… taip reklaminiame lankstuke skelbiasi garsioji japonų firma. Keturiasdešimt ketverius metus visame pasaulyje egzistuoja ir yra labai populiarus “Yamaha” muzikos mokyklų tinklas. Sostinės centre, Vilniaus ir Goštauto gatvėse įsikūrusi “Yamaha” muzikos mokykla - viena iš daugelio mokyklų, išplitusių po visą pasaulį. Ji yra Hamburgo atstovybė Rytų Europai. Lygiai prieš penkerius metus - 1997-ųjų lapkričio 5 dieną atidaryta, Vilniaus “Yamaha” MM - pirmoji “Yamaha” muzikos mokykla Rytų Europoje (po to įsikūrė Lenkijoje ir Čekijoje). Šiuo metu “Yamaha” muzikos mokyklos veikia dar vienuolikoje Lietuvos miestų - Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Biržuose, Utenoje, Telšiuose, Plungėje, Alytuje, Kupiškyje ir Kaune.

“Yamaha” MM muzikos mokoma pagal “Yamaha” firmos mokslininkų paruoštas bei licencijuotas programas netradiciniais metodais. Daugeliui yra žinomas šios firmos, gaminančios elektroninę muzikinę įrangą, instrumentus ir kt. pavadinimas, tačiau ne visi žino apie tokio profilio muzikos mokyklas, kuriose mokoma groti būtent “Yamaha” instrumentais. Muzikos profesionalas, kažką girdėjęs apie “Yamaha” muzikos mokyklą, geriausiu atveju yra nusiteikęs skeptiškai, nes tai gali atrodyti perdėm mėgėjiška. Tačiau taip yra tik iš dalies.

Muzikos ABC - pagal “Yesterday”

Praeityje ne tik kilmingieji, bet ir jų manieras kopijuojantys prakutę miestiečiai stengėsi, kad jų atžalos mokėtų groti bent vienu instrumentu ar sudainuoti nors paprastutę ariją. Smuikas, akordeonas ar daina buvo ir amatininko arba valstiečio gyvenimo palydovas. Vėliau ši visuotinio muzikavimo praktika buvo primiršta, o muzikos mokyklos orientuotos daugiausia rengti profesionalus. Norintys būti “patys sau muzikantai” turėdavo ir mokytis patys arba ieškoti namų mokytojo.

“Yamaha” muzikos mokyklose muzikuoja ir vaikai, ir seneliai, o pagrindinis jų veiklos principas - nuostata, kad kiekvienas vaikas gali mokytis muzikos”, - sako mokyklos direktorė Jolanta Pulauskienė. Krūvis vaikams parenkamas pagal individualius vaiko polinkius ir netgi norus.

Skirtingai nei “profesionaliosiose” muzikos mokyklose, čia nėra stojamųjų egzaminų - kiekvienas vaikas turi teisę mokytis muzikos, o rengiant egzaminus iš jų ta teisė atimama. Vietoj jų rengiama parodomoji pamoka, kurią stebi ir tėvai, galintys akivaizdžiai įvertinti savo atžalos sugebėjimus ir tada drauge su vaiku nuspręsti, ar jis nori mokytis šioje mokykloje. Jei vaikas kategoriškai atsisako tai daryti, pedagogai siūlo tėvams gerbti jo nuomonę. Kaip ir tuo atveju, kai kiek pasimokęs mokinys nori mesti studijas - “prievarta niekam nesiruošiam implantuoti muzikos jausmo”.

Tiesa, pasak J.Pulauskienės, per penkerius metus tokių situacijų buvo labai mažai. “Priešingai, pas mus ateina iš kitų muzikos mokyklų “nurašyti” vaikai, čia jiems lengviau atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, atsiverti - mes dirbame pagal principą “vaikas visada teisus”. Yra buvę, kad vėliau jie vėl grįžta į “gimtąsias” mokyklas.

Pagrindinis mokyklos tikslas - išmokyti žmogų muzikos abėcėlės. Ir visai nebūtina pradėti nuo nuolatinio gamų šlifavimo - puikia mokomąja medžiaga gali tapti “The Beatles” dainos, MTV topai ar kita populiari muzika, jei tik mokinys nori ją groti. Svarbu, kad pasimokęs “Yamaha” muzikos mokykloje - metodika numato septynerių metų mokymo kursą - jis galėtų ir norėtų muzikuoti pats, vakare po darbo susiburti į šeimyninį ansambliuką. Ansamblinio muzikavimo įgūdžiai ugdomi nuo pirmųjų dienų - iš pat pradžių vaikas mokomas ne tik pats muzikuoti, bet ir girdėti kitą. “Mes galbūt neišugdysime daug mocartų muzikoje, bet tegu mūsų mokiniai būna mocartai gyvenime”, - mano direktorė.

