Lietuvos muzikų sąjungos ataskaitinė rinkiminė konferencija

Šių metų balandžio 18 d. B. Dvariono meno mokyklos mažojoje salėje įvyko Lietuvos muzikų sąjungos ataskaitinė rinkiminė konferencija. Patvirtinus Konferencijos darbo reglamentą, pirmininkaujančius asmenis, sekretoriatą bei redakcinę komisiją, susirinkusieji klausėsi LMS prezidento prof. Rimvydo Žigaičio pristatytos LMS tarybos ataskaitos.

Išsamiame pranešime buvo apžvelgti visi LMS veiklos barai, koncertų, muzikinių popiečių, koncerto-maratono „Didysis muzikų paradas“, žurnalo „Muzikos barai” pavidalu kultūrą skleidžiantys ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet pasiekiantys ir atokiausius mūsų krašto kampelius.

2004 - 2007 m.  Vilniuje suruoštos keturios (4) Lietuvos muzikų šventės (VIII, IX, X, XI) DIDYSIS MUZIKŲ PARADAS (Didysis atlikėjų parodymas).
Nuo 2002 m. kai kuriuose rajonų centruose kasmet rengiami jungtiniai įvairių žanrų atlikėjų – „Didžiojo muzikų parado“ dalyvių koncertai
2006 m. surengtas festivalis, skirtas Lietuvos muzikų sąjungos 70-mečiui, „DIDYSIS MUZIKŲ ŽYGIS PER LIETUVĄ“.Visose Lietuvos apskrityse 2006 m. lapkričio mėnesį surengti Lietuvos muzikų sąjungos deleguotų įvairių žanrų atlikėjų ir vietos kolektyvų bendri šventiniai koncertai (iš viso 12 koncertų). Festivalio koncertuose dalyvavo 130 Lietuvos muzikų sąjungos deleguotų atlikėjų ir 720 apskričių mėgėjų kolektyvų narių.
2007 m. surengtas “II Muzikų žygis per Lietuvą“. Bendri Muzikų sąjungos deleguotų įvairių žanrų atlikėjų ir vietos kolektyvų šventiniai koncertai spalio – lapkričio mėnesiais surengti septyniuose regionų kultūros centruose.
2004 - 2007 m. Vilniaus rotušėje surengtos 53 sekmadienio muzikinės popietės – visuomenei pristatyti 53 atlikėjų (kamerinių ansamblių) KŪRYBINIAI PORTRETAI.
2004 - 2007 m. krašto vidurinėse ir muzikos mokyklose surengta 520 edukacinių Lietuvos atlikėjų koncertų.
2004 - 2007 m. išleisti 27 žurnalo “Muzikos barai” numeriai (24 – sudvejinti dėl lėšų stygiaus)
2004 - 2007 m. su žurnalu “Muzikos barai” paskleistos 23 Lietuvos atlikėjų kompaktinės plokštelės (CD) ir 2 vaizdo kompaktinės plokštelės (DVD). Pirmoji, skirta „Didžiojo muzikų parado“ dešimtmečiui, su  2001 - 2005 m. „Auksinio disko“ laureatų pasirodymais „Didžiojo muzikų parado“ renginiuose.
2004 m. užbaigtas solidus kelių metų darbas – edukacinis projektas “VISUOTINĖS MUZIKOS ANTOLOGIJA“ – šeši (6) muzikos įrašų komplektai (21 CD) vidurinių mokyklų V – X klasėms.
2004 - 2007 m. išleistos 4 knygos, 10 įvairių kitų leidinių, 7 natų rinkiniai.

LMS ir BOD‘o įsteigto prizo „AUKSINIS DISKAS“ laureatais paskelbti:

2004 m.

dainininkas Algirdas JANUTAS
smuikininkas Vilhelmas ČEPINSKIS
birbynininkas Antanas SMOLSKUS (po mirties)
džiazo kontrabosininkas Eugenijus KANEVIČIUS
M.K. ČIURLIONIO KVARTETAS

2005 m.

dainininkė Asta KRIKŠČIŪNAITĖ
violončelininkas Rimantas ARMONAS
fortepijoninis trio „KASKADOS“
džiazo pianistas Artūras ANUSAUSKAS

2006 m.

dainininkė Irena ZELENKAUSKAITĖ
Klarnetininkas Algirdas BUDRYS
KLAIPĖDOS BRASS KVINTETAS
džiazo pianistas ir dirigentas Romualdas GRABŠTAS

2007 m.

