Davidas Geringas M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje

Gal ir kukliausiu, tačiau labai prasmingu ir subtiliu tapo paskutinis violončelisto Davido Geringo pastarųjų gastrolių Lietuvoje akordas. Tai buvo Maestro apsilankymas (vasario 24 d.) buvusioje mokykloje - dabartinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, kur jį sutiko pilnutėlė salė moksleivių, pedagogų. Jų tarpe - pirmasis D. Geringo specialybės mokytojas V. Rajevskis, violončelisto moksladraugiai.

Iš tikrųjų, po prašmatnių, šventiškų violončelės virtuozų iš Liubeko aukštosios muzikos mokyklos, D. Geringo specialybės klasės studentų pasirodymą, po prasmingų violončelės vakarų, interpretacinio meno pamokų, kurias įvairių kartų mūsų muzikai dėmesingai sekė Nacionalinės filharmonijos ir LMA salėse, taigi po tų intensyvių darbo dienų prof. Davidas Geringas atvyko į M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, aišku, nešinas savo instrumentu, gerai nusiteikęs, nė trupučio, regis, nenuvargęs, be jokio susirūpinimo veide. Vos prieš 11.00 val. Maestro su žmona pianiste Tatjana Schatz įžengė į mokyklos Didžiąją salę, o tą pačią dieną 13.00 val. jų lėktuvas jau pakilo skrydžiui į Vokietiją...

Susitikimo pradžia buvo patikėta dviem gimnazijos moksleiviams - Povilui Jacunskui (violončelė, mok. A. Palšausko kl.) ir Sonatai Alšauskaitei (fortepijonas, mok. L. Jakniūnienės kl.), kurie duetu pagriežė G. Faure “Elegiją”. Tada jau savo žodį tarė ir D. geringas, prieš tai apdovanojęs savo jaunąjį kolegą stygų rinkiniu. Maestro jau nebe pirmas žmogus, pasidžiaugęs menų gimnazijos didžiausiu privalumu - integruotu, paraleliu muzikinių ir bendro lavinimo disciplinų mokymu (nors atrodo ne visiems gimnazijos mokiniams tai atrodo pakankamai vertinga ir reikšminga). Mat, ir į jo paties violončelės klasę Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje dažniausiai įstoja jaunuoliai, prieš tai atskirai baigę visuotinį bendrųjų disciplinų kursą gimnazijose, na, o violončelės abėcėlės, interpretacinio meno paslapčių jau sėmęsi vėl atskirai, savo ruožtu kur nors privačiai, kas, žinoma, nėra lengva, pigu ir patogu.

Nesunku pastebėti, kad prof. D. Geringą visuomet lydi ne tik puiki, giedra nuotaika, bet ir humoro jausmas, kuris pasireiškė tuojau pat ir šiame susitikime. Taigi, Maestro visus šmaikščiai patikino, jog jam ypač svarbu, kad jo mylimiausias instrumentas - violončelės - vis dėlto yra moteriškos giminės... Na, o vėliau prisiminė dar ir lemtingą A. Dvorako “Rondo”, kurį kadaise (ar tik ne toje pačioje mokyklos salėje?) pagriežė (neįtikėtina!) prastokai ir dėl to po perklausos nebuvo įtrauktas į koncerto programą. Violončelininkas buvo pasiryžęs bent šįkart pasitaisyti, pergroti tą “Rondo”, tačiau paaiškėjo, jog pamiršo natas... tačiau jiedu - maestro D. Geringas ir T. Schatz - vis tik sėdo prie instrumentų ir sugrojo iš tiesų paskutinius šių prasmingų gastrolių akordus - R. Schumanno “Fantastines pjese” ir J. Brahmso Sonatos violončelei ir fortepijonui e-moll II dalį.