7 potėpiai portretui

Gimimas yra procesas. Todėl gimimo datos nebūtinai turi sutapti. Kas kita – gimimo laikas.

Petras Vyšniauskas gimė 1957 m. birželio 11 d. Adelės ir Zenono Vyšniauskų šeimoje, Plungėje.

Tais pačiais metais...

...Juozo Tiškaus vadovaujamas Lietuvos filharmonijos valstybinis estradinis orkestras (tarp mūsų kalbant, – kaip ir bigbendas) Maskvoje, VI pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje, homo sovieticus publiką sužavėjo negirdėtu svingu... O kad Lietuvos vardą jie ten galutinai įsimintų, Valstybinės konservatorijos ketvirtakursis Virgilijus Noreika be konkurencijos laimėjo aukso medalį. Kitą medalį laimėjo prieš metus gimęs liaudies instrumentų ansamblis „Sutartinė“, tame festivalyje antrinęs V. Noreikai.

Tais pačiais metais Vilniuje pirmą kartą prie orkestro dirigento pulto stoja Juozas Domarkas. Orkestras – ką tik įkurtas būsimasis „Trimitas“. O Vilniaus universitete Laimis Martinkėnas su draugais buria džiazo ansamblį. Ir kai po dvejų metų architektai broliai Nasvyčiai imasi rekonstruoti „Neringos“ kavinę, kartu jie pareiškia, jog modernioje kavinėje turi skambėti moderni muzika. Taip studentų džiazo ansamblis, t. y. džiazas, pirmą kartą įžengia į „Neringą“ – išeina į viešumą.

Toks buvo Petro Vyšniausko gimimo laikas. Ir kai paskui, 1982-aisiais, „Neringoje“ džiazas gims iš naujo, jo gimdytojai bus Liudas Šaltenis ir Petro Vyšniausko kvartetas. Tas pats, kuris ką tik – 1982 metais gimęs –Birštono džiazo festivalyje gaus Didįjį prizą, o po metų Sąjunginiame estrados konkurse tarp kelių tūkstančių kitų įvairaus žanro grupių pelnys II premiją. Kadangi I premija nebuvo niekam skirta, vadinasi, P. Vyšniausko kvartetas ir čia buvo pirmas.

Augimas. Ketverių metų Petras pradėjo groti akordeonu, vienuolikos – saksofonu. O tarp šių instrumentų ilgam rankose įsitvirtino klarnetas. Kaip solistas debiutavo 1974-aisiais. Plungės muzikos mokykloje baigė dviejų specialybių – akordeono ir klarneto – klases. Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje – klarneto ir fortepijono. Į Lietuvos valstybinę konservatoriją įstojo kaip klarnetininkas, o baigė kaip saksofonininkas. Trumpai tarus, Petras Vyšniauskas yra multiinstrumentininkas, grojąs sopraniniu, altiniu ir tenoriniu saksofonais, altiniu (tenoriniu) ir bosiniu klarnetu, akordeonu, fortepijonu, ir tai nebūtinai viskas. Tiesioginiai ir netiesioginiai Petro mokytojai: J. Milašius, A. Kužmarskis, V. Nemaniūnas, P. Narušis, S. Mielenis, A. Budrys, V. Čekasinas. Ir visa pasaulio muzika. Petro augimo partneriai: Ch. Parkerio ir W. Barie įrašai, Plungės pirmosios vidurinės mokyklos estradinis ansamblis, S. Šimkaus AMM estradinis orkestras, P. Narušio bigbendas, S. Šiaučiulio kvartetas, Valstybinės konservatorijos bigbendas, „Dainavos“ naktinio baro ansamblis (A. Minius, K. Antanėlis ir Co).

1982-aisiais sprogo žiedai...

Žydėjimas gamtoje prasideda urmu, kultūroje – individualiai. Tačiau abiem atvejais – metui atėjus. Petro Vyšniausko žydėjimo metas prasidėjo sulaukus 25-erių. Ankstokai? Talentui – anaiptol!