Mokykla - tai dirbantys žmonės

“Ir jie yra daug svarbiau nei pastatai, instrumentai ar metodika”, - sako J.Pulauskienė. Čia dirba netradiciškai, gyvai mąstantys pedagogai, mėgstantys eksperimentus, turintys gerą humoro jausmą ketverių šešerių metų vaikus mokanti Neringa Lapinskienė, klavišinių instrumentų specialybės dėstytojai Sigitas Giedraitis (dirbantys mokykloje nuo pat įsikūrimo laikų), Lina Mockuvienė, Nijolė Sinkevičiūtė, dvejų ketverių metų vaikų grupei vadovaujanti Eugenija Kairienė; gitarą dėsto Saulius Urbanavičius, dainavimo paslapčių moko Brigita Bublytė. Pati J.Pulauskienė, baigusi fortepijono specialybę prof. Olgos Šteinberg klasėje, aštuonerius metus dirbo koncertmeistere J.Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje.

Būsimam “Yamaha” muzikos mokyklos mokytojui keliami griežti reikalavimai: jis turi atlikti testą, kuriuo tikrinamos ne tik specialybės žinios, bet ir bendravimo įgūdžiai (“mokytojas, penkias valandas dirbdamas su vaikais, jaučiasi kaip artistas scenoje”), po to privalo išklausyti kelis seminarus, kurių metu nagrinėjama konkreti metodine medžiaga - beje, “Yamaha” - vienintelė firma, tiek daug investuojanti į muzikos metodikos kūrimą. Išklausęs seminarus ir gavęs teigiamą įvertinimą mokytojas gali steigti licencijuotą “Yamaha” muzikos mokyklą. Bazinė mokykla Vilniuje pasilieka teisę kontroliuoti pedagogų parinkimą, vadybą. Mokyklos turi pačios išsilaikyti; firma daro didžiules nuolaidas parduodamiems instrumentams, tačiau mokyklos privalo dirbti tik su “Yamaha” instrumentais, klasių dizainui keliami standartiniai reikalavimai, turi būti naudojamos “Yamaha” spalvos ir skiriamieji ženklai.

Pasak J.Pulauskienės, licencijos teikėjai iš Hamburgo nuolatos rūpinasi pedagogais, dirbančiais Vilniaus “Yamaha” muzikos mokykloje, teikia metodinę pagalbą, dažnai lankosi Lietuvoje, kiekvienais metais mokytojams rengiami seminarai, paskaitas skaito ir praktinius užsiėmimus veda mokytojai iš Vokietijos.

Žaisdami mokomės

Jau pirmose pamokose mokinys mokosi ne tik pažinti natas, bet ir harmonijos, aranžuotės. Žaidimo būdu mokomasi suvokti ir muzikinę formą - tam padeda programuojami kompiuterizuoti instrumentai. Be grojimo, populiariai pasakojama apie muzikos stilius, žanrus, jie tuoj pat pademonstruojami kompiuteriu. Kad melodija geriau įsimintų, ji iškart padainuojama.

Du kartus per metus rengiami koncertai tėvams - juose dalyvauja visi mokiniai. Kartą per metus mokyklose rengiamas konkursas, kurio nugalėtojai dalyvauja Europos ture. Beje, kaip sakė J.Pulauskienė, 2000-aisiais tokį konkursą-festivalį numatoma surengti Lietuvoje.

Šiuo metu Vilniaus “Yamaha” muzikos mokykloje mokosi netoli dviejų šimtų mokinių (visoje Lietuvoje - apie 1000). Populiariausia - klavišinių specialybė. Netrūksta norinčių mokytis ir dainavimo ar gitaros. Netrukus mokykloje turėtų atsirasti dar viena - išilginės fleitos specialybė, pasak J.Pulauskienės, šis instrumentas vaikų muzikos mokyklose visai nepelnytai turi neįdomaus reputaciją, kurią “Yamaha” norėtų pamėginti išsklaidyti. Vilniaus “Yamaha” muzikos mokyklos specialybių rinkinys visiškai nesiskiria nuo to, kurį siūlo analogiškos mokyklos visame pasaulyje - čia nėra tik paties brangiausio “Yamaha” gaminamo instrumento - elpetono, tačiau net Vakaruose jo kaina prieinama ne visiems.