Fortepijoninis trio “MUSICA CAMERATA BALTICA”
Liaudies instr ansamblis „VAIVORA“
Dainininkė Judita LEITAITĖ
Džiazo pianistas Saulius ŠIAUČIULIS

Revizijos komisijos ataskaitą pristatė revizijos komisijos pirmininkas prof. Vaclovas Paketūras. Kauno ir Klaipėdos skyrių atstovai – Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentas Virgilijus Visockis ir pianistė KU doc. Inga Maknavičienė – apžvelgė LMS „atstovybių“ veiklą, narių pasiekimus bei opiausias problemas.

Virgilijus Visockis savo pasisakyme akcentavo gausias ir kūrybiškai dirbti nusiteikusias Kauno muzikų pajėgas. Tačiau atkreipė dėmesį į ilgalaikės strategijos nebuvimą ne tik švietimo (tame tarpe ir muzikinio), bet ir kultūros sferoje. Pasak V. Visockio, šiais metais mokytojų streikais įvykęs sprogimas švietimo srityje turėtų sulaukti ir pasekėjų – ir kultūros darbuotojai, gaunantys net mažesnius atlyginimus nei mokytojai, turėtų atkreipti politikų ir vyriausybės dėmesį, kad emigracijos – ypač gabių muzikų –  iš Lietuvos skatinimo kelias valstybei ne pats tinkamiausias ir kad aštuoniolika nepriklausomybės metų mūsų valstybei jau tikrai tapo tuo brandžiu amžiumi, kai iš esmės pasikeis požiūris į kultūros ir švietimo sritis. O šiandien, kalbėtojo manymu, labai daug valstybininkų mąstymo spragų užpildo savo veikla Lietuvos muzikų sąjunga. Tik, patikėdama tiek daug darbų sąjungai, LR Kultūros ministerija ir finansavimą turėtų iš esmės peržiūrėti – lėšų LMS veiklai akivaizdžiai trūksta.

Inga Maknavičienė nenusileido kolegai iš Kauno vardindama talentingiausius, aktyviausiai dirbančius Klaipėdos muzikus ir jų darbus. Pritardama V. Visockio iškeltoms problemoms, KU docentė pabrėžė muzikinio ugdymo svarbą, galvojant apie valstybės ateitį. „Veikla nuo Vilniaus toliausiai esančioje Klaipėdoje – pabrėžė kalbėtoja –  yra daug sudėtingesnė, nes Vilniuje, atrenkant dalyvius valstybės reprezentavimui skirtuose renginiuose, nesilaikoma proporcijų, neatsižvelgiama į talentą ar veiklos intensyvumą.“ Kalbėtoja pasidžiaugė, kad LMS pastebi Klaipėdos muzikus ne tik rengdama jau gražia tradicija mieste tampančius „Didžiojo muzikų parado“ koncertus, bet ir įtraukdama klaipėdiečius į renginius kituose Lietuvos miestuose ir – kas itin svarbu – Vilniuje. Kalbėtojos manymu, kiekviename mieste būtinas kultūros židinys, apie kurį galėtų burtis veikliausieji muzikai. Iki šiol tokiu židiniu buvęs KU (jau plačiai už Lietuvos ribų išgarsėję pianistams skirti tarptautiniai seminarai, kamerinių ansamblių konkursai, meistriškumo kursai) 2007 metų vasarą praturtėjo solidžiu partneriu: Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bičiulystės dėka įgyvendintas unikalus Lietuvoje projektas – pirmosios pasaulyje išlikusios operos  C. Monteverdi „Orfėjas“ pastatymas tapo rimta edukacine programa, kurioje dalyvavo muzikai iš visos Lietuvos, stebėdami pastatymo eigą nuo pirmos repeticijos, klausydami muzikinio pastatymo vadovo prof. Martino Lutzo (Vokietija), teatro vadovės kompozitorės doc. Audronės Žigaitytės-Nekrošienės paskaitų bei komentarų. „Nemažai buvusios teatro vadovės darbų mėginama tęsti. Tęsiamas ilgalaikis edukacinis projektas vaikams, išleidžiant ciklą knygelių, mezgant kontaktus su Švietimo ir Kultūros skyrių darbuotojais visame regione. Tačiau apmaudu, kad puikus sumanymas suburti Klaipėdos muzikus vasaros kultūrinės pramogos cikle „Muzikinis keltas“, su didžiausiu pasisekimu vykęs KVMT iniciatyva 2007 m., šiais metais teatro nebebus vykdomas. Apmaudu, kad nebebus tęsiama ir pažintis su Baroko operomis.“ I. Maknavičienė džiaugėsi, kad KU rektorato ir Senato drauge su KU rėmėjais įsteigtas „KU Meninės veiklos skatinimo fondas“ noriai remia ir muzikų projektus: išleistos prof. Vilmanto Bružo, prof. Tatjanos Romaškinos, Klaipėdos kompozitorių kūrinių plokštelės, taip pat remia įvairius meninius projektus, tarp jų – projektai vykdomi kartu su kitų institucijų atstovais „Senosios Klaipėdos literatūra“, „Karališkų žingsnių aidas“, „Moters meilė“, „Klaipėdos kūrėjai“, „Džiazuojanti kelionė“, „Žmonės ir likimai“, „Ieškančiųjų pėdsakai“, „Meilės duetai“. „Taip gimė daugelis labai įdomiu projektų“, – pasidžiaugė kalbėtoja.

