Ko siekia Lietuvių Muzikų Draugija

1938 Nr. 1, Klemensas Griauzdė

Prie bendros tautinės kultūros ugdymo didele dalimi prisideda ir muzika. Toji sritis iki šiol buvo labiausiai atsilikusi, nes jai nebuvo skiriama kiek reikiant reikšmės. Dabartinėmis sąlygomis muzikos auklėjimu tegali pasinaudoti nedidelė mūsų tautiečių, ypač jaunimo, dalis. Nors radijo bangos pasiekia ir ne vieno lietuvio ausį, tačiau stinga konkrečiai gyvo veiksmo ir individualinės kūrybos, kuri žmoguje formuoja grožio pradus, ugdo skonį ir lavina dėmesį. Muzikinei žmogaus plėtrai ir individualiai kūrybai skatinti prieinamiausia priemonė yra daina. Jai kultivuoti instrumentas — žmogaus balsas. O mokykla — chorai, kurių tikslas ir yra sutelkti plačias, ypač jaunimo, mases į dainininkų kolektyvus. Jie pasiektu dainos meniniu lygiu paruoš dirvą ir bendrajam muzikos kultūros kilimui mūsų tautoje. Kartu plėtosis ir savosios dainos pamėgimas bei būdingų jos bruožų supratimas. Visa tai pasiekiama sistemingu bei aktyviu veikimu: dažnais chorų koncertais, dainų dienomis, chorų varžybomis, lietuviškomis muzikos kūrybos šventėmis etc. Tokia pačių dalyvių veikla sukels ir plačiosiose masėse akstiną tąja sritimi daugiau domėtis.

Šito tikslo siekti reikalinga ir atitinkama organizacija, kuri visame krašte vadovautų ir propaguotų planingam veikimo darbui. Kol tokia organizacija bus sudaryta, jam vadovauti ėmėsi Lietuvių Muzikų Dr-ja, kuri, šalia savo profesinių siekimų, artimai susijusi ir su plačiųjų masių muzikine pažanga.

Pirmieji d-jos veikimo žingsniai jau pradėti: suregistruoti ir iš dalies patikrinti chorai, sistemingai leidžiamas nuo 1936 m., pamečiui, dainų repertuaras. Pravestos dvi (1937 m. Marijampolėje ir Panevėžyje) rajoninės dainų dienos su chorų varžybomis, simfoninės ir religinės muzikos koncertais. Dabartiniu metu renkamos statistinės žinios apie chorų darbo sąlygas. Leidžiama propagandinė brošiūra chorų ir muzikos klausimais. Ruošiamasi ir šiais metais pravesti dvi (Ukmergėje ir Klaipėdoje) rajonines dainų dienas su chorų varžybomis, simfoninės ir religinės muzikos koncertais. O Kaune surengti platesnę lietuviškosios muzikos kūrybos šventę su stipresnių chorų dainų diena.

Sistemingam mūsų tautoje muzikos kultūros darbui plėsti, taipgi ir lietuvių muzikų profesiniam vieningumui sudaryti d-ja steigia atskirų muzikos sričių sekcijas. Dabartiniu metu jau veikia muzikos mokytojų ir vargonininkų sekcijos. Steigiama ir kompozitorių sekcija. Projektuojama sudaryti „chorų talka“. Toks lietuvių muzikų susivienijimas bendro darbo dirbti būtų naudingas ne tik profesiniu atžvilgiu, bet ir visai mūsų tautai.

Prasiplėtus d-jos darbams, pribrendo gyvas reikalas turėti periodinį spaudos organą, kuris didele dalimi palengvintų ir patį organizacinį veikimą. Savoji spauda, kurioje būtų keliami, gvildenami įvairių muzikos sričių moksliniai, teoriniai, pedagoginiai, metodiniai ir praktiniai klausimai, be to, informuojama ir nurodoma apie d-jos veiklą ir siekius nusibrėžtiems darbams atlikti. Todėl, gavus iš Šv. M-jos pašalpą, nuo š. m. sausio mėn. 31 d. vėl atnaujino „Muzikos Barai“ žurnalo leidimą.

Tų tikslų siekdama, d-ja ir kviečia visus muzikus į bendro darbo talką. Visiems bendrai dirbant, bus lengviau panešama ir muzikos kultūros kėlimo našta. Taip pat kviečiame, laikinosios mūsų sostinės ir periferijų, muzikos darbininkus pasiektais laimėjimais ir patyrimais pasidalinti su kitais, bendradarbiaujant Muzikos Barų skiltyse. Teikti iš mūsų krašto muzikinės veiklos informacijų, kelti visus muzikos darbe pasitaikiusius negalavimus ir t.t.

Vykdant penkmečio muzikos veiklos planą, d-jos v-bos ir sekcijų v-bų darbai dar labiau prasiplės. Tam įgyvendinti neužtenka vienų gerų norų. Be valdžios ir visuomenės pritarimo bei medžiaginės paramos d-ja vien tik savo išgalėmis nedaug ką galės pasiekti, nuveikti.

Laukiame pritarimo ir paramos!