Klaipėdos konservatorija

Gal nei vienai mokslo ar meno įstaigai Lietuvoje neteko tiek pergyvenimų, reformų ir persiformavimų, kaip Klaipėdos Konservatorijai. Jau greit sukaks 15 metų nuo to laiko, kada komp. St. Šimkaus pastangomis 1923 metų rudenį buvo įsteigta privatinė muzikos mokykla Klaipėdoje. Atsižvelgiant į tokios kultūrinės įstaigos reikalingumą ir į nuo pat pradžios duotą jai tinkamą muzikalinio auklėjimo kryptį, rasta reikalas ją suvalstybinti, ir tai įvyko 1924 m. Suvalstybinus buvo pavadinta Klaipėdos Konservatorija, nors ir be aukštosios muzikos mokyklos teisių, bet šis vardas labai prigijo ir iki dabar pasiliko, ypač vokiečių tarpe. Be to, ji davė tokių vaisių, kurie tą Klaipėdos Konservatorijos vardą pateisino. Tiesa, tai buvo mokykla, savo darbuotę nukreipusi daugiau muzikams instrumentistams parengti, nes tais laikais buvo didelis trūkumas lietuvių instrumentistų. Tačiau daugumas lankiusių Klaipėdos Konservatoriją nuėjo dirbti muzikos skleidimo darbą į mūsų mokyklas, gimnazijas, ir labai sėkmingai dirba šioje srityje. Atrodė, kad sėkmingai pradėtas darbas turėjo ir toliau plėtotis dar sėkmingiau, tačiau, kaip žinome, taip nebuvo. Sunku susekti, kas iš tikro įvyko, tik žinome, kad jos įkūrėjas ir vadovas St. Šimkus su tuo laiku garsiu Klaipėdos Konservatorijos simfoniniu orkestru persikėlė į Kauną, o konservatorija Klaipėdoje buvo likviduota. Bet konservatorijos kuratorijos pirmininko p. Jokūbo Stikloriaus pastangų dėka nebuvo leista šiam kultūriniam židiniui užgesti. Meninė muzikos vadovybė konservatorijoje buvo pavesta prof. Ig. Prielgauskui, ir prasidėjo po didelio sukrėtimo atgaivinimas. O sukrėtimas buvo tikrai didelis. Muzikos instrumentai, natų biblioteka ir visas kitas buvęs inventorius buvo perduotas Kauno Konservatorijai, Valst. Radiofonui, Valst. Teatrui, o dalis, rodos, liko Švietimo Ministerijoje. Klaipėdoje po tokios spindinčios padėties, kokia buvo, atrodė likę tik „griuvėsiai“. Taip buvo keletą metų. Mokykloje darbas ėjo pagal aplinkybes ir sąlygas, tačiau jis nenutrūko, bet plėtėsi toliau. Buvo prie mokyklos suorganizuotas simfoninis orkestras. Sumanios J. Kačinsko vadovybės dėka rengiami simfoniniai koncertai turėjo pasisekimo. Prie mokyklos prisišliejusi, kokį laiką gyvavo ir Klaipėdos opera. Dar daugiau buvo populiarinama kamerinė muzika. Mokykloje muzikos mokymas savo ruožtu irgi ėjo ir plėtėsi. Lankytojų taip pat netrūko. Tokiame maždaug būvyje buvo lemta man perimti mokyklos vadovybę. Norint įnešti daugiau gyvumo į muzikos skleidimo darbą, pirmoj eilėj buvo imtasi sustiprinti esamas specialias klases, o dar daugiau privalo-muosius dalykus. Tas sutiprinimas pasireiškė ne tik iš mokytojų pusės, bet buvo pareikalauta didesnio atsidavimo šiems dalykams iš lankytojų pusės. Buvo numatyta, atsižvelgiant į reikalingumą, atidaryti naujas vargonų ir pučiamųjų instrumentų klases. Deja, ne viskas pavyko. Vargonų klasė atidaryta ir sėkmingai veikia, o pučiamųjų instrumentų klasių įsteigti dar nepavyko ir tai, žinoma, susiaurino pačios įstaigos darbuotę. Vis dėlto rūpinamės ir tikimės jų susilaukti, nes šių klasių reikalingumas labai aiškus. Turėdami visą konservatoriją, galėtume sudaryti simfoninį orkestrą. Pradžioje gal ne tokiu plačiu mastu, bet vėliau, sustiprėję, galėtume užpildyti ir tą labai jaučiamą čia simfoninės muzikos spragą. Be to, ir šiaip galėtume išplėsti didesnę muzikos veiklą, kuri Klaipėdoje būtų labai reikalinga. Dar daugiau: jau seniai kyla balsai ir spaudoje ir visuomenėje dėl Klaipėdos operos. Daug visokių planų ir įvairių sumanymų yra reiškiama, kaip lengviau galima būtų prieiti prie Klaipėdos operos atgaivinimo, tačiau bene bus tik tikriausias kelias, jeigu ji iškils su pagalba konservatorijos. Nes operos klausime sunkiausias klausimas yra orkestro, o jei konservatorija susilauks simfoninio orkestro, tai operos klausimas bus lengvai išspręstas. Tai tokie siekimai į ateitį. Dabar, kaip atrodo dabartinė Klaipėdos konservatorijos padėtis.