Aktyviai dalyvavę diskusijose, konferencijos delegatai formulavo problemas, trukdančias kūrybingai dirbti, siūlė sprendimus ir vėl su didžiausiu optimizmu tikėjo, kad konferencijos vardu siunčiami raštai sulauks deramo Lietuvos vadovų dėmesio, kad būsime išgirsti, kad bus įsiklausyta į siūlymus ir pasisiūlymus dirbti Lietuvos ateities labui.

Konferencijos pabaigoje buvo vienbalsiai dar vienai kadencijai perrinktas prezidentas prof. Rimvydas Žigaitis, išrinkta LMS taryba, Revizijos komisija.

PASISAKYMAI

Aušra Motuzienė (Vilnius):

Būtina padėkoti LMS prezidentui R. Žigaičiui už sugebėjimą organizuoti tokią įvairią sąjungos narių veiklą, užpildančią daugybę valstybės strategijos spragų beveik be valstybės finansinės paramos. Būtina atkreipti visuomenės dėmesį į LMS narių – talentingiausių Lietuvos muzikų veiklą, į tai, kad – suprasdami misijos svarbą – jie koncertuoja beveik be atlygio. Būtina dar kartą kreiptis į valstybės vadovus, kad būtume išgirsti ir suprasti, kad pagaliau ir LMS sulauktų veiklą atitinkančio finansavimo.

Audronė Nekrošienė (Vilnius):

Visų pirma turime suvokti, kad valstybė – tai mes patys. Todėl negali būti asmeninių interesų valstybinėje veikloje. O jeigu jie yra, mes juos pastebime, jie galimi, – tai tik todėl, kad dar nėra suformuluoti prioritetai ilgalaikėje kultūros ir švietimo strategijoje. Asmeninių interesų neliks, kai aiškiai bus įvardintos prioritetinės sritys, aktualiausi darbai be kurių negali būti kultūringos, Europos sąjungos standartus atitinkančios valstybės, išmintingai bus apskaičiuotos toms sritims puoselėti būtinos lėšos ir atrinkti talentingiausi, kūrybiškiausiai plėtoti jas pasirengę vadovai. Lėšos veiklai neturėtų būti skiriamos pagal vadovo lobistinius sugebėjimus – pirmumas turėtų atitekti politiškai svarbiausioms, aktualiausioms sritims. Šiandien viena iš didžiausių Lietuvos kultūros problemų vardinčiau tai, kad mūsų valstybėje realiai nėra nė vieno pastato, tinkančio visaverčiai skambėti svarbiausiam kiekvienos valstybės, regiono ar miesto kultūros rodikliui – operos žanrui. Todėl labai prašau suvažiavimo vardu kreiptis į Lietuvos Prezidentą, Seimo pirmininką ir Ministrą pirmininką dėl naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato paruošiamųjų darbų ir statybos. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatro pastatas dar septintajame XX a. dešimtmetyje buvo pradėtas statyti su klaidomis – nebuvo paisyta akustikos. Ir todėl, kad ir kiek būtų investuojama, pastato architektūros klaidas ištaisyti labai sunku, vargu, ar pavyks. O Lietuvos pajūryje, į kurį suvažiuoja ilsėtis ne tik visa Lietuva, bet ir užsienio turistai, tikrai svarbu turėti prestižinį kultūros židinį – profesionalų muzikinį teatrą. Tuo tarpu jau dvidešimt metų dirbantis kolektyvas yra politinės ir ekonominės valstybės situacijos įkaitas – veiklą pradėjusiam kolektyvui po metų žadėto pastato jau laukiama, dirbant absoliučiai netinkančiose veiklai sąlygose, dvidešimt metų. 

