NAUJĄ BARĄ PRADEDANT
Kultūros pradžią tenka skaityt nuo to laiko, kai žmogus sukūrė kalbą, nes minčių perdavimas yra būtina progreso sąlyga. Iš to aišku, kokios reikšmės turi spauda ne tik bendrai žmonijos kultūrai, bet ir kiekvienai mokslo ar meno šakai, kiekvienos šalies ar tautos progresui bet kurioj srity.
Nenuostabu todėl, kad muzikos menas Lietuvoje, neturėdamas savo spaudos, nors ir ne menkai valdžios, o kai kur ir visuomenės remiamas, nors turi nebe taip maža muzikos darbininkų ir nebe menkų jėgų atskiruose asmenyse, — vis dėl to kai kuriose srityse rodo stagnacijos, o kai kur net regreso, nes darbas dirbamas be tikslesnio jėgų apskaitymo, be patyrimo koncentracijos ir analizės.
Ir tik tie muzikininkai, kieno širdies nepasiekia mūsų šalies muzikos reikalai, gali nejausti daugybės mūsų muzikos gyvenimo deginančiai aktualių klausimų, kuriems net iškelti be muzikos laikraščio trūksta galimumų.
Nebegalima taip pat ilgiau toleruoti, kad inteligentas mūsų muzikininkas turėtų tenkintis tik dienraščio informacijomis apie savo šalies ir užsienio muziką.
Muzikos laikraštis gal dar ilgai mums turės pavaduoti ir savąją mokslinę muzikos literatūrą, kurios atskirais stambesniais veikalais mūsų sąlygose kažin dar kada susilauksim. Bet kai turim jau palyginti nebe taip maža mokytų muzikininkų, jau laikas ir šioj srity darbams pasireikšti bent specialaus laikraščio rėmuose.
Tą viską gerai suprasdami, o senesniesiems mūsų muzikininkams spaudos darbą dėl įvairių priežasčių pametus, imamės iniciatyvos jaunesnieji naujų barų muzikos spaudoj varyti. Į šitą darbą kviečiam visus, kas tik gali prisidėti.
Atsimindami daugelio mūsų laikraščių ir žurnalų liūdną likimą, mes pradedam atsargiai ir kukliai, bet griežtai pasiryžę tęsėsi, o susilaukę daugiau talkininkų — mūsų darbą plėsti ir tobulinti. Šito tikėtis, nuolat augant mūsų šalies inteligentų muzikos darbininkų jėgoms, turim visai realaus pamato.
Mūsų darbo pradžioje mums ypatingo džiaugsmo ir didelės moralinės paramos suteikė Pragos muzikos akademijos profesorius, pasaulinio vardo kompozitorius A. Haba. Pakviestas bendradarbiauti, jis netruko pranešti savo malonaus sutikimo ir jau pirmam laikraščio numeriui atsiuntė ir vieną savo rašinį. Šis nepaprastas žymaus svetimtaučio jautrumas mūsų muzikos kultūros darbui tebūnie pasekmingu mums pavyzdžiu.
