Kelios pastabos dėl vidurinės mokyklos muzikos programos projekto

1938 Nr. 9, Motiejus Budriūnas

Naujoji muzikos programa jau buvo plačiau komentuota J. Švedo Muzikos Barų 5-me numeryje. Ten buvo smulkiau išgvildentos programos naujybės ir paaiškintas jos vykdymas. Šičia norima tik atkreipti dėmesį į vieną kitą programos dalyką, kuriuos reiktų persvarstyti, ir taip pat nurodyti vieną kitą redakcijos klaidą, kurias galutinai priimant programą galima atitaisyti.

Norint muzikos teorijos dėstymą padaryti praktiškesni, kai kurie programos dalykai yra išdėstyti po truputį per daug klasių. Šituo keliu kai kur, rodos, per toli nueita, ir teorija be reikalo atsilieka nuo einamos praktikos, o tuo tarpu yra kitų dalykų pirmųjų klasių programoje, kurie lengvai gali būti nukelti į tolimesnes klases. Pavyzdžiui, pirmojoje klasėje mokomas tik taškas prie ištisinės ir pusinės natos, o taškas prie ketvirtinės natos yra antrosios klasės programoje. Tuo tarpu pirmosios klasės praktikoje nebus galima apseiti .be taško prie ketvirtinės, ir jis bus čia reikalingesnis, negu taškas prie sveikosios arba pusinės natos (himnas, ,,Du broliukai“ ir kitos dainos). Kita vertus, tetrachordai pirmojoje klasėje maža turi prasmės, kai čia tik viena C-dur gama mokoma, taip pat ir trigarsis gali būti toliau nukeltas, jei pirmojoj klasėj tik vienabalsės dainos dainuojamos. Arba vėl: minorinis trigarsis ir minorinės gamos einamos tik IV-oj klasėj, nors sunku bus ištikti be minorinių tonacijų dainų II—III klasėse ir nors majorinis trigarsis jau pirmojoj klasėj mokomas. Psichologiniu atžvilgiu per didelis dalyko išdėstymas gabalėliais mokytis ilgam laikui taip pat nepateisinamas, mokantis, ypač pradžią, nematomas tada vidinis viso dalyko formų sąryšis ir mokymasis pasidaro vietomis daugiau mechaniškas, vertingi palyginimai ilgam lieka nepritaikomi.

Dėl tokio per didelio kai kurių dalykų išdėstymo programa taip pat išėjo nepritaikyta progimnazijai. Baigęs progimnaziją (I—III klases) nemokės arba gal ir nežinos minorinių gamų, minorinio trigarsio, neturės supratimo apie konsonansą ir disonansą. Šitą dalyką reikia būtinai atitaisyti.

Penktosios klasės mokiniams prie dviejų savaitinių klasinių muzikos pamokų prisideda choras, kurio kiekvienam mokiniui tenka vidutiniškai 4 valandos per savaitę. Tuo būdu penktojoje klasėje muzikos pamokų tenka mokiniams iš viso po 6 valandas arba ir daugiau per savaitę, t. y. tris kartus daugiau, kaip I—IV klasėse. Todėl būtų racionaliau penktojoj klasėj muzikos pamokų skaičių sumažinti, palikti tik vieną savaitinę klasinę pamoką ir atitinkamai sumažinti tos klasės muzikos programą, o kitą dalį penktosios klasės programos nukelti į šeštąją klasę, skiriant tai klasei po vieną savaitinę muzikos pamoką.

Muzikos mokslas neturėtų nutrūkti ir septintojoj klasėj, todėl choras su audicijomis turėtų būti priverstinis V—VII klasėse. Tų klasių netinkami chorui mokiniai turėtų lankyti bent audicijas.

Dėl programos suredagavimo, tai, iš eilės kalbant, keistinas ir pats programos pavadinimas „Muzika ir dainavimas“. Dainavimas yra tik viena muzikos rūšių (vokalinė muzika) ir visai įeina į muzikos sąvoką. Sakyti   „muzika ir dainavimas“ taip pat netikslinga, kaip ir sakyti „matematika ir aritmetika“.

Pirmosios klasės programoje yra toks sakinys: „Intervalai: tonika, kvinta ir tercija mažoriniame trigarsyje“. Šitą sakinį sunku suprasti. Po žodžio „Intervalai“ yra dvitaškis, taigi toliau turėtų būti kalbama apie intervalus, bet randi apie trigarsį. Galima spėti, kad ten kalbama apie trigarsio intervalus, bet tuo atveju reikėjo kitaip sudaryti sakinį, kad nereiktų spėlioti. Be to, tonika nėra intervalo pavadinimas. Tonika priimta vadinti pirmąjį gamos toną ir I-ojo laipsnio trigarsį. Vartoti tą patį terminą dar trečiai sąvokai būtų nepatogu ir nėra reikalo, nes tą akordo toną galime vadinti pagrindiniu tonu, kaip jį vadina ir vokiečiai ir rusai. Choro programos jokios nėra. Šitas dalykas paliktas muzikos mokytojo nuožiūrai. Nenurodant dainų, be reikalo suminėtos tad ir giesmės „Pulkim ant kelių“ ir „Marija, Marija“. Tai padaryta, be abejo, tik religinio auklėjimo sumetimais. Kurios mokyklos choras giedos bažnyčioje, tai jis išmoks ir reikalingų giesmių, bet šiaip chorui, negiedančiam pamaldose, mokytis anas giesmes būtų maža prasmės, ypač, jei choras susideda iš įvairių konfesijų mokinių.

Programoje pastebėta dar smulkesnių nenuoseklumų terminuose ir rašyboje. Peržiūrint programą ir ją galutinai suredaguojant jie, tur būt, bus pastebėti ir pašalinti. Čia nebuvo užsibrėžta smulkiai išnagrinėti programą ir pasitenkinama tik keliomis pastabomis.

Beethovenui 250
Traviata