Šaliapino gastrolės pavasarį

1998 Nr. 1-2 (234–235), Vladas Jakubėnas

Antroje gegužės mėnesio pusėje visas Kaunas stovėjo po F. Šaliapino apsilankymo ženklu. Tiek koncertui, tiek abiem gastrolėms "Fauste" bilietai buvo momentaliai išpirkti. Iš viso sąjūdis buvo nepaprastas: visas Kaunas mirgėjo nuo įvairių nuomonių. Buvo žymu šiuo atžvilgiu dvi stovyklos: tie, kurie Šaliapiną jau buvo matę, ir tie, kurie gavo jį išgirsti pirmą sykį. Pirmieji labiau juto Šaliapino pažengusio amžiaus įtaką, jo balso jėgos sumažėjimą, antriesiems tai buvo naujas, stiprus išgyvenimas.

Svečio balsas, tiesa, jau pastebimai susilpnėjo; tą įspūdį dar padidina solisto "taupumas": jis retai vartoja dar gan stambią pilno "fortissimo" jėgą. Bet ir dabar jo balsas dar labai žymaus dydžio; pavyzdingas "bel canto" ir "pianissimo"; iš viso toks laisvas visų registrų valdymas, tiek ekspresijos, kad žmonėms, jo anksčiau negirdėjusiems, tai padengia pasitaikančius "senėjimo" įspūdžius.

Bet Šaliapino reikšmė netik balsas: jis visuomet garsėjo kaip genialus vaidintojas. Šioji jojo pusė dar beveik visu pilnumu. Jo sukurtas Mefisto tipas - tikras šedevras; nė vienos "tuščios vietos", viskas reikšminga, įdomu; nepaprastas muzikos ryškumas, judesių laisvumas; trumpai tariant, visi genialaus aktoriaus privalumai. Aktoriškas elementas skverbiasi ir į jo koncertinę veiklą: ir čia jis ne mažiau, o gal ir daugiau vaidina, deklamuoja, kaip dainuoja.

Gastroliuodamas "Fauste", svečias perdirbo didelę dalį pastatymo, įnešęs naujų, įdomių mizanscenų, įspūdingiau surežisavęs daugelį sceninių momentų. Jis padėjo atskiriems artistams, davęs jiems vertingų sceninių nurodymų. Ypač žymu tai buvo J.Mažeikos ir A.Staškevičiūtės vaidyboje. Pastaroji iš viso buvo aukšto lygio. Apskritai pažymėtina, kad svečias nenuslopino savo asmenybe kitų artistų, visiems įkvėpė kažkokį ypač iškilmingą spektaklio ritmą; jo įtaka jautėsi net prie dirigento pulto, kur Coates įneštomis tradicijomis spektaklį vykusiai vedė L. Hofmekleris.

Kipras Petrauskas irgi atliko vieną geriausių savo spektaklių; jo padainuotas Faustas buvo tikras šedevras, balsas skambėjo subtiliai, niuansuotai ir jaunai. Jis buvo tinkamas garsaus rusų menininko partneris.

...Šaliapino sukurtos operinės rolės yra tokie pasauliniai Šedevrai, kurių pravartu pasižiūrėti tiek mūsų publikai, tiek artistams. Net turint omenyje gan stambią jo išvežamų pinigų sumą, galėtume pasakyti, kad per 15 gyvavimo metų mes galime sau leisti ištaigą pasikviesti tokio masto menininką kaip F. Šaliapinas: kultūrinė nauda iš to neabejotina.

"VAIRAS",1934. Nr. 6 V. Jakubėnas