Palestrina ir jo kūryba

Šalia vienabalsio grigališkojo choralo bažnytinėje muzikoje puoselėjamas ir daugiabalsis arba polifoniškasis giedojimas. Jo įžymiausias kūrėjas buvo Palestrina.

Giovanni Pierluigi da Palestrina gimė 1526 m. Palestrinos mieste, netoli Romos. Jo tikroji pavardė Pierluigi, o antroji - pravardė: gimtojo miesto vardas.

Jaunas Giovanni buvo vargonininkas. Nuo 1544 m. jį randame Romoje. Pradžioje buvo Šv. Petro bazilikos vaikų choro vedėjas, 1565 m. Sikstinos kapelos giesmininkas, o 1571 m. vėl Šv. Petro bazilika pakvietė vyriausiuoju choro dirigentu.

Palestrina visą savo gyvenimą paskyrė religinės muzikos kūrybai. Jis sukūrė vadinamą palestriniškąjį stilių, kurio esmę sudaro daugiabalsė muzika chorui a c a p e 11 a, be instrumentų pritarimo. Jo dideli nuopelnai yra ir šios muzikos išsaugojimui katalikų bažnyčioje.

Tridento susirinkimas norėjo kai ką reformuoti bažnytinėje muzikoje: pašalinti daugiabalsį giedojimą, kuris buvo supasaulėjęs, ir vietoje jo palikti tik vienabalsį grigališkąjį choralą. Aiškiau nusakyti reformos reikalą pavedė atskirai komisijai, kurios nariu buvo ir Palestrina. Pastarasis jau garsėjo kaip nesudėtingų, bet nuostabiai gražių improperijų kūrėjas. Palestrinai buvo pavesta parašyti pavyzdines daugiabalses mišias. Tai ir buvo – Missa Papae Marceli. Jų dėka ir toliau bažnyčiose skamba šalia choralo daugiabalsė muzika.

Missa Papae Marceli pirmą kartą buvo giedota 1565 m. balandžio m. 28 d. kardinolo Vitelozzo Vitelli rūmuose. Šias mišias išgirdęs, popiežius Pijus IV tarė: ,,Palestrina suteikė progos mums šioje žemėje pajusti dangiškosios muzikos grožį“.

Palestrinos stiliaus pagrinde glūdi senųjų nyderlandų ir prancūzų pasiekti daugiabalsės muzikos laimėjimai.

Savo kūrybiniu genijum Palestrina vainikavo visą muzikos kūrybą iki 16 amžiaus. Jis muzikai yra tiek pat nusipelnęs, kiek Rafaelis dailės menui. Parašė 93 mišias ir 179 motetus. Jo kūriniai išleisti Breitkopfo ir Haerelio Leipcige, redaguoti Witto, Espagnės, Commero ir Haberlio, sudaro 33 didelius tomus. Palestrina mirė 1594 m. vasario m. 2 d. Romoje. Jo paminkle Šv. Petro bazilikoje randame įrašą:

J o a n n e s Petrus Aloysius Praenestinus Musicae Princeps

Palestrinos laikų kompozitoriai, jo mokiniai ir sekėjai taip pat praturtino bažnytinės muzikos lobyną. Iš jų garsėja: Orlando di Lasso, Nanini, Anerio, Allegri, Vittoria.

Ir Lietuvoje palestriniškojo stiliaus atbalsių randame J. Naujalio, Č. Sasnausko ir T. Brazio kūriniuose.

Palestrinos lengvesnius kūrinius, ypačiai motetus, himnus, gali įmanomai pagiedoti ir pradedantieji bažnytkaimių chorai. Ypačiai rasime prieinamų dalykų didžiosios savaitės laikui, k. a.: Obone Jesu, Stabat Mater, improperija Popule meus ir t.t.

Šios rūšies lengvesnių Palestrinos veikalų parapijų chorams laidos Lietuvoje dar nėra išleistos, bet jų galima išsirašyti per muzikos sandėlius iš užsienio. Vokietijoj E. Peterso leidiny „Musica Sacra“ ir Prancūzijoj – Librairie de l'art catholiąue, Paris VI, pi. St.Sulpice leidžiamoje serijoje „Les petits feuilles musicales“ randame aukščiau minėtų, visiems bažnyčių chorams tinkamų Palestrinos kūrinių.