Šių mokslo metų baigimo proga per koncertą—aktą, kuris įvyko šaulių gildijos namuose, buvo parodyta, kaip sėkmingai vyksta muzikalinis auklėjimas mūsų įstaigoje. Koncerto programa truko tris valandas. Dalyvavo pianistai, smuikininkai, violončelistai, dainininkai ir vienintelis pučiamųjų atstovas klarnetistas. Klarneto klasė yra dar nuo seniau užsilikusi. Visas koncertas praėjo jaukioje nuotaikoje ir buvo įvertintas vietinės spaudos, tiek mūsų, tiek vokiečių.

Bendras Klaipėdos Konservatorijos vaizdas praėjusiais mokslo metais buvo toks: Mokinių skaičius visą laiką svyravo tarp 115—143. Veikė 3 fortepijono klasės, 2 smuiko, 1 violenčelės, 1 kontrabaso, 1 dainavimo, 2 vargonų, 1 specialios teorijos, 1 klarneto. Per metus buvo surengti 4 uždari ir 3 vieši mokinių koncertai, kurie turėjo didelį pritarimą mokinių tėvelių, artimųjų ir šiaip plačios visuomenės tarpe. Buvo surengti keli mokytojų koncertai. Pažymėtinas Griego mirimo sukakties paminėjimas. Konservatorijos pastangomis buvo surengtas Vytauto Bacevičiaus fortepijoninis rečitalis. Labai daug kur dalyvavo viešuose parengimuose ne tik mokytojai, bet ir daugiau pažengę mokiniai, ir taip iš dalies jau pradedamas užpildyti muzikos veikėjų trūkumas Klaipėdoje.

Klaipėdos Konservatorijos veiklą ateinančiais mokslo metais numatoma dar daugiau praplėsti. Numatoma įvesti dar reikalingus privalomus dalykus, būtent: estetiką, italų kalbą, reikalingus pedagoginius dalykus, vargonininkams ir chorvedžiams privalomą balso valdymą. Todėl numatoma pakviesti dar vieną dainavimo mokytoją ir dar kai kurias klases sustiprinti. Kadangi per aktą negalima visų net ir geresnių mokinių parodyti, tai ateityje numatyta įvesti specialių klasių mokiniams egzaminus—koncertus. Tai bus vieši egzaminai, į kuriuos galės atsilankyti mokinių tėveliai ir visi norintieji arčiau susipažinti su mokyklos darbuote.

Reikia manyti, kad meninė mokyklos pusė gana greitu laiku susitvarkys tvirtais pagrindais, nes yra tarpusavio sutarimas ir pasitikėjimas, o svarbiausia — noras dirbti. Iš to reikia laukti ir tinkamų vaisių. Kiek prasčiau su ūkine puse. Kol kas labai nenormalus mokytojų atlyginimas. Tiesa, tas reikalas gyvai yra svarstomas ir daug rūpinamasi, reikia tikėti, kad neilgai trukus bus sutvarkyta. Jei yra reikalaujama darbo našumo, tai už tą darbą turi būti tinkamai ir atlyginama, tada galima dar didesnius reikalavimus statyti.

Prie Klaipėdos Konservatorijos spiečiasi visi Klaipėdos miesto ir krašto muzikos veikėjai. Yra įsikūrusi Klaipėdos krašto muzikos veikėjų draugija. Tiesa, dar ji neišplėtė bent kiek didesnės veiklos, tačiau tie patys muzikai veikia ir daug prisideda prie dainų šventės rengimo.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Klaipėdos Konservatorijos tikslas yra ne vien siaurai savo sienose užsidarius dirbti muzikos darbą, bet taip pat eiti į visuomenę ir kur tik galima ir kiek galima plačiu mastu kelti muzikos kultūrą. Iš čia išplaukia ir noras kuo daugiau išplėsti pačią mokyklą, nes tada ir visas mokyklos veikimas galėtų pasidaryti platesnis ir stipresnis.