Beethovenas - ne tik šuo

Menamas masiškumas verčia kalbant apie meną taikyti profesionaliojo sporto terminiją ir kriterijus - aukščiau, daugiau, greičiau. Tačiau jei profesionaliai nebus ugdomi mėgėjai, gali ateiti laikas, kai patys stipriausi profesionalai gros tuščiose salėse. O niekam ne paslaptis, kad permanentinės švietimo reformos sąlygomis muzikos dėstymas vidurinėse mokyklose nė kiek nepagerėjo - muzikai, kaip ir dailei, skiriamos vos kelios akademinės valandos per savaitę. Turbūt net nepadoru užsiminti apie garso aparatūrą, įrašus, šiuolaikiškas metodikas ir technologijas, kurias galima panaudoti pamokoje. (Aš kalbu ne apie mokytojus entuziastus, kurių dėka laikosi mokyklų choreliai ar ansambliai, o apie bendros muzikos dėstymo strategijos nebuvimą.) Kai muzikos mokymas apsiriboja kompozitorių biografijų kalimu, nieko nuostabaus, kad mokyklą baigiantys abiturientai nustemba išgirdę, jog Beethovenas - ne tik per TV 3 rodyto serialo herojus…

“Yamaha” muzikos mokykloje mokinių netrūksta (iš dvylikos Lietuvoje veikiančių mokyklų per savo veiklos laikotarpį nesubankrutavo nė viena, net ir įsikūrusi provincijoje). O mokyklos direktorė J.Pulauskienė sako, kad didžiausia problema ta, jog realus mokestis, koks turėtų būti už pamokas (šiuo metų mokslas kainuoja nuo šešiasdešimt iki šimto litų per mėnesį), dar ilgai neatitiks Lietuvos žmonių galimybių…

Ateityje - individualios pamokos

Paklausta apie plėtros galimybes, direktorė sakė, kad apie jas galima bus kalbėti atšventus penkerių metų sukaktį. Kol kas pagrindinė kryptis išlieka ta pati - profesionalų rengimas 2-4 metų grupėse ir neprofesionalų - vyresnėse. “Tačiau vaikai, pasimokę kelerius metus pas mus, nenori eiti į kitas mokyklas. Todėl ateityje, jei pavyks, žadame suteikti patiems talentingiausiems galimybę rinktis individualias pamokas”, - sakė J.Pulauskienė.

“Yamaha” muzikos mokykla svečio akimis

“Yamaha” muzikos mokyklos bei jos sistemos kryptis - neprofesionalių atlikėjų, galinčių bei norinčių muzikuoti namie tėveliams ar ansambliui su draugais, bei ikimokyklinukų, ketinančių stoti į profesines muzikos mokyklas, ruošimas.

“Yamaha” sprendžia problemą: kaip profesionaliai bei kūrybiškai ruošti atlikėjus mėgėjus. Pasak mokyklos vadovų, niekas daugiau šios problemos nesprendžia, tad savo muzikos pedagogikos kūrimui skiriami dideli pinigai. Šiuo metu “Yamaha” muzikos mokykloje yra parengtas 7 metų kursas, kurį baigę, norintys gali mokytis ir toliau.

Kaip teko pastebėti, mokytojų atranka gana griežta, tačiau jau dirbantiems su vaikais metodika duoda daug laisvės. Pagrindinis mokyklos principas - mokinys visada teisus, tad mokytojai turi dirbti kantriai ir kūrybiškai. Kursai taikomi labai individualiai kiekvienam mokiniui - čia pasireiškia pedagogo išmonė bei lankstumas.

Muzikos mokykloje gali mokytis visi norintys (pajėgūs finansiškai), stojamųjų egzaminų nėra. Pasak “Yamaha” kolektyvo, kiekvienas vaikas turi teisę mokytis muzikos ir lavintis pagal savo sugebėjimus. Kiekvienas vaikas gali išmokti klavišiniais paskambinti, pavyzdžiui, “Ilgiausių metų” arba dainą iš “Titaniko” (nevalia prisiminiau praeitame žurnalo numeryje spausdinto straipsnio pavadinimą “JAV visi nori mokytis muzikos”). Čia kalbame apie vaikus, tačiau mokinių amžius neribojamas, gali mokytis ir suaugusieji, su vaikais kartu mokosi ir tėveliai - ikimokyklinukų grupėse tai būtina sąlyga. Pradedantieji grupuojami pagal amžių: yra 2-4 bei 4-7 metų ikimokyklinukų grupės, vėliau sudaromos grupės pagal gabumus ir dėstomos medžiagos įsisavinimą (yra 10-13 metų vaikų, besimokančių jau kelerius metus, bei tokio pat amžiaus pradedančiųjų vaikų grupės).

