Lietuvių muzikai atlieka Olivier Messiaeno kūrinius

1998 Nr. 5–6 (238–239), Mindaugas Urbaitis

Po pastarosios Olivier Messiaeno 90-čiui skirtos jo muzikos savaitės Lietuvoje, pavadintos “L’Ascension” (“Dangun žengimas”), galima pradėti plačiau kalbėti apie Messiaeno muzikos atlikimo ir suvokimo tradicijas Lietuvoje, kurios tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Kad prisimintume pačią pradžią, reikėtų mintimis pasiekti gerokai ankstesnį laiką, dar prieš pirmąjį O.Messiaeno 80-mečiui skirtą jo kūrybos festivalį 1988-aisiais, kurį, kaip ir pastarąjį, surengė Lietuvos Nacionalinė filharmonija ir jos generalinis direktorius G.Kėvišas.
O.Messiaeno muzika pasižymi ypatingu nepriklausomu grožiu, kokiu gali būti paženklintas tik toks abstraktus menas kaip muzika. Messiaenas, girdėdamas akordus, kartu matė juos ir spalvomis, kurias yra sužymėjęs kai kuriose savo partitūrose. Neįmanoma nesižavėti tų pačių akordų savitomis, itin išraiškingomis ir tobulomis slinktimis, užkrečiančiomis net ir visišką “muzikos daltoniką”, t.y. tą, kuris kad ir labai stengtųsi, vis tiek negalėtų pamatyti nei vienos spalvos, o taip pat ir tą, kuris galbūt mato visai kitas spalvas negu pats Messiaenas. Tiek katalikybės, tiek ir paukščių čiulbėjimo inspiruoti kūriniai tampa savarankiškais ir unikaliais itin savito žavesio ir magijos skleidėjais. Religijos įvaizdžiai ir paukščių giesmės transformuojasi į unikalų garsų pasaulį, kuris vargiai turi analogų pasaulio muzikos istorijoje.
Pirmasis O.Messiaeno stambus kūrinys, kurį išgirdo Lietuvos klausytojai - “Kvartetas laiko pabaigai” (”Quatuor pour la fin du Temps”). Šio kūrinio atlikime dalyvavęs maskvietis pianistas G.Chaimovskis paakino O.Messiaeno kūryba susidomėti Lietuvos kamerinio orkestro vadovą ir dirigentą S.Sondeckį. Tokio kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas - 1971 m. rugsėjo mėn. 10 d. Kaune ir 11 d. Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje atliktos O.Messiaeno “Trys mažosios Dievo buvimo liturgijos” (“Trois petites Liturgies de la Présence Divine”). Kūrinį atliko mergaičių choras “Liepaitės”, vadovaujamas L.Palinauskaitės ir P.Vailionio ir Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas S.Sondeckio. Pirmuosiuose atlikimuose solo fortepijonu skambino maskvietis G. Chaimovskis. Vėliau, jam emigravus, proe foertepijono sėdo lietuvis P. Stravinskas. Dar vėliau, jau 1988-ųjų metų festivalyje, solo fortepijonu šiame kūrinyje skambino A. Juozapėnaitė. Vargonininkė G. Lukšaitė pirmoji atliko kitą stambų O.Messiaeno kūrinį vargonams solo - “Viešpaties gimimas” ir devynios meditacijas vargonams(“La Nativité du Seigneur”). Ir “Trys mažosios Dievo buvimo liturgijos”, ir “Viešpaties gimimas” kiek vėliau buvo įrašyti į plokšteles, taigi jų interpretacijos išliko ne vien tuometinių klausytojų atmintyje. Įdomu prisiminti, kad anuo metu kūrinių pavadinimai į lietuvių kalbą buvo verčiami ne visai tiksliai: “Trys mažosios Dievo buvimo liturgijos” buvo vadinamos “Trimis mažomis liturgijomis”, o kiek vėliau koncertų salėse nuskambėjęs fortepijono literatūros šedevras “Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų” buvo virtęs “Dvidešimčia žvilgsnių”. Kai kada tikruoju pavadinimu buvo laikoma kūrinio paantraštė - “Devynios meditacijos vargonams”.