Gamtoje žydėjimas yra trumpas vyksmas. Kultūroje esti įvairiai. Trumpiau, ilgiau. Bet esminis skirtumas – kultūroje žydėjimas ir derliaus metas labai dažnai sutampa. Petro žydėjimas ir vaisių derliaus rinkimas tęsiasi lygiai 25-erius metus (o gal ir ilgiau). Svarbiausias ir gražiausias žiedas – jis pats. Paskui – jo šeima. Svarbiausi ir sultingiausi vaisiai – jo kūryba, mokiniai ir pasirodymai (koncertai). Vieno ir su kolegomis: V. Ganelinu ir A. Gotesmanu, V. Labučiu ir G. Laurinavičiumi, V. Povilioniene ir A. Smolskumi, J. Milašiumi ir V. Kaplanu, K. Lušu ir B. Vaitkumi, E. Buožiu ir B. Vasiliausku, K. Kupeliu ir H. Benninku, T. Honsingeriu ir K. Carteriu, T. Jorgensmannu ir J. Owensu, E. Sharpu ir P. Jeffryzu... Nacionaliniu simfoniniu Lietuvos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais...

P. Vyšniausko koncertų šalis ir miestus, sales ir arenas būtų sunku suskaičiuoti ir suminėti. Nuo Plungės iki Paryžiaus, nuo Anykščių iki Australijos, nuo Jonavos iki Japonijos, nuo... iki... Bet jis, pavyzdžiui, iki šiol neužmiršta 1995 metų Detroito džiazo festivalio. Ten keturias dienas grojo Amerikos džiazo žvaigždės ir Petro Vyšniausko kvartetas. Tai buvo pirmasis lietuvių džiazo ansamblio pasirodymas džiazo tėvynėje. O po 12 metų vėl į JAV, garsųjį „Vision“ festivalį Niujorke. Bet dabar su grupe „Ganelin Trio Priority“, t. y. su Viačeslavu Ganelinu ir Klausu Kupeliu. Jie vieninteliai iš Europos pakviesti į šį prestižinį festivalį. Beje, tą unikalų „Ganelin Trio Priority“, gimusį 2005-aisiais, lydi perpildytos garsios salės ir puikiausi kolegų bei muzikos kritikų, rašančių garsiausiems leidiniams, vertinimai: „...aistringas, energingas, elegantiškas, sąmojingas, vulgarus, klasikinis, chaotiškas, stebinantis ir teatrališkas“, – taip „Ganelin Trio Priority“ pasirodymą apibūdino „Sunday Times“. O Izraelio ir Vokietijos recenzentai pridūrė: „Ganelinas (...) šiuo metu yra vienas iš avangardinio džiazo lyderių pasaulyje...“; „Klausas Kupelis – tokios aukštos klasės perkusininkas, kad apie tokį kaip jo rankų miklumą galima tik svajoti“; „Tradicinės folklorinės muzikos motyvai Petro Vyšniausko muzikavime – tai šio saksofonininko ypatumas, atspindintis modernaus džiazo raidą ir naujausios, vėliausiai sukurtos ir improvizuotos muzikos skambesio savitumą“.

„Ganelin Trio Priority“ su Petru Vyšniausku išleido du CD ir DVD, kuriam prancūzų žurnalas „Jazzman“ skyrė aukščiausią įvertinimą – 5 žvaigždutes. O štai dabar, 2007-aisiais, jau pusę metų šis DVD yra labiausiai grojamų daugelio pasaulio radijo stočių dešimtuke.

