Birutė Vainiūnaitė: dar vienas muzikinis portretas kolekcijoje „Lietuvos didieji”

1999 Nr. 2 (253), Rūta Sližytė

1998 metų gruodžio 16 dieną į vakarą Muzikos akademijos Didžiojoje salėje susirinko ištikimi pianistės Birutės Vainiūnaitės bičiuliai ir jos talento gerbėjai. Daugeliui ji gerai pažįstama kaip klasikinės ir šiuolaikinės muzikos interpretatorė, kurios įrašai neretai transliuojami per Lietuvos radiją, ir kaip profesorė, dėstanti Muzikos akademijos Fortepijono katedroje. Be to - visuomet veikli, energinga, originalių minčių ir šmaikštaus žodžio nepristygstanti asmenybė. B.Vainiūnaitė koncertuodama yra apkeliavusi ne tik nemažai Lietuvos miestų ir miestelių - ji grojo Rusijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių klasikinės bei šiuolaikinės muzikos gerbėjams. Būtent šiuolaikinė XX a. muzika užima esminę vietą B.Vainiūnaitės repertuare. Kalbant apie repertuarą, susidarytų solidus XX a. kompozitorių sąrašas. Neretai tai buvo pirmoji mūsų klausytojų pažintis su tokiais kūrėjais kaip O.Messiaenas, M.Ohana, G.Cage’as, G.Grumbas, P.Vasksas. Džiugu, kad tiek daug atlikta, užfiksuota įrašų fonduose lietuvių kompozitorių muzikos: nuo M.K.Čiurlionio, J.Gruodžio, V.Bacevičiaus, S.Vainiūno, J.Juzeliūno iki F.Bajoro, O.Balakausko, A.Martinaičio, B.Kutavičiaus, V.Laurušo, O.Narbutaitės bei kitų autorių opusų. Ir tai ne vien kūriniai fortepijonui solo, bet ir kameriniai ansambliai, fortepijoniniai duetai, koncertai su orkestru ir kt.

Vakaro metu buvo pristatyta autorinė B.Vainiūnaitės kompaktinė plokštelė iš serijos “Lietuvos didieji”, kurioje įgroti K.Szymanowskio, C.Debussy, S.Vainiūno, J.Gruodžio fortepijoniniai kūriniai. Klausytojai buvo pradžiuginti kruopščiai apgalvotos ir skoningai parinktos koncerto programos. Ją, B.Vainiūnaitės žodžiais tariant, trumpai būtų galima pavadinti “lietuviškai prancūziška”: pirmojoje dalyje skambėjo V.Bacevičiaus “Poema” op. 10 Nr. 4, S.Vainiūno penkios nuotaikos iš ciklo “Aštuonios nuotaikos” bei J.Gruodžio “Lietuvoje”, pjesės b-moll ir C-dur. Antrojoje dalyje galėjome gėrėtis impresionistiniais C.Debussy “Vaizdais” (“Atspindžiai”, “Judėjimas”, “Varpai”, “Auksinės žuvytės”) bei O.Messiaeno ciklo “Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų” fragmentais (“Visagalis žodis”, “Pirmoji Mergelės Marijos komunija”, “Kalėdos”).

Koncertas paliko ryškų įspūdį. Sudėtinga, virtuoziška, stiliaus ir formos pojūčio bei įvaldymo, išraiškos priemonių įvairovės reikalaujanti programa buvo atlikta labai įkvėptai ir leido patirti gražių “atradimo” momentų. Interpretacijai netrūko nei romantiško polėkio, nei išraiškingos muzikinės retorikos, faktūros architektonikos išryškinimo, tembrų žaismo. Pavyzdžiui, S.Vainiūno “Nuotaikose” aiškiai jautei kiekvienos pjesės charakterio išskirtinumą, psichologinį individualumą. J.Gruodžio pjesės tiesiog “kibirkščiavo” temperamentingumu, nejučiomis asocijavosi su savotišku muzikiniu fejerverku. Jos tapo “lietuviškosios” koncerto dalies kulminacija. Po šių kūrinių A.Ambrazas savo kalboje išreiškė viltį, jog B.Vainiūnaitė ras stiprybės ir išleis antrą, o galbūt ir trečią CD, skirtą vien J.Gruodžio fortepijoninei muzikai. Taip būtų užpildyta dar viena “niša”, įamžinant šio kompozitoriaus kūrybinį palikimą.

Iš antrojoje dalyje skambėjusios muzikos norėtųsi išskirti tarsi naujai suskambėjusius Messiaeno ciklo fragmentus. Meditatyvūs, vidinės jėgos ir valios pripildyti muzikiniai apmąstymai tapo tarsi atsvara pirmosios dalies vitališkumui.

Belieka padėkoti gerbiamai profesorei Birutei Vainiūnaitei ir prisidėti prie koncerte išsakytų linkėjimų.