Vaiko apsisprendimas - pagrindinė atėjimo į šią mokyklą sąlyga. Pamokoje labai gerai juntama mokinių nuostata: čia ateina vaikai, norintys išmokti groti, muzikuoti kartu. Tad pedagogams atkrinta užduotis pažadinti norą muzikuoti. Nėra jokio spaudimo iš šalies, vaikas turi jaustis ir jaučiasi komfortiškai. Kaip matome, taikomi Vakarų šalyse paplitusių metodikų principai.

Šioje mokykloje vaikai mokomi groti “Yamaha” klavišiniais instrumentais, gitara, išilgine fleita, groti ansambliu, dainavimo. Programuojamų klavišinių instrumentų galimybės - apie 100 atlikimo stilių ir tiek pat tembrų. Tik pradėję mokytis, vaikai mieliausiai groja lengvąją, popmuziką, rokenrolo kūrinius, vėliau bando “įkąsti” L. van Beethoveną ar W.A.Mozartą, kurių kūrinių aranžuotes neretai paruošia patys mokytojai.

Vaikams nekeliami jokie reikalavimai, šia prasme pedagogų atsakomybė nėra didelė. Jie neprivalo išmokyti vaiko konkretaus kūrinio ar mokyti atlikti vis sudėtingesnius dalykus. Jei vaiko sugebėjimai riboti, o jis nori toliau mokytis su ta pačia grupe, jam paprasčiausiai pritaikoma lengva partija ansamblyje. Juk svarbiausia muzikuoti kartu bei smagiai leisti laiką. Nuo pat pirmos pamokos vaikai džiaugiasi ne rezultatu, o pačiu mokymosi procesu. Patys paprasčiausi pratimai atliekami ansambliu patrauklaus ritmo fone, mokytojui akompanuojant. Nuo pat pirmos dienos vaikas jaučiasi dalyvaująs grojimo procese (nors gal ir ne visada girdįs, ką pats groja).

Muzikos teorijos, harmonijos žinios įgyjamos vienos disciplinos metu. Harmonijos žinių vaikas gauna tiek, kiek jam reikia atlikti vieną ar kitą kūrinį. Pamokos principas - imitacinis. Vaikas išgirsta, po to pakartoja, jei reikia, vėliau analizuoja. Skatinamas vaikų kūrybingumas.

Ikimokyklinukų ruošimo metodika nėra labai nutolusi nuo įprastos, tik gal kita jos pateikimo forma. Pamokose lavinama vaikų ritminė klausa: plojimai, linkčiojimai ar tūpčiojimai pagal ritmą, mokoma pažinti bei įvardyti natas, raktus, atskirti ir pagroti vieną kitą dainelę; taip pat piešiama, šokama bei vaidinama. Tėveliai įtraukiami į “veiksmą” bei mokosi kartu, kartais atsisėdę konspektuoja. Vaikučiai, tik pradėję mokytis, groja visi kartu (pvz., aštuoniese), tad tėveliai turi “kontroliuoti” vaikų pirštukus. Kartu mato savo atžalų gabumus ir jiems nekyla jokių neaiškumų.

Patys mažiausieji, 2-4 metukų amžiaus, “mokinukai” mokomi suvokti bei atskirti įvairių nuotaikų muziką: liūdną ir linksmą, šokio ir pasivaikščiojimo, aukštą ir žemą tembrus.

Apsilankiusi pamokose, pastebėjau pedagogų bei mokinių bendravimo laisvumą, vaikų pasitenkinimą grojimo procesu. Patys vaikai net sunkiai gali pasakyti, kodėl jiems čia patinka. Daugelis pažymi, kad patinka nuo kitų mokyklų mokytojų smarkiai besiskiriantys mokytojai, kurie nėra griežti, dažnai juokauja, bendrauja. Mokinukai pabrėžia, kad labai patinka kūriniai, kuriuos groja, bendravimas muzikuojant: “tiesiog yra linksma ir įdomu”.