Muzikos kritikų nuomone, du svarbiausi P. Vyšniausko „arkliukai“ – improvizacija ir liaudies muzikos inkliuzai – geriausiai atskleidžia jo talentą. Man atrodo, jais tie kritikai neretai vadina savaiminį, prigimtinį Petro muzikos liaudiškumą, lietuviškumą, glūdinčius jos spontaniškoje intervalikoje, ritme, garso repeticijose, o ne specialiuose „inkliuzuose“ ar „inkrustacijose“. Be to, yra dar ir lietuviškumo aura, kurią kuria ir skleidžia P. Vyšniauskas. Bet kritikai, manau, teisūs, teigdami, kad labiausiai publiką žavi tai, kaip žymusis atlikėjas yra perpratęs savo instrumento technines galimybes, kaip virtuoziškai priverčia saksofoną kalbėti, dainuoti, šaukti ir, pridurčiau, šokti. Antraip ir mūsiškiai kompozitoriai nerašytų kūrinių specialiai P. Vyšniauskui, – V. Bartulis, V. Germanavičius, F. Latėnas, A. Navakas, R. Racevičius, A. Šenderovas. Trečia vertus, neperpratęs savo instrumento techninių galimybių, Petras gal nė nesiimtų groti baroko ar šiuolaikinės muzikos saksofonui. O jo repertuare – ir A. Vivaldi, ir T. Albinoni, ir B. Marcello koncertai obojui su orkestru ar vargonais, ir E. Ešpajaus koncertas saksofonui su orkestru. O kaip Vilniaus festivalyje 2002 m. Petras su draugais iš Didžiosios Britanijos (J. Law, fortepijonas), Vokietijos (R. Winterschladen, trimitas, ir K. Kupel, mušamieji), Rusijos (V. Volkov, kontrabosas) subtiliai prisiminė A. Weberną...

Be to, P. Vyšniausko muzika skamba daugiau nei 50 dramos spektaklių, filmuose, dešimtyse CD.

Laurai. Birštono džiazo festivalio Didysis (1982, 1984) ir žiūrovų (1986) prizai, geriausias Sovietų Sąjungos saksofonininkas (1985, 1987, 1988); „metų džiazmenas“ (1985, 1987); geriausias Lietuvos saksofonininkas (1989, 1991) ir t. t., ir t. t.

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius (1998), Vyriausybės meno premijos (1999), Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2002) laureatas. Plungės ir dviejų Prancūzijos miestų Garbės pilietis.

Misija. Jau keletą metų P. Vyšniauskas važinėja po Lietuvos mokyklas ir groja vaikams. Groja ir pasakoja, groja ir rodo, groja ir žadina, grojo ir ugdo. Atiduoda. Ką gauna? Optimizmo dozes. Jos visada buvo ir bus reikalingos ir jam, ir mums.

Nutikimai 1. 1999 m. rugsėjo pabaigoje P. Vyšniauskas gavo oficialų Čikagos mero R. M. Dally kvietimą 2000 metus sutikti Čikagoje – vienoje iš dviejų džiazo sostinių. Į tarptautinę tūkstantmečio vakarienę Čikagos meras pakvietė po vieną porą (t. y. vyras su žmona arba žmona su vyru) iš visų pasaulio valstybių.

Nutikimai 2. Jau keleri metai P. Vyšniauskas yra visuomeninės viešosios tvarkos patrulis. Patruliuoja su savo draugu ir gerbėju buldogu, vardu Bučkis.

Atsiliepimai. „Jis – kūrybingas, įvairiapusiškas, ypatingas virtuozas, gebantis sujungti įvairius džiazo stilius bei šiuolaikinę muziką, bet kartu neprarasti ryšio su savo šaknimis – lietuviško folkloro dvasingumu ir gelme“…

„Petro Vyšniausko garsas lietuviškas, gražus, tapybiškas“…

P. S. Petras Vyšniauskas žino, kad yra pasakyta, jog kiekvienas žmogus turėtų pasėti ir išauginti medį, kur po mirties galėtų prisiglausti jo siela. Jis augina tą savąjį gyvenimo ir muzikos medį.

Kai klausausi Petro Vyšniausko saksofono, man atrodo, kad jo instrumentas yra kaip rožinis, o jo garsas – kaip malda. Maldoje slypi kažkas magiška. Malda – viena iš stipriųjų intelektinės dinamikos jėgų. Tai savotiškas elektros srovės perdavimas. O rožinis yra mediumas, perduodanti priemonė, malda, tapusi prieinama visiems.