Audronė Eitmanavičiūtė (Kaunas):

Svarbiausia, kad mūsų miestams neatsibodo savi atlikėjai – renginiuose pilnos salės. Manau, kad jeigu šiandieninė LR Kultūros ministerijos valdžia ignoruoja mūsų sąjungą, nepakankamai finansuodama ir tuo pačiu apribodama mūsų veiklą, turime būti aktyvesni savo miestuose. Tikiu, kad su LMS įgaliojimais rašydami projektus savivaldybėms, tikrai gausime lėšų bent minimaliai veiklai.

Danutė Vaitkienė (Alytus):

Alytaus skyriaus vardu dėkoju LMS prezidentui, suorganizuojančiam jaunus talentus koncertinei veiklai regionuose. Mūsų mokykloje puikių koncertų yra tikrai daug. Dėkojame ir atlikėjams, koncertuojantiems net ir už menkus honorarus. Labai svarbu ugdyti jaunimą. Alytuje mes turime simfoninį orkestrą ir kvartetą, 2004 m. pastatėme operą vaikams. Mūsų mokytojai dalyvauja įvairiuose projektuose, tarptautiniuose konkursuose, pelno gerus įvertinimus.

Vytautas Juozapaitis (Vilnius):

Nesutinku, kad asmeninės ar tiesioginės profesinės mūsų veiklos nuopelnai būtų priskirti LMS veiklai. Mus turėtų vienyti tarsi filantropinis bendradarbiavimas ar papildomas darbas LMS labui. Kodėl žmonės nebenori būti LMS nariais? Kodėl būdami sąjungos nariais jie piršto nepajudina jos gerovei? Noriu kviesti visus būti savo sąjungos patriotais. Juk yra ir žymių dirigentų, ir ne vienas kultūros ministras yra buvęs LMS narys, tad, koks mūsų sąjungos potencialas būtų, jeigu paviešintume visas tas pavardes LMS veiklos kontekste. Kiekvienas esame iš kažkokio miestelio. Ir galėtume atstovauti savo gimtinėse LMS, rūpintis jos reikalais. Ar nebūtų tikslinga išsirinkti iš garbingų LMS narių etikos pakomitetį, kuris vertintų mūsų narius, neveikiančius pagal įstatus? O dėl Klaipėdos muzikinio teatro pastato – nemanau, kad tuo turėtų rūpintis sąjunga.

Artūras Anusauskas (Vilnius):

Pritarčiau Vytautui, kad pastatai tikrai neturėtų rūpėti kūrybinėms sąjungoms. Manau, kad LMS privalo turėtų konkretų savo veiklos strateginį planą, kad visi matytume, kaip jis įvykdomas. Turėtume rasti savo nišą ir užsiimti tik tuo, ko nedaro kiti. Viena iš nišų – džiazo mokymas žemesnio lygio mokyklose. Per mažai informacijos apie mūsų veiklą. Šiandien apie tuos, kurių nuolat nebūna televizijos ekranuose niekas nieko nežino.

Gal būtų gerai turėti net etatinį darbuotoją, kuris ruoštų reportažus iš LMS renginių regionuose, nušviestų LMS veiklą televizijoje.

Vytautas Alenskas (Klaipėda):

Nesutinku, kad kultūrą liečiantys dalykai kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auditorijos ar muzikinis teatras yra ne mūsų reikalas. Tai privalo mums rūpėti, nes ten ugdomi specialistai ir nuo jų darbo aplinkos priklauso, ką mes patys, mūsų valstybė ateityje turės. Žinoma, tiesiogiai tuo turi rūpintis valdžia. Bet labai dažnai jai būtina patarti, paraginti, kad laiku atkreiptų dėmesį į mūsų problemas. Esu įsitikinęs, kad turime šiandien pritarti siūlomoms rezoliucijoms, turime kreiptis į valdžią. O rūpėti mums turi viskas, kas susiję su kultūros politika. Ir grojančių, ir klausančių ugdymas, ir kur groja, ir kaip sutinkami mūsų muzikai. 

