Atsisveikinimo žodis kolegei
Onutė, negaliu į Tave kreiptis kitaip, nes visi Tavo kolegos ir bičiuliai Tave tik taip vadindavome. Nes visiems Tave pažinojusiems Tu visada buvai ir išlikai sava ir labai labai artima.
Jau penkiasdešimt metų mudviejų keliai pynėsi drauge. Kartu mynėme muzikologijos dirvonus, dalinomės bendrais džiaugsmais ir rūpesčiais. Ir visą tą laiką negalėjau atsistebėti Tavo begaliniu darbštumu ir pavydėtinai įvairialypiu talentu.
Onute, neįkainojamas Tavo palikimas mūsų tautos kultūrai. Penkiolikoje Tavo parašytų bei sudarytų knygų atsiskleidžia plati lietuvių muzikinės praeities panorama, rūpestingai atkurta įžymių kompozitorių ir atlikėjų veikla. Pradėjai nuo mūsų muzikos patriarcho Juozo Naujalio, kurio gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimus apibendrinai daktaro disertacijoje; baigei kapitaliniu veikalu apie žymiausią praeito šimtmečio lietuvių modernistą, kompozitorių ir pianistą Vytautą Bacevičių, sovietmečiu beveik visai išstumtą iš mūsų kultūros akiračio. Lentynoje rikiuojasi Tavo knygos apie kompozitorius Eduardą Balsį, Stasį Vainiūną, Juozą Gruodį, Kazimierą Viktorą Banaitį, Juozą Indrą, anksti užgesusią Konstanciją Brundzaitę, dainininkus Antaną Kučingį, Stasį Barą; o greta – patraukli ir labai informatyvi knyga apie tarpukario metų muzikinį Kauną. Visa tai – ištisos mūsų muzikinės kultūros atodangos. Tavo istoriografiniams darbams būdinga ne tik gausybės naujų faktų iškėlimas, jų preciziška analizė, įžvalgūs apibendrinimai; visi jie parašyti aiškiai, paprastai, suprantamai plačiam skaitytojų ratui. Kaip niekas kitas Tu mokėjai suderinti muzikos mokslinį tyrimą ir jos populiarinimą.
Bet Tavo dėmesio centre, Onute, visada buvo mūsų dabarties muzikinio gyvenimo problemos ir aktualijos. Tai liudija daugybė Tavo straipsnių, skelbtų periodikoje (iš jų susidarytų dar ne viena knyga), pranešimai, skaityti Lietuvos ir užsienio tarptautinėse konferencijose.
Tu buvai kaip reta komunikabilus žmogus, Onute, atviras pasauliui ir visuomenei. Muziką Tu propaguodavai ne tik raštu, bet ir žodžiu. Neužmirštami Tavo įdomūs, turiningi pasakojimai apie iškilius kompozitorius, atlikėjus, reikšmingus muzikinio gyvenimo įvykius. Tu buvai nepamainoma rengiant jubiliejinius vakarus ar naujų knygų pristatymus, vedant koncertų programas. Užtektų paminėti Tavo talkininkavimą įspūdinguose Vilniaus styginių kvarteto koncertų cikluose, sistemingai aprėpiančiuose praeities ir dabarties, Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūrybą, klausytojams pristatančiuose visų Europos Sąjungos valstybių muziką.
Savo esme Tu buvai visuomenininkė, daugelio svarbių kultūros renginių iniciatorė ir aktyvi dalyvė. Dešimt metų Tu rengei ir vedei Thomo Manno festivalio Nidoje muzikines programas, prisidėjai organizuojant ir vienuoliktąjį. Deja, šiemetiniam festivaliui lemta įvykti be Tavęs. Tu buvai kviečiama ir noriai dalyvavai įvairių Lietuvos ir tarptautinių organizacijų, komitetų, tarybų veikloje, iškeldama daug naujų idėjų ir vertingų pasiūlymų.
Turėdama įgimtą neeilinį pedagogės talentą ir pašaukimą, Tu įvairaus lygio muzikos mokymo įstaigose praleidai didžiąją savo gyvenimo dalį. Deja, kaip buvusi Sibiro tremtinė iki pat Sąjūdžio laikų buvai neįsileista dėstyti aukštojoje mokykloje – tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Iki pat šio pavasario, Onute, Tu pasišventusi, atsakingai su didele meile ugdei jaunąją mūsų muzikų kartą, į gyvenimą išleidai ne vieną jau spėjusį vaisingai pasireikšti muzikologą. Už pedagoginę veiklą Tau suteiktas docentės vardas, nors jau seniai buvai verta profesūros.
Tavo nuopelnai mūsų tautos kultūrai buvo įvertinti Nacionaline literatūros ir meno premija. O paskutinėmis gyvenimo dienomis Tu dar spėjai pasidžiaugti Valstybės dienos proga Prezidento apdovanojimu – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
Imponavo, Onute, Tavo valia, dvasios stiprybė, neišsenkanti energija, itin gilus pareigingumo jausmas. Nepaisant susikaupusių metų, išlikai jauna. Turėjai dar daug planų ir ryžto juos įgyvendinti. Šį rudenį įvyksiančiai tradicinei, jau 40-jai Baltijos šalių muzikologinei konferencijai rašei pranešimą apie kompozitorių Jono Nabažo ir Jeronimo Kačinsko kūrybos paraleles jų šimtmetinio jubiliejaus proga.
Kad ir kaip būdavai užsiėmusi, visada Tau užtekdavo laiko ir dėmesio nuostabiai, darniai šeimai. Su vyru – mokslininku geologu ir rašytoju Vytautu užauginote šaunius vaikus – dukrą, plačiai pagarsėjusią kompozitorę Onutę, sūnų restauratorių Vytautą, sulaukėte penkių vaikaičių, Jūsų namai garsėjo jaukumu ir svetingumu.
Įtemptas darbas, įvairiausi reikalai ar rūpesčiai neužtemdė Tau taip būdingo optimizmo, gyvenimo džiaugsmo. Neprisimenu Tavęs prislėgtos, suirzusios. Tave gaubė kažkokia ypatinga aurą; tarsi spinduliavai šiluma, geraširdiškumu, dvasingumu.
Tavo turiningas gyvenimas ir taurios asmenybės žavesys liks pavyzdžiu visiems, kurie turėjo laimės su Tavimi bendrauti. Mums labai Tavęs trūks, Onute!
Ačiū Tau už viską. O dabar, šitiek nuveikusi, – ilsėkis ramybėje.