriniai (tokie kaip rapsodija “Lietuvoje” (1980), “Lietuviškas trio” (1980), “Lietuviška siuita” (1983), Siuita smuikui, violončelei ir fortepijonui (1986) bei kiti emigracijoje parašyti opusai (opera “Juodas laivas”, Simfoninė fantazija Nr. 2, kantatos “Saulės giesmė” ir “Ateities giesmė”, fortepijoninis ciklas “Atspindžiai”, Keturios miniatiūros fleitai, klarnetui ir violončelei, “Transcendentinės išraiškos”, bažnytinės muzikos kūriniai ir t.t.). Aptariami ir Kačinsko santykiai su tokiais lietuvių menininkai išeiviais kaip kompozitoriai V.Bacevičius ir J.Žilevičius, dirigentas V.Marijošius, draugystė su rašytojais bei poetais B.Brazdžioniu, A.Gustaičiu, V.Kulboku, S.Santvaru, taip pat santykiai su Amerikoje gyvenančiais muzikais senbuviais.

Studijos pabaigoje aptariami naujausi kompozitoriaus Kačinsko pasaulietinės ir bažnytinės muzikos kūriniai (Trio smuikui, violončelei ir fortepijonui (1987), Duo smuikui ir violončelei (1990), Variacijos klarnetui ir fortepijonui (1991), kantata-siuita “Baltija” (1992-1993), trečiasis styginių kvartetas (1993), solo ir choro dainos, šv. mišios), 1991-ųjų ir 1992-ųjų metų kelionės į atgimusią Lietuvą, Kačinsko kūrybos pripažinimas ir įvertinimas Lietuvoje, kurio išraiška - pirmasis autorinis kompozitoriaus koncertas Lietuvoje, Vilniuje, 1987-aisias, išrinkimas Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės nariu ir Lietuvos nacionalinės premijos įteikimas. Pateikiama paties Kačinsko sudaryta jo kūrybos periodizacija, mintys apie muziką, meną, kūrybos procesą, sukurtus kūrinius ir jų stilių.

Knygoje spausdinamas visas pluoštas Kačinsko laiškų J.Žilevičiui, S.Šimkui, J.Gruodžiui, A.Habai, rašytų nuo 1929 iki 1995 m. Juose persipina įvairūs kompozitoriaus buitiniai rūpesčiai, su darbu susiję klausimai, kūrybinių sumanymų ir koncertinės veiklos aspektai, prieškario Lietuvos ir Amerikos muzikinio gyvenimo atgarsiai. Randame minčių apie Kačinsko muzikinę veiklą Augsburgo pabėgėlių stovykloje, amerikiečių muzikinį gyvenimą, lietuvių išeivijos muzikinę veiklą. Viename laiškų, rašytų D.Petrauskaitei, apibūdinami santykiai su J.Gruodžiu, laiške R.Songailai pateikiami atsiminimai apie K.Griauzdę.

Pakartotinai publikuojami jau anksčiau periodiniuose leidiniuose (“Muzikos barai”, “Bangos”, “Naujoji Romuva”, “Aidai” bei kituose) skelbti Kačinsko straipsniai, gvildenantys aktualius Lietuvos muzikinio gyvenimo, pedagogikos, tautiškumo suvokimo muzikoje klausimus. Skelbiami straipsniai parašyti 1931-1972 m. laikotarpiu. Iš pluošto turimų Kačinsko publikacijų knygos sudarytoja atrinko prieškario straipsnius, išsaugojusius savo pažintinę vertę (“Naujoji čekų muzika”, “Modernioji muzika”, “Praha - kūrybinės muzikos iniciatyvos miestas”), nepraradusius vertės, aktualius ir mūsų dienomis (“Kompozitorius Vytautas Bacevičius ir jo kūryba”, “Tautiškos lietuvių muzikos kūrybos klausimai”, “Klaipėdos muzikos meno apžvalga”, “Klaipėdos muzikos meno gyvenimas” ir kt.). Išeivijos spaudoje skelbti rašiniai sudaro mažesnę grupę, tarp kurių visi, išskyrus straipsnį “Muzikos meno reikšmė išeivijoje”, skirti tokioms lietuvių išeivijos muzikinio gyvenimo asmenybėms kaip V.Marijošius, J.Strolia, V.Bacevičius.

Naujajame leidinyje taip pat spausdinami paties kompozitoriaus Kačinsko Bostone rašyti atsiminimai (datuoti 1994-1996 m.), nuosekliai atskleidžiantys vaikystės, paauglystės, o vėliau studijų ir savarankiško kūrybinio darbo metus. Reikia pažymėti, jog šie atsiminimai neapsiriboja vien kūrybinio ir asmeninio gyvenimo faktų išdėstymu, bet tuo pat metu pateikia sodrius to meto meninio, kultūrinio, o kartais ir visuomeninio-politinio gyvenimo vaizdus, kompozitorių supusių žmonių aprašymus. Knygos sudarytojos nuomone, “retai kada muzikos kūrėjai ar atlikėjai imasi memuarų žanro, ypač ne fragmentiško, o nuoseklaus savo išgyvenimų fiksavimo” ⁵. Todėl šiuo atveju susidūrę su gana retu muzikos istorijos reiškiniu - paties kompozitoriaus Kačinsko rašytais atsiminimais, turime istorinę medžiagą, kuri dėl nurodytų priežasčių tampa itin reikšminga ir vertinga.

Leidinys iliustruotas nuotraukomis, dokumentų faksimilėmis. Pateikti priedai, apimantys pagrindines Kačinsko gyvenimo ir muzikinės veiklos datas, muzikos kūrinių, diskografijos (parengė Vytautas Strolia) ir 1931-1996 m. spausdintų Kačinsko straipsnių, kalbų, interviu ir straipsnių apie Kačinską (1930-1995) sąrašai. Pateikiamas ir išsamus archyvinės medžiagos sąrašas, kuriame nurodyti Kačinsko rankraščiai, tarp kurių - prašymai, pareiškimai, užrašai, Kačinsko ir kitų asmenų atsiminimai bei laiškai, J.Kačinsko (tėvo) rankraščiai ir įvairūs kiti dokumentai.

Ši solidžios apimties, vaizdžia literatūrine kalba parašyta knyga turiningai papildo lietuviškąją muzikologiją. Naujasis leidinys nutiesia tiltus tarp Lietuvos menininkų ir lietuvių menininkų išeivių, o skaitant dažnai priverčia susimąstyti ir pateikti retorinį klausimą: o kokia šiandien būtų buvusi Lietuvos muzikinė kultūra, jeigu istorijos vėjai nebūtų išblaškę tolimuose kraštuose lietuvių menininkų, tarp kurių yra ir kompozitorius Jeronimas Kačinskas, “nepriklausomas ir išdidus kūrėjas, modernizmo vėliavnešys, tiesęs tiltus į Vakarus, gyvenęs vien muzika ir muzikai ir daręs netiesioginę įtaką lietuvių kompozitorių mokyklos formavimuisi keletą dešimtmečių į priekį?” ⁶

¹ Jeronimas Kačinskas. Gyvenimas ir muzikinė veikla. Straipsniai / Laiškai / Atsiminimai. Sudarė ir tekstus parengė Danutė Petrauskaitė. - Vilnius: Baltos lankos, 1997. 535 p.
² Ten pat, p. 8.
³ Ten pat, p. 9.
⁴ Ten pat, p. 9.
⁵ Ten pat, p. 9.
⁶ Ten pat, p. 8.