Justinas Jonušas (Vilnius):

Lietuvoje yra penki profesionalūs kariniai orkestrai, per metus surengiantys Lietuvoje ir užsienyje daugiau nei 450 koncertų. Kadangi nepriklausome LR Kultūros ministerijai, informacija apie mūsų veiklą ataskaitų forma nugula stalčiuose ir lieka visiškai nežinoma visuomenei. Beje, absoliučiai visi koncertai yra nemokami – mes tarnaujame Lietuvai, gauname atlyginimus, aprangą, instrumentus... Norėčiau paklausti, ar nebūtų galima  LMS informacijoje fiksuoti mūsų veiklos?

Tomas Bakučionis (Vilnius):

Manau, kad iš esmės teigiamai vertinant LMS veiklą, būtina daugiau ir aktyviau kaip kūrybinei organizacijai pasisakyti bendresniais valstybės kultūros klausimais. Esu įsitikinęs, kad mūsų narių kompetencijos pakanka, kad dažniau viešai išsakytume savo poziciją valstybės vykdomais kultūros politikos klausimais. Dabar mes susirenkam, protingai pašnekame per konferencijas, suvažiavimus ir dažniausiai tuo viskas baigiasi. Gal reiktų net pagalvoti apie atskiras sritis kuruojančias (stebinčias ir analizuojančias) komisijas, kurios galėtų laiku pakritikuoti ar net sustabdyti ydingas valstybinių institucijų veiklas. Dėl teatro Klaipėdoje pritariu, kad pasisakyti būtina. Ir svarbiausia, būtina akcentuoti, kad kol kas viskas, ką iš kultūros objektų numatyta statyti, statoma Vilniuje. Esant dabartiniams finansiniams ištekliams, Vilniuje turėtų pakakti Valdovų rūmų. Būtina intensyvinti kultūros sklaidą ir regionuose.

Kęstutis Grybauskas (Vilnius):

Pirmiausia noriu pabrėžti, kad LMS veikloje būtina išlaikyti koncertus vidurinėse ir muzikos mokyklose. Galime sugalvoti ir naujų veiklos formų, bet ši veikla išties labai svarbi ir LMS ją puikiai vykdo. Šioje veikloje įžvelgiu du labai svarbius aspektus: švietėjišką misiją – atlikėjai bendraujamu moksleiviais, pasakoja apie savo atliekamus kūrinius; antras aspektas – mūsų atlikėjai turi galimybę augti. LMS bene vienintelė institucija, padedanti jauniesiems atlikėjams integruotis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Be scenos mes negalime egzistuoti – be jos mes degraduojame. Ir dar. Matau labai aiškią disproporciją tarp didžiųjų miestų narių skaičiaus – Klaipėdoje tik 23, Kaune apie 20, o kituose miestuose iš viso nėra skyrių. Būtina suaktyvinti mūsų veiklą ir pasirūpinti, kad LMS augtų ir narių skaičiumi.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė (Vilnius):

LMS – viena iš tų organizacijų, apie kurią buvo labai daug metų svajota tarybiniais laikais. Atlikėjai neturėjo savo susivienijimo. Todėl turime vertinti tuos, kurie sugeba šiandien išlaikyti LMS. Pagrindinę LMS funkciją matyčiau narių globą: tai turėtų būti ir patarėjas, ir užtarėjas, ir vadas dideliems darbams nuveikti, ir organizacija, pakovojanti už savo narius. O kas gi tie kompozitoriai be atlikėjų? Muzika gyva tik tuomet, kai ji skamba. Todėl pritariu, kad LMS turi aktyviai reikštis visose kultūros politikos srityse su aiškia savo pozicija. Šiandien visuomenėje labai daug bėdų, kurios gilėja. Vis dar per aštuoniolika metų neturime kultūros strategijos. Dirba net keli muzikiniai teatrai. LNOBT – už gausybę milijonų. Pasakykite, ką Nacionalinis operos teatras duoda Lietuvos kultūrai? Porą spektaklių atveža? Kiek užauginta už tuos milijonus mūsų dainininkų mūsų nacionalinėje scenoje? O taip pat solidžiai valstybės biudžeto finansuojama Nacionalinė filharmonija? Nuo 1958 m. nebuvau mačiusi, kad LNF sezono atidarymo metu būtų uždarytas balkonas! Tai būdavo laukiamiausia šventė ir visados anšlagai. Ką tai reiškia? – Reiškia tai, kad nevykdoma nacionalinių organizacijų misija, ir nevykdoma savo tautos, savo valstybės atžvilgiu. Kas gi vykdo kultūros sklaidą? – Pop kultūros sklaida televizijoje... Jaunimas žino tik tuos, kuriuos mato televizijos eteryje. Nejau mūsų atlikėjai negali daryti įtakos, kad situacija bent kiek pasikeistų? Mes nenuveikiame labai svarbių edukacine prasme darbų. Štai šiandien kalbama, kad meno disciplinos vidurinėse mokyklose apskritai bus panaikintos. Mažėja chorų. Tik išskirtinio berniukų chorų vadovų entuziazmo dėka vyksta unikalios berniukų chorų šventės – vyksta kūrybinis ir edukacinis procesas. Taigi dar viena problema – nebėra mokyklinių chorų, mažiukai nebedainuoja. Tai reiškia, kad nebedainuos ir suaugę – vadinasi, lietuviai nebesivystys nei fiziologiškai, nei emociškai. Kiek daug yra dalykų, kurie labai svarbūs, bet stokoja deramo d4mesio... Ypač daug klausimų kyla stebint valstybinį kultūros finansavimą. Būtina kritikuoti, inicijuoti diskusijas, stengtis daryti valstybės veikėjams, politikams įtaką. Ir žurnale „Muzikos barai“ derėtų aštriau rašyti apie tas problemas, kurios yra svarbios ne tik mums, muzikams, bet ir visai valstybės politikai.