Dabar jau neįmanoma būtų išvardinti visų lietuvių muzikų viena ar kita proga atlikusių O.Messiaeno kūrinius. Kai kuriems mūsų muzikams nemažas paakinimas susidomėti jo kūryba buvo jų tobulinimasis Paryžiuje, kaip kad pianistei B.Vainiūnaitei. Ženkliu įvykiu savo laiku buvo tapęs prof. M. Azizbekovos klasės studentų viso O.Messiaeno ciklo fortepijonui “Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų” (“Vingt regards sur l’Enfant Jésus”) atlikimas Muzikos akademijoje (tuometinėje Lietuvos konservatorijoje). Jau minėtas “Kvartetas laiko pabaigai” buvo tapęs vienu iš pagrindinių kūrinių dabar jau senokai girdėto G.Kėvišo kamerinio ansamblio programose. Stambiausias kūrinys, nuskambėjęs 1988-ųjų metų O.Messiaeno festivalyje, buvo jo vienintelė oratorija “Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus persikūnijimas” (“La Transfiguration de Notre Seigneur Jésus-Christ”), kurią atliko Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas J.Domarko kartu su Kauno valstybiniu choru, P.Bingelio vadovaujamu ir orkestro solistais-instrumentalistais. Šių metų koncertiniame sezone efektingai suskambėjo R. ir Z. Ibelhauptų fortepijonų dueto atliktos “Amen vizijos” (“Visions de l’Amen”), o prieš dešimt metų jų ištraukas buvo skambinusios A. Radvilaitė ir B. Vainiūnaitė.
Nuskambėjusioje O. Mesiaeno muzikos savaitėje turėjome galimybę dar kartą išgirsti taip pat prieš dešimtmetį R. Maciūtės ir G. Ručytės-Landsbergienės paruoštą, o dabar atnaujintą vokalinį ciklą “Jaravi, meilės ir mirties giesmė” (“Harawi, chant d’amour et de mort”). Vargonininkas D. Sverdiolas šiųmetį, išimtinai kamerinės O.Messiaeno muzikos koncertų ciklą pradėjo jo ankstyvuoju kūriniu, inspiravusiu ir visos savaitės pavadinimą, “L’Ascension” (“Dangun žengimas”), priminęs savo, kaip “messiaenisto” reputaciją: prieš eilę metų jis pirmasis Lietuvoje buvo atlikęs visus didžiojo prancūzo kūrinius vargonams, kurie tik buvo iki to laiko sukurti. Vieningos ir subalansuotos interpretacijos “Poemose Mi” (“Poemes pour Mi”) pasiekė solistė S. Stonytė ir pianistas J. Karnavičius. Kelyje į grandioziškiausio ir didingiausio O. Messiaeno ciklo fortepijonui - “Paukščių katalogo” (“Catalogue d’oiseaux”) - paruošimą yra pianistė Ž. Karkauskaitė, festivalyje paskambinusi nemažą jo dalį. O O. Messiaeno “paukščių periodą” pradedantį kūrinį - “Juodąjį strazdą” (“Le Merle noir”) - girdėjome interpretuotą fleitisto D. Gedvilo ir pianistės R. Mikelaitytės.
Visos ankstesnėje ir dabartinėje Olivier Messiaeno muzikos savaitėje girdėtos kūrinių interpretacijos akivaizdžiai rodo, kad Messiaeno muzika jau tampa Lietuvos atlikėjų savastimi. Tiesa, atrodo, kad iki šiol lietuvių atlikėjams prieinamesni ir artimesni buvo jo ankstyvojo ir viduriniojo kūrybos periodo religinės tematikos kūriniai, bet pastaraisiais metais skambančių kūrinių ratas plečiasi. Jaunimas, pradėdamas interpretuoti Messiaeno kūrinius gali pradėti remtis jau ir lietuvių atlikėjų patirtimi. Viliuosi, jog netrukus bus galima kalbėti apie lietuviškąją O.Messiaeno muzikos interpretavimo tradiciją. Taigi - neabejoju - kad vieno iš didžiausių XX-ojo amžiaus kompozitorių, užimančių vieną garbingiausių vietų visoje profesionaliosios muzikos istorijoje - Olivier Messiaeno - muzika taps dar dažnesne viešnia Lietuvos koncertų salėse.O lietuvių muzikų interpretacijos savitai papildys ir pasaulinę jo muzikos įrašų diskografiją.

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!