Gintas Žilys (Kaunas):

Teatrų finansavimas tikrai keblus dalykas. Bet tikrai nesiūlyčiau iš vieno atėmus duoti kitam. LMS tikrai turėtų mūsų pačių asmenyje daugiau analizuoti, svarstyti, siūlyti. Nepritariu minčiai, kad reikia kovoti su pop kultūra – ji gi nereikalauja valstybės dotacijų, pati išsilaiko. Bet būtina jai (pop kultūrai) priešpastatyti aukštąjį meną. Tam tikra prasme, būtent tai ir daro mūsų LMS. Šiandieninė prezidento ataskaita verta visokeriopų pagyrų. Ypač išskirčiau Didįjį muzikų paradą ir „Muzikos barus“. Gal vieni skaito žurnalą, kiti – ne. Bet „Muzikos barai“ – vienintelis leidinys, kuriame Lietuvos kultūros istorijai paliekame savo darbų apžvalgas, suvestines. Ir po daugelio metų tai bus labai didelis turtas, nes mūsų koncertai, mūsų spektakliai gyvi tik tol, kol gyvi žiūrovai ir atlikėjai. Paskui lieka tik atmintis, o atmintis lieka arba žmonių sąmonėje, arba informaciniuose leidiniuose. Pritariu idėjai dėl teatro Klaipėdoje. Ir apskritai, baigdamas noriu pabrėžti, kad viskas, kas šiandien vyksta, vyksta didžiausio pavienių entuziastų darbo dėka. Ir kol valstybės politika nepasikeis, tol jokios kitos išskyrus moralinę pagarbą sau ir Lietuvai, deja, mes neturėsime.

Vaclovas Juodpusis (Vilnius):

Muzikų draugijos, vėliau – sąjungos veiklą ne tik stebėjau, bet ir dalyvavau nuo pat pradžių. Keista, kad kažkas dar nori reglamentuoti, kas turi mums rūpėti, o kas – ne. Esu įsitikinęs, kad LMS turėtų rūpėti viskas: ir teatrų statyba, ir stadiono – nes ten skambės muzika. Taip pat ir muzikinė edukacija vidurinėse mokyklose (negalima apsiriboti muzikos mokyklomis), nes ateina žmonės, baigę vidurines ir aukštąsias mokyklas be jokio muzikinio pasiruošimo ir jie dirba net ir ministerijose, taip pat ir kultūros ministerijoje. Turi LMS rūpėti ir kas vyksta Lietuvos radijuje ir televizijoje. Viskas turi rūpėti. Todėl pritariu abiems siūlomoms rezoliucijoms. Neturime būti abejingi šitiems dalykams.

Pasibaigus diskusijoms, balsavimu (beveik vienbalsiai) buvo pritarta, kad rinkiminės konferencijos vardu būtina kreiptis į pirmuosius valstybės asmenis dėl situacijos Lietuvos muzikinėje kultūroje ir